Kauno „Stumbro“ futbolo klubui 2017 m. sezonas buvo permainingas, tačiau sėkmingas. Komanda pirmą kartą istorijoje iškovojo LFF taurę ir užsitikrino teisę kitą vasarą dalyvauti UEFA Europos lygos atrankos turnyre, taip pat išsaugojo vietą A lygoje.

Antrą sezoną prie komandos vairo stovintis portugalų specialistas Mariano Barreto, kuris užima ne tik vyriausiojo trenerio pareigas, bet yra ir klubo bendrasavininkas bei vienas vadovų, itin atvirame interviu fcstumbras.lt papasakojo apie praėjusį sezoną, kitų metų planus, permainas klube bei finansinius iššūkius.

Interviu metu treneris nevengė minėti konkrečias pavardes ir atskleidė ne tik labiausiai sezono metu patobulėjusius žaidėjus, tuos, su kuriais kitais metais yra siejamos didelės viltys, bet ir komandą palikusius futbolininkus.

- Pradėkime nuo permainų klube. Prezidento poste Sergejų Slyvą pakeitė Richardas Walshas, kaip vertinate šiuos pokyčius?, – fcstumbras.lt pasiteiravo M. Barreto.

- Viskas gyvenime turi pradžią ir pabaigą. Į „Stumbro“ klubą atvykome turėdami konkrečius įsitikinimus ir tikslus. Po beveik dviejų metų bendro darbo atėjo laikas išsiskirti. Apie savo atsistatydinimą jis pranešė dar prieš kelis mėnesius, pasakė, kad kitaip mato savo karjeros ateitį. Paprašiau jo palaukti sezono pabaigos, sutarėme pasikalbėti po jos. Atėjus laikui susitikome, susėdome, pasikalbėjome ir priėmėme atsistatydinimą.

Kai atvykau į Lietuvą ir vyko derybos dėl „Stumbro“ įsigijimo, pirmas susitikimas buvo su Sergejumi. Jis pristatė klubą, viską papasakojo. Jis su mumis kartu buvo ir geromis, ir sunkesnėmis akimirkomis, o tų iššūkių per šį laiką tikrai netrūko. Jis buvo labai svarbus, nes supažindino mus su Lietuvos futbolu ir jo realijomis.

Mes turėjome gerus santykius. Nors buvo visko, tačiau visiems „Stumbro“ interesai visada buvo aukščiau asmeninių interesų, todėl esu jam dėkingas už visą nuveiktą darbą. Jis stengėsi būti lojalus ir atviras, mes to niekada nepamiršime. Tiek aš, tiek visa vadovybė linkime jam sėkmės ateityje. Manau, mes taip pat prisidėjome prie jo karjeros ir tuo džiaugiamės. Šiemet jis buvo išrinktas Kauno apskrities futbolo federacijos prezidentu. „Stumbras“ jam dėkingas už viską, mūsų durys visada atviros.

- Kaip šios permainos įtakos visą klubo veiklą?

- Kaip ir po bet kokių permainų, reikės šiek tiek laiko apsiprasti, tačiau „Stumbras“ tikrai tęs savo istoriją jau su naujais žmonėmis. Mano partneris ir klubo direktorius Richardas Walshas laikinai atliks ir prezidento funkcijas. Jau kuris laikas kalbamės su potencialiais kandidatais, kurie papildę mūsų klubą leistų jam dar sparčiau augti ir vystytis. Tai tikri profesionalai.

- Baigėsi antrasis Jūsų sezonas Lietuvoje. Kaip vertinate kol kas nuveiktus darbus?

- Per dvejus metus padarėme daug klaidų, tačiau dauguma jų dėl to, kad tai yra nauja šalis su visiškai kitokiu mentalitetu ir kultūra. Mums nebuvo paprasta. Viską apibendrinus manau, kad nepaisant visų iššūkių galime didžiuotis savo pasiektais rezultatais. Pirmais metais A lygoje finišavome penkti, o šiemet iškovojome LFF Taurę ir išsaugojome vietą elitiniame divizione.

Tik atvykę sakėme, kad ypatingą dėmesį skirsime jaunimui, investuosime į jaunus futbolininkus ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio. Laikydamiesi šios strategijos sugebėjome iškovoti pirmą klubo istorijoje trofėjų, o tai – didelis pasiekimas. Taip pat galime didžiuotis, kad nuolat esame daugiausiai žaidėjų į Lietuvos U-21 rinktinę deleguojantis klubas.

