Ukrainoje 2022 metais nuo kasetinių šaudmenų nukentėjo ar žuvo per 900 žmonių, Rusijai plačiai naudojant šiuos daugelio šalių draudžiamus ginklus, antradienį pranešė stebėtojai.

Pernai vasarį pradėjusi didelio masto invaziją į Ukrainą, Rusija plačiai naudojo senų kasetinių šaudmenų atsargas ir naujus tokio tipo šaudmenis, o mažesniu mastu tokius ginklus naudojo ir ukrainiečiai, sakoma metinėje Kasetinės ginkluotės koalicijos (Cluster Munition Coalition, CMC) ataskaitoje.

Nurodoma, kad dėl aukų Ukrainoje bendras pasaulio skaičius tapo rekordinis.

Bendrai Ukrainoje, kur nuo kasetinių šaudmenų nukentėjusių ar žuvusių žmonių nebuvo kelerius metus, 2022-aisiais užregistruota 916 tokių atvejų, daugiausia susijusių su civiliais, sakoma ataskaitoje.

Tai didžioji dauguma visame pasaulyje pernai užregistruotų tokių atvejų, kurių iš viso buvo 1 172. Pasaulio 2022-ųjų skaičius yra didžiausias nuo 2010 metų, kai CMC pradėjo rengti tokias ataskaitas.

Beveik visi Ukrainoje užregistruoti atvejai – 890, įskaitant 294 mirties atvejus – buvo nulemti atakų panaudojant kasetinius ginklus. Juos galima numesti iš lėktuvų ar paleisti iš artilerijos pabūklų, jie sprogsta ore ir plačiai paskleidžia savo ruožtu taip pat sprogstančius elementus.

Nauji kasetinių šaudmenų perdavimai ir naudojimas kelia didelį susirūpinimą dėl fiksuojamos žalos civiliams ir fakto, kad dauguma šalių draudžia šiuos ginklus.

Tokie ginklai kelia ir ilgalaikę grėsmę, nes daug elementų iškart nesprogsta, pasilieka teritorijoje ir iš esmės veikia kaip sausumos minos, galinčios sprogti po daugelio metų.

26 pernai Ukrainoje užfiksuoti žmonių žūties ar sužeidimo atvejai yra susiję su tokiais likusiais kasetinių ginklų elementais.

Dauguma aukų – civiliai

Vienas ataskaitos autorių Lorenas Persi (Lorenas Persis) elektroniniame laiške naujienų agentūrai AFP rašė, kad didžioji dauguma Ukrainoje nuo kasetinių ginklų nukentėjusių ar žuvusių žmonių yra civiliai. Tai tipiška šiems ginklams.

855 iš Ukrainoje užfiksuotų atvejų – 93,3 proc. – yra civilių sužeidimo ar žūties atvejai. 58 žuvusieji ar sužeistieji yra kariškiai, trys – išminuotojai, rodo CMC duomenys.

L. Persi pabrėžė, kad daug atvejų galėjo likti neužfiksuoti, ir atkreipė dėmesį į požymius, kad 2022-aisiais būta dar mažiausiai 51 atakos panaudojant kasetinius ginklus, kai nukentėjusiųjų neužregistruota.

Be Ukrainos, atakų panaudojant kasetinius ginklus pernai buvo Sirijoje ir Mianmare. Bendrai šiose trijose valstybėse per tokias atakas buvo sužeisti ar žuvo 987 žmonės.

2021-aisiais tokių atvejų pasaulyje išvis nebuvo.

Ukrainoje, Sirijoje, Mianmare ir dar penkiose šalyse – Azerbaidžane, Irake, Laose, Libane ir Jemene – mažiausiai 185 žmones sužeidė ar pražudė po atakų užsilikę kasetinių ginklų elementai, rodo ataskaita. 2021-aisiais atitinkamas skaičius buvo 149.

CMC pažymi, kad vaikai sudaro daugiau kaip 70 proc. dėl užsilikusių kasetinių ginklų elementų sužeidžiamų ar žūstančių žmonių.

Nei Rusija, nei Ukraina, Sirija ar Mianmaras nėra prisijungę prie konvencijos, kuria draudžiama naudoti, perduoti, gaminti ir laikyti kasetines bombas. Konvencijoje dalyvauja 112 valstybių ir 12 kitų veikėjų.

JAV, kurios taip pat nėra pasirašiusios Konvencijos dėl kasetinių šaudmenų, liepą sukėlė triukšmo nusprendusios tiekti tokius ginklus Kyjivui.

„Nauji kasetinių šaudmenų perdavimai ir naudojimas kelia didelį susirūpinimą dėl fiksuojamos žalos civiliams ir fakto, kad dauguma šalių draudžia šiuos ginklus“, – sakė Mary Wareham (Meri Veram) iš žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“, padėjusi parengti CMC metinę ataskaitą.