PIETŲ IR ŠIAURĖS KORĖJOS APSIKEITĖ ĮSPĖJAMAISIAIS ŠŪVIAIS TIES FAKTINE JŪRINE SIENA

Pietų Korėja pirmadienį pranešė, kad paleido įspėjamųjų šūvių į Šiaurės Korėjos laivą, kuris kirto de facto jūrinę sieną, o Šiaurės Korėja irgi atsakė įspėjamąja ugnimi.

Pastarosiomis savaitėmis Pchenjanas smarkiai suintensyvino raketų bandymus ir karines pratybas, kurias dabar vadina „taktinėmis branduolinėmis“, Seului ir Vašingtonui teigiant, kad Kim Jong Unas (Kim Čen Unas) ruošiasi septintajam šalies branduoliniam bandymui.

Deryboms jau seniai įstrigus, Šiaurės ir Pietų Korėjų santykiai pasiekė vieną sudėtingiausių taškų per pastaruosius metus, o Kim Jong Unas paskelbė šalį „negrįžtama“ branduoline galybe, iš esmės nutraukdamas derybų dėl jos arsenalo galimybę.

Pietų Korėja techniškai tebekariauja su kaimynine Šiaurės Korėja, nes 1950–1953 metų Korėjos karas baigėsi tik paliaubomis, o ne formalia taikos sutartimi.

Pietų Korėjos Jungtinis štabų vadų komitetas (JCS) pranešė, kad Šiaurės Korėjos prekybinis laivas kirto vadinamąją Šiaurės ribojančią liniją (Northern Limit Line, NLL) 3.42 val. vietos (21.42 val. Lietuvos) laiku, bet pasitraukė į šiaurę po to, kai Seulo jūrų laivynas paleido įspėjamuosius šūvius.

„Besitęsiančios Šiaurės [Korėjos] provokacijos ir neapgalvotos pretenzijos kenkia taikai ir stabilumui Korėjos pusiasalyje ir tarptautinėje bendruomenėje“, – teigė JCS išplatintame pranešime, kuriame Pchenjanas raginamas „nedelsiant sustoti“.

Šiaurės Korėjos atsakas

Korėjos liaudies armija (KPA) pranešė, esą Pietų Korėjos karinis laivas, įsiverždamas 2,5–5 kilometrus, kirto de facto jūrinę sieną ir po kelių minučių KPA paleido dešimt įspėjamųjų šūvių iš vakarinės šalies pakrantės.

KPA „pakrantės gynybos daliniai vakarų fronte... ėmėsi pradinių atsakomųjų priemonių, kad išvarytų priešo karo laivą, 5.15 val. (vietos, 23.15 val. Lietuvos laiku) paleisdami dešimt sviedinių iš kelių raketų leidimo įrenginių į teritorinius vandenis, kur buvo aptiktas priešo judėjimas“, valstybinės žiniasklaidos pranešime teigė KPA Generalinio štabo atstovas.

„KPA Generalinis štabas dar kartą siunčia rimtą įspėjimą priešams, kurie surengė jūrinį įsiveržimą, po tokių provokacijų, kaip neseniai paleista artilerijos ugnis ir transliacija per garsiakalbį“, – teigė jis.

Šiaurės Korėja šį mėnesį ne kartą paleido artilerijos ugnį į vandenis prie savo krantų, taikydama į 2018 metais sukurtą jūrinę „buferinę zoną“, kuria siekiama sumažinti įtampą su Pietų Korėja.

Pastarieji žingsniai yra tik dalis šiais metais drastiškai išaugusių, kaip teigia Seulas, Pchenjano „provokacijų“. Be kita ko, anksčiau šį mėnesį Šiaurės Korėja paleido vidutinio nuotolio balistinę raketą virš Japonijos teritorijos, o Tokijas aktyvavo šalies perspėjimo apie raketų pavojų sistemą ir liepė gyventojams slėptis.

Pastarąjį kartą Pchenjanas buvo paleidęs sviedinį virš Japonijos 2017 metais, per patį „ugnies ir įniršio“ krizės įkarštį, kai šiaurės korėjiečių lyderis Kim Jong Unas apsikeitė įžeidimais su tuomečiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu (Donaldu Trampu).

Šias metais JAV ir Pietų Korėja surengė didžiausias nuo 2018-ųjų bendras karines pratybas. Prieš tai didelės pratybos nevyko dėl COVID-19 pandemijos ir diplomatinių bandymų užmegzti ryšį su Pchenjanu.

JAV lėktuvnešis „USS Ronald Reagan“ rugsėjį pirmą kartą per beveik penkerius metus atplaukė į Pietų Korėją dalyvauti bendrose pratybose, rengiamose siekiant pademonstruoti jėgą branduolinį ginklą turinčiai Šiaurės Korėjai.

„Prekybos laivo įsiveržimas ir Šiaurės [Korėjos] artilerijos ugnis rodo, kad trūksta susitarimo dėl NLL“, – naujienų agentūrai AFP teigė Pietų Korėjos privačios organizacijos „Sejong Institute“ ekspertas Cheong Seong-changas (Čeong Seongčangas).

„Šiaurė [Šiaurės Korėja] vėliau gali bandyti pripažinti NLL negaliojančia, remdamasi kariniu pasitikėjimu jos taktiniu branduoliniu arsenalu“, – pridūrė jis.

Pareigūnai Seule ir Vašingtone jau kelis mėnesius dalijasi įspėjimais, kad ši socialistinė valstybė yra pasirengusi atlikti dar vieną branduolinį bandymą, kuris būtų septintasis šalyje.

Kim Jong Unas sakė, kad Šiaurės Korėja „sutelks visas pastangas į nenutrūkstamą ir spartėjantį nacionalinių branduolinių kovinių ginkluotųjų pajėgų vystymąsi“.

2021 metų sausį vykusiame svarbiame partijos kongrese jo pagrindinis iškeltas tikslas buvo įgyti taktinių branduolinių ginklų – mažesnių ir lengvesnių, skirtų naudoti mūšio lauke.

Pirmadienį įvykęs apsikeitimas įspėjamaisiais šūviais įvyko tą pačią dieną, kai JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman (Vendi Šerman) Tokijuje turi surengti trišales derybas su Japonija ir Pietų Korėja, taip norint parodyti vienybę po virtinės Šiaurės Korėjos raketų bandymų.