Mūsų futbolininkai per šį laikotarpį sulaukė daugybės galimybių stažuotis arba dalyvauti pajėgių užsienio klubų peržiūrose, o tuo negali pasigirti joks kitas šalies klubas. Svarbiausia, kad dauguma tokio šanso sulaukusių futbolininkų – jauni lietuviai. Mūsų žaidėjai buvo Portugalijos klubuose „Sporting“, „Benfica“, „Maritimo“, „Setubal“, Prancūzijos ekipose „Lille“ ir „Bordeaux“, taip pat Airijos „Cork City“ ir Prancūzijos „Monaco“. Juk visa tai – neįkainojama patirtis.

Mums pavyko atlikti vieną įspūdingą transferą – OSC „Lille“ įsigijo jaunąjį Naurį Petkevičių, kuris mūsų gretose A lygoje debiutavo būdamas 16 metų. Ir jis treniruojasi ne su jaunimo, o „Lille“ dublerių ekipa. Ten su juo siejamos didelės viltys.

Buvęs mūsų vartininkas Rafaelis Broetto pasirašė sutartį su „Maritimo“ klubu, kur yra iki šiol. Tai parodo, kad dirbame teisinga linkme ir kiti klubai tai mato bei įvertina. „Stumbras“ tikrai turi ne vieną talentą.

- Triumfas LFF Taurės turnyre – ką tai reiškia klubui?

- Tai yra neįkainojamas laimėjimas. Labai tuo džiaugiamės ir didžiuojamės. Prieš sezoną kalbėjome, kad bandysime pakovoti dėl vietos A lygos ketverte, tačiau kelialapį į Europą iškovojome laimėdami Lietuvos taurę. Ir galiu pasakyti, kad ją laimėjome pelnytai, nes finale tiesiog buvome geresnė komanda.

Mano žaidėjai tikriausiai niekada nepamirš ketvirtfinalio, kai Jonavoje pagrindinio laiko paskutinėmis minutėmis dar atsilikinėjome 0:2. Tada atrodė, kad tai viskas, tačiau ne tik išlyginome rezultatą, bet po pratęsimo triumfavome 5:3. Tai puikus įrodymas, kiek futbole gali pakeisti viena ar kita minutė. Visada turi kovoti iki galo.

- Turbūt septintoji vieta A lygoje yra ne tai, ko tikėjotės?

- Dėl pasirodymo A lygoje: taip nutiko dėl mūsų pačių klaidų – traumų ir kitų faktorių. Tuo pat metu praradome tris pagrindinius vidurio saugus. Ypatingai skaudžiai atsiliepė kuriančių saugų netektys – Fabio Lopesas patyrė traumą, o Danielį Romanovskį prieš Čempionų lygą susigrąžino „Žalgiris“. Teko skubiai pakeisti visą vidurį. Tai įtakojo mūsų žaidimą.

Lyg to būtų maža, ilgam iš rikiuotės iškrito puolėjas Nasro Boucharebas, padėti negalėjo ir kitas puolėjas Alexandre Kore. Taip išėjo, kad netekome pusės startinės sudėties žaidėjų ir kartais į aikštę tekdavo leisti penkis vidurio gynėjus, kurių dalis žaisdavo kitose pozicijose. Lietuvos A lygoje žaidžiamas kietas, fizine kova paremtas futbolas. Mūsų žaidėjams nėra lengva prie to prisitaikyti, nes dalis mūsų vaikinų yra 18, 19 ir panašaus amžiaus. Nemažai daliai jų tai pirma profesionalų patirtis, kai kurie iš jų prieš tai žaidė praktiškai gatvėje.

Prieš sezoną mus papildė Marius Papšys, tačiau šis sprendimas nepasiteisino. Jis nežaidė taip, kaip tikėjomės ir vėliau paliko komandą. Tada pasipildėme kitu patyrusiu futbolininku Dominyku Galkevičiumi, bet sužaidęs keletą mačų jis patyrė traumą. Visa tai susideda ir padaro įtaką galutiniam rezultatui. A lygoje nuo sezono vidurio pradėjome kristi žemyn ir taurės laimėjimas buvo tarsi antras kvėpavimas.

Sezono metu mums ne kartą teko suktis iš įvairių padėčių. Geras pavyzdys – Dominykas Barauskas. Pas mus jis atvyko kaip kairio krašto gynėjas, kuris prieš tai A lygoje praktiškai nežaidė. Mūsų klube jį atradome atraminio saugo vietoje, kur jis puikiai atsiskleidė ir susitvarkė su savo užduotimