Kariniai veiksmai, kurie antrą dieną tęsiasi Ukrainoje, toliau šiurpina pasaulį. Situacija lyginama su Šaltojo karo metais.

Didžiulis lūžis Europos istorijoje

Buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą ir pareiškė savo solidarumą su pastarąja šalimi.

„Šis Rusijos agresijos aktas žymi didžiulį lūžį Europos istorijoje po Šaltojo karo, – teigė A. Merkel, atsakydama į naujienų agentūros dpa užklausą. – Visiškai neįmanoma pateisinti šio akivaizdaus tarptautinės teisės pažeidimo, ir aš jį kuo griežčiausiai smerkiu.“

Šis Rusijos agresijos aktas žymi didžiulį lūžį Europos istorijoje po Šaltojo karo.

„Šiomis baisiomis valandomis ir dienomis mano mintys ir solidarumas yra su Ukrainos žmonėmis ir prezidento (Volodymyro) Zelenskio vadovaujama šios šalies vyriausybe“, – tvirtino buvusi kanclerė ir kartu pareiškė savo „visapusišką paramą“ Europos Sąjungos (ES), NATO, Jungtinių Tautų (JT) ir Didžiojo septyneto (G7) pastangoms sparčiai sustabdyti prasidėjusį karą.

A. Merkel vadovavo Vokietijai, kai Rusija 2014 m. aneksavo Krymo pusiasalį. Tada ji pabrėžė būtinybę palikti atvirus bendravimo su Maskva kanalus. Tačiau kanclerė tikino, kad dabartinė situacija yra kitokia, nes puolama visos Ukrainos teritorija.

Barbariška ir nepagrįsta

Jungtinės Karalystės (JK) užsienio reikalų sekretorė Liz Truss penktadienį pasmerkė Rusijos ataką prieš Ukrainą kaip „barbarišką“ ir „nepagrįstą“ ir dar kartą pabrėžė savo šalies paramą Kijevui.

„Solidarumas su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba ir Ukrainos žmonėmis. Rusijos prezidento Vladimiro Putino ataka prieš Ukrainą yra barbariška, nepagrįsta ir rodo bejausmę panieką žmogaus gyvybei“, – twitterio paskyroje parašė L. Truss.

„Toliau reikalausime, kad V. Putinas atsakytų ir rodysime savo nepalaužiamą paramą“, – pridūrė užsienio reikalų sekretorė.

Kelia vis didesnį susirūpinimą

Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) prokuroras Karimas Khanas penktadienį pareiškė esąs vis labiau susirūpinęs dėl įvykių Ukrainoje po to, kai Rusija surengė plataus masto puolimą.

„Su vis didesniu susirūpinimu atidžiai stebiu naujausius įvykius Ukrainoje ir aplink ją, – sakoma K. Khano pranešime. – Būtina, kad visos konflikto šalys laikytųsi savo įsipareigojimų pagal tarptautinę humanitarinę teisę“.

Jis įspėjo abi puses, kad TBT gali „pasinaudoti savo jurisdikcija ir tirti bet kokį genocido aktą, nusikaltimą žmoniškumui arba karo nusikaltimą, įvykdytą Ukrainos teritorijoje nuo 2014 metų vasario 20 dienos.

K. Khanas sakė, kad kiekvienas, „nurodantis, kurstantis ar kitaip prisidedantis prie tokių nusikaltimų padarymo“, gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Hagos teisme.

Jis sakė, kad TBT gavo daug užklausų „dėl agresijos nusikaltimo“, tačiau negali pasinaudoti „jurisdikcija dėl šio įtariamo nusikaltimo šioje situacijoje“, nes nei Rusija, nei Ukraina nėra pasirašiusios TBT steigiamojo Romos statuto.

JAV rengia JT rezoliuciją

Jungtinės Valstijos rengia rezoliuciją prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, kuri bus pristatyta Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybai.

Balsavimas dėl jos numatomas penktadienį, per skubų Tarybos posėdį Niujorke 14 val. Grinvičo (16 val. Lietuvos) laiku, naujienų agentūrai dpa teigė diplomatiniai šaltiniai. Rezoliucijoje, su kuria susipažino dpa, smerkiama Rusijos agresija ir reiškiama parama Ukrainos suverenumui, teritoriniam vientisumui ir nepriklausomybei. Tekste taip pat raginama iš Ukrainos nedelsiant išvesti Rusijos pajėgas ir grįžti prie Minsko susitarimų.

Kadangi Rusija yra viena iš penkių veto teisę JT Saugumo Taryboje turinčių šalių, manoma, kad rezoliucija žlugs. Tačiau JAV ir jų Vakarų sąjungininkai tikisi, kad Maskva Taryboje bus iš esmės izoliuota – idealiausiu atveju, jei susilaikys veto teisę taip pat turinti Kinija ir bus pasiektas visos likusios 15 narių turinčios Tarybos sutarimas.

Pekinas Rusijos klausimu JT iki šiol buvo santūrus. Pasak Saugumo Tarybai artimų šaltinių, Kinija derybų metų sudarė įspūdį, kad ketina pasinaudoti savo veto teise kartu su Rusija.

Tačiau kol kas neaišku, kaip balsuos pastaruoju metu ypač neutralios Tarybos narės Indija ir Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE).

Jei Maskva vetuos rezoliuciją ir ši žlugs, kai kurie diplomatai teigia, kad ji tuomet bus perduota JT Generalinei Asamblėjai, kur visos 193 valstybės narės turi vienodos svarbos balsą. Ten tekstas gali būti patvirtintas paprasta balsų dauguma.

„Lapės saugo vištidę“

Bene geriausiai Jungtinių Tautų bejėgiškumą parodė tai, kad skubiai dėl Rusijos ir Ukrainos krizės sušauktas Saugumo Tarybos posėdis tapo beprasmis praėjus vos kelioms minutėms nuo pradžios, kai Rusija pradėjo į kaimyninę provakarietišką šalį.

Tuo pat metu, kai JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) ir 15 Saugumo Tarybos narių viena po kitos ragino Rusiją atsisakyti agresijos Ukrainoje, prezidentas Vladimiras Putinas jau siuntė savo kariuomenę per sieną.

Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir kitų šalių ambasadoriai skaitė iš anksto paruoštas kalbas, raginančias V. Putiną eiti diplomatijos keliu. Panašu, kad jie dar nežinojo to, ką sužinojo įvykius tuo metu sekę žurnalistai: Rusijos prezidentas per valstybinę televiziją pranešė apie pradedamą karinę operaciją.

Šiai naujienai pasiekus JT būstinės salę Niujorke, emocijos joje pasikeitė ir peraugo į pyktį, neviltį ir beviltiškumą.

Dar daugiau siurrealistiškumo posėdžiui suteikė Rusijos pirmininkavimas Tarybos posėdžiui.

Ukrainos ambasadorius Serhijus Kyslycia  karštai ragino šiuo metu Rusijos pirmininkaujamą Saugumo Tarybą „padaryti visa, kas įmanoma, kad būtų sustabdytas karas“ jo šalyje.

Tačiau Jungtinės Tautos pasirodė nepajėgios užkirsti kelią konfliktui  – visai kaip ir  2003 metų JAV ir Didžiosios Britanijos karinių veiksmų Irake atveju.

Ar ši institucija galėjo ką nors padaryti, kad užkirstų kelią V. Putino planuotai invazijai, Rusijai esant nuolatine tarybos nare, turinčia teisę vetuoti visas rezoliucijas?

„Saugumo Taryba niekada nebūtų galėjusi išspręsti šios krizės“, – naujienų agentūrai AFP sakė Analitinio centro „International Crisis Group“ JT reikalų ekspertas Richardas Gowanas (Ričardas Govanas).

„Taip yra dėl Rusijos veto teisės ir paprasčiausio fakto, kad prezidentui V. Putinui akivaizdžiai nerūpi tarptautinė nuomonė ar diplomatija“, – kalbėjo jis.

Nuo savo atsiradimo 1945 metais Jungtinės Tautos nesugebėjo užkirsti kelio nė vienam konfliktui, pradėtam vienos iš penkių nuolatinių Saugumo Tarybos narių: Britanijos, Kinijos, Prancūzijos, Rusijos ar JAV.

Tos pačios penkios galios, iškovojusios pergalę Antrajame pasauliniame kare, turi visas galias JT ir šiandien, kai svarbiausias JT vaidmuo yra humanitarinės pagalbos teikimas nukentėjusiems nuo stichinių nelaimių ar konfliktų, nors kartais organizacijai pasiseka sustabdyti ir konfliktų plitimą.

Saugumo Tarybos formatas nepasikeitė per 77 metus. Dešimt nenuolatinių veto teisės neturinčių Saugumo Tarybos narių keičiasi rotacijos principu.

Reforma aklavietėje

Ekspertai ir vyriausybės jau ragina pertvarkyti organizaciją, atsižvelgiant į daugiapolę tarptautinę tvarką. Tokios šalys kaip Indija, Japonija ir Vokietija tvirtina, kad jos taip pat nori nuolatinės vietos Saugumo Taryboje su veto teise.

Tačiau pastangos reformuoti organizaciją yra  įstrigusios daugelį metų, o tai mažina pasitikėjimą Taryba, kurią per dažnai skaldo nesutarimai, vidinės kovos, ir tai lemia jos neveiklumą.

„Iš esmės lapės saugo vištidę. Taigi, Saugumo Taryba grįžta į  savo Šaltojo karo laikų paralyžių“, – naujienų agentūrai AFP sakė Pamela Chasek (Pamela Čeisek), Niujorko Manhatano koledžo politikos mokslų departamento pirmininkė.

Rusija nedvejodama naudosi savo veto teise – ji tai padarė daugiau nei 15 kartų dėl Sirijos konflikto.

Pasak vieno aukšto rango JT pareigūno, Maskva penktadienį vėl pasinaudos savo teise ir blokuos Vakarų valstybių pasiūlytą rezoliuciją, kuri „griežčiausiai pasmerktų Rusijos invaziją į Ukrainą“.

Panašus tekstas bus išsiųstas Generalinei Asamblėjai, kurioje atstovaujamos visos 193 JT nares. Ekspertai atidžiai stebės balsavimą, kad pamatytų, kokia izoliuota yra Rusija, bet galiausiai šis dokumentas teisiškai nebus įpareigojantis.

Pagal panašų scenarijų įvykiai klostėsi Rusijai aneksavus Krymą 2014 metais. Praėjus aštuoneriems metams Rusija vis dar kontroliuoja šį Ukrainai priklausantį regioną.

„Liūdniausia diena“

Trečiadienio posėdyje ambasadoriams iš savo mobiliųjų telefonų sužinojus apie Rusijos invaziją, daugelis pasakė po antrą kalbą, didžiąją dalį pykčio protrūkio nukreipdami į Maskvos pasiuntinį Vasilijų Nebenzią.

Karo nusikaltėliams skaistyklos nėra. Jie eina tiesiai į pragarą, ambasadoriau.

„Karo nusikaltėliams skaistyklos nėra. Jie eina tiesiai į pragarą, ambasadoriau“, – sakė Ukrainos ambasadorius Serhijus Kyslycia  per skubiai sušauktą emocingą JT Generalinės Asamblėjos posėdį.

JAV ambasadorė prie JT Linda Thomas-Greenfield (Linda Tomas-Grinfild) bandė paguosti S. Kyslycią, o vėliau nusivylęs A. Guterresas pareiškė, kad Rusijos karinis puolimas žymi „liūdniausią dieną“ per jo kaip JT vadovo kadenciją.

Kai kurie JT stebėtojams šią invaziją vertina ne tik kaip asmeninę A. Guterreso nesėkmę, bet ir dar vieną pasaulinės organizacijos svarbos sumažėjimo įrodymą.

„Prieš 20 metų į generalinio sekretoriaus tarpininkavimo pastangas būtų žiūrima rimtai“, – naujienų agentūrai AFP sakė Quincy (Kvinsi) atsakingo valstybės valdymo instituto atstovas Trita Parsi (Trita Parsis).

„Šiandien niekas net nepastebi, kad jo nėra, nes niekas ir nesitiki, kad JT ar (organizacijos) generalinis sekretorius atliks tokį vaidmenį“, – kalbėjo jis.

Tai ko gi galima tikėtis Saugumo Taryboje Ukrainos krizės metu?

„Kol kas JT Saugumo Taryba yra aikštelė, kur Vakarai ir Rusija gali rėkti vieni ant kitų, – sakė R. Gowanas. – Tai nelabai padės užbaigti šį karą“.