PRANCŪZIJOS FINANSŲ MINISTRAS SMURTINIUS PROTESTUS PAVADINO EKONOMINE KATASTROFA

Smurtas, kurio vis nepavyksta išvengti per Prancūziją krečiančius „geltonųjų liemenių“ protestus, šalies ekonomikai yra tikra „katastrofa“, sekmadienį pareiškė Prancūzijos finansų ministras Bruno‘as Le Maire‘as (Brunas Le Meras).

„Tai katastrofa prekybai, tai katastrofa mūsų ekonomikai“, – pareiškė ministras reporteriams, kai lankėsi Paryžiaus parduotuvėse, kurios nukentėjo nuo plėšikautojų per dieną anksčiau įvykusius protestus prieš vyriausybę.

Anot jo, dėl visoje šalyje blokuojamų kelių yra sutrikęs eismas, o turistai ima vengti kelionių į Prancūzijos sostinę.

Prancūzijos valdžia pareiškė, jog per protestus prieš prezidentą Emmanuelį Macroną (Emanuelį Makroną) Paryžiuje šeštadienį būta mažiau smurto negu prieš savaitę ir buvo mažiau sužeistųjų.

Tačiau miesto taryba pažymėjo, kad sukelta fizinė žala buvo kur kas didesnė, nes buvo protestuota visoje sostinėje.

„Teritorija, kurioje vyko incidentai, buvo kur kas didesnė ... Nors barikadų buvo mažiau, protestuotojai pasklido kur kas plačiau, taigi nuo smurto nukentėjo kur kas daugiau vietų“, – radijo stočiai „France Inter“ pareiškė Paryžiaus vicemeras Emmanuelis Gregoire‘as (Emanuelis Greguaras).

Žmonės Prancūzijos lapkričio 17 dieną pradėjo blokuoti kelius, protestuodami prieš degalų kainų kėlimą, iš dalies susijusį su mokesčiais siekiant padėti šaliai pereiti prie mažiau iškastinio kuro naudojančios ekonomikos.

Tačiau vėliau demonstracijos virto plačiu judėjimu prieš buvusį bankininką E. Macroną, kurį protestuotojai kaltina palankumu turtingiesiems.

Laukiama E. Macrono atsakymų

Paryžiuje po naujų „geltonųjų liemenių“ protestų prieš prezidentą E. Macroną ir susirėmimų su policija sekmadienį vyksta didžiulė valymo operacija, nors, dislokavus dideles saugumo pajėgas, praėjusios savaitės destrukcijos šeštadienį buvo išvengta.

Vis dėlto protestuotojai su jų skiriamuoju ženklu tapusiomis ryškiomis saugumo liemenėmis kai kur mieste padeginėjo automobilius, daužė langus ir buvo įrengę degančių barikadų.

Prancūzijos sostinės gatvėmis riedėjo šarvuočiai, Eliziejaus laukuose protestuotojai skandavo „Macronai, atsistatydink“. 

Keblioje padėtyje atsidūręs prezidentas artimiausiomis dienomis turėtų pasakyti nekantriai laukiamą kalbą demonstrantams.

Šeštadienį protestų buvo kilę miestuose visoje Prancūzijoje, įskaitant Marselį, Bordo, Lioną ir Tulūzą. Tai jau ketvirtas savaitgalis, kai visoje šalyje vyko protestai prieš pragyvenimo brangimą ir bendrai E. Macroną.

Tačiau daugiausiai smurto ir destrukcijos vėl matė Paryžius.

„Dešimtys krautuvininkų tapo chuliganų aukomis, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Paryžiaus merė Anne Hidalgo (En Hidalgo). – Ir vėl – tai apgailėtina.“

Aukštai į dangų kilo tiršti juodi laužų dūmai, buvo nusiaubta daug parduotuvių ir viena kavinė „Starbucks“. Policija panaudojo ašarines dujas.

„Oras prastas, kaip ir ši vyriausybė“, – pradėjus lynoti skandavo protestuotojų grupelė. Vakare lietus ėmė pilti kaip reikiant ir išblaškė daugelį dar likusių demonstrantų.

Tyrimas dėl socialinės žiniasklaidos

Smurto protrūkis buvo mažesnis nei prieš savaitę, kai per didžiausias pastarųjų dešimtmečių riaušes Paryžiuje buvo padegta maždaug 200 automobilių.

Vyriausybė pažadėjo „nulinę toleranciją“ anarchistams, kraštutiniams dešiniesiems ir kitiems ramybės drumstėjams, siekiantiems kelti sumaištį per protestus, kurie išprovokavo didžiausią E. Macrono prezidentavimo krizę.

Premjeras Edouard'as Philippe'as (Eduaras Filipas) pasveikino policiją dėl šios operacijos ir pažadėjo, kad E. Macronas spręs protestuotojų susirūpinimą keliančius klausimus.

„Dialogas prasidėjo ir privalo tęstis, – sakė E. Philippe'as. – Prezidentas kalbės ir pasiūlys priemones, kurios pakurstys šį dialogą.“

Policijos pajėgos visame mieste buvo pastiprintos iki 8 tūkstančių. Pirmą kartą Paryžiuje buvo dislokuoti šarvuočiai.

Parduotuvės Eliziejaus laukuose ir centrinės universalinės parduotuvės nedirbo; siekiant išvengti plėšikavimo jų vitrinos buvo užkaltos.

Eiffelio (Eifelio) bokštas, dideli muziejai ir daugelis metro stočių taip pat buvo uždaryti – kai kurios Paryžiaus dalys iš esmės buvo blokuotos.

Sostinėje buvo sulaikyta per 1 tūkst. protestuotojų; daugelis jų buvo sustabdyti atvykę į geležinkelio stotis ar susirinkimų vietas su plaktukais, petankės rutuliais ir kitokiais svaidyti tinkamais daiktais.

Pareigūnai taip pat pradėjo tyrimą dėl veiklos socialinės žiniasklaidos paskyrose, kuriose, kaip įtariama, telkiama parama protestams, pranešė naujienų agentūros AFP šaltiniai.

Kaip rašė britų laikraštis „The Times“, demonstracijoms kurstyti buvo naudojama šimtai paskyrų, susijusių su Rusija.

Remdamasis kibernetinio saugumo bendrove „New Knowledge“, laikraštis pranešė, kad šiose paskyrose buvo skleidžiama dezinformacija ir naudojamos per kitus renginius sužeistų protestuotojų nuotraukos siekiant atkreipti dėmesį į prancūzų pareigūnų brutalumą.

Protestai už Prancūzijos ribų

Šeštadienio protestuose dalyvavo apie 136 tūkst. žmonių – maždaug tiek pat, kaip ir gruodžio 1-ąją.

Paryžiuje sveikatos apsaugos pareigūnai sakė, kad į ligonines buvo paguldyti 179 žmonės, daugiausia – dėl nedidelių sužeidimų.

Tarp sužeistųjų yra 17 policininkų, sakė vidaus reikalų ministras Christophe‘as Castaneras (Kristofas Kastaneras).

Protestų judėjimas išplito už Prancūzijos sienų. Šeštadienį per „geltonųjų liemenių“ renginį Briuselyje buvo areštuota maždaug 400 žmonių; taikios demonstracijos vyko Olandijos miestuose.

Protestai Prancūzijoje patraukė JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) dėmesį.

„Labai liūdna diena ir naktis Paryžiuje. Galbūt laikas nutraukti absurdišką ir itin brangų Paryžiaus susitarimą ir sugrąžinti pinigus žmonėms sumažinant mokesčius?“ – parašė jis tviteryje.

Demonstracijos nėra tiesiogiai susijusios su 2015 metų Paryžiaus susitarimu dėl kovos su klimato kaita, iš kurio D. Trumpas pasitraukė sukeldamas E. Macrono ir kitų Vakarų lyderių nerimą.

Žmonės Prancūzijos kelius pradėjo blokuoti lapkričio 17 dieną. Šios priemonės jie ėmėsi dėl degalų kainų kėlimo, iš dalies susijusio su mokesčiais siekiant padėti šaliai pereiti prie mažiau iškastinio kuro naudojančios ekonomikos.

Tačiau vėliau demonstracijos virto plačiu judėjimu prieš buvusį bankininką E. Macroną, kurį protestuotojai kaltina palankumu turtingiesiems.

Visos šalies miestuose ir keliuose budėjo 89 tūkst. policininkų. Per naujausius „geltonųjų liemenių“ protestus visoje Prancūzijoje buvo suimti 1,723 tūkst. žmonių, sekmadienį pranešė vidaus reikalų ministerija.

Iš jų, 1,22 tūkst. vis dar sulaikyti.

E. Macrono pozicijos pasikeitimas 

E. Macronas šia savaitę nusileido dėl kai kurių protestuotojų reikalavimų imtis priemonių neturtingųjų ir vidurinės klasės naudai, įskaitant planuotą degalų mokesčio padidinimo atšaukimą.

Tai didelis prezidento pozicijos pasikeitimas – anksčiau E. Macronas žadėjo, kad, kitaip nei jo pirmtakai, nepasiduos masiniams protestams.

Tačiau daugelis „geltonųjų liemenių“ reikalauja daugiau.

Vienas populiarus reikalavimas yra jo sprendimo mažinti mokesčius šalies turtingiausiesiems atšaukimas, bet kol kas prezidentas atmeta šį reikalavimą. Šiuo sprendimu jis siekė paskatinti investicijas ir darbo vietų kūrimą.

Dėl šios politikos ir pensininkų mokesčių padidinimo, pašalpų apsirūpinimui būstu mažinimo bei virtinės komentarų, kurie buvo įvertinti kaip netaktiški paprastų darbininkų atžvilgiu, kritikai E. Macroną ėmė vadinti „turtingųjų prezidentu“.

Kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen), kurią remia kai kurie – nors toli gražu ne visi – protestuotojai iš „užmirštos“ Prancūzijos provincijos, paragino E. Macroną „pripažinti visuomenės vargus ir nedelsiant pateikti labai stiprius atsakymus“.

Bendro maišto Prancūzijoje įspūdį sustiprino protestai dešimtyse mokyklų dėl universitetų reformų ir ūkininkų raginimas kitą savaitę rengti demonstracijas.

D. Trumpą įspėja nesikišti į Prancūzijos politiką

Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) socialiniame tinkle „Twitter“ pažėrus pareiškimų apie „geltonųjų liemenių“ protestus Prancūzijoje ir užsipuolus Paryžiaus klimato susitarimą, oficialusis Paryžius JAV prezidentą sekmadienį paragino nesikišti į Prancūzijos politiką.

„Mes neatsižvelgiame į Amerikos vidaus politiką ir norime, kad Amerika elgtųsi taip pat“, – televizijos kanalui LCI pareiškė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves‘as Le Drian‘as (Žanas-Ivas Le Drianas).

„Sakau tai Donaldui Trumpui ir tą patį sako Prancūzijos prezidentas: palikite mūsų tautą ramybėje“, – pridūrė jis.

D. Trumpas tviteryje šeštadienį paskelbė du įrašus, kuriuose paminėjo nuo lapkričio vidurio Prancūziją krečiančius „geltonųjų liemenių“ protestus prieš vyriausybę, per kuriuos Paryžiuje nebuvo apsieita be riaušių.

„Labai liūdna diena ir naktis Paryžiuje. Galbūt laikas nutraukti absurdišką ir itin brangų Paryžiaus susitarimą ir grąžinti pinigus žmonėms sumažinant mokesčius?“ – parašė JAV prezidentas socialiniame tinkle.

Kiek anksčiau jis parašė: „Paryžiaus susitarimas Paryžiuje nesiklosto taip gerai. Protestai ir riaušės visoje Prancūzijoje.“

„Žmonės nenori mokėti didelių pinigų, daugumą jų trečiojo pasaulio šalims, (kurios yra abejotinai valdomos), kad galimai apsaugotų aplinką.“

Kiek anksčiau šią savaitę D. Trumpas tviteryje vėl paskelbė vieną iš kelių savo ankstesnių įrašų, kuriuose melagingai tvirtino, jog Prancūzijos protestuotojai skandavo jo vardą.

Prie įrašų jis pridėjo tai neva patvirtinančius vaizdo įrašus, kurie iš tiesų buvo nufilmuoti per anksčiau šiais metais Londone įvykusią kraštutinių dešiniųjų protesto akciją.

Kiti Prancūzijos politikai taip pat piktai sureagavo į naujuosius D. Trumpo įrašus tviteryje.

Pavyzdžiui, vienas E. Macrono partijai atstovaujantis įstatymų leidėjas JAV lyderį pavadino „Donaldu Nukaršėliu“.

„NEĮŽEIDINĖK MANO ŠALIES, NUOKVAKA“, parašė Joachimas Sonas-Forgetas, pavartojęs žodį, kurį D. Trumpui apibūdinti anksčiau buvo panaudojęs Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas (Kim Čen Unas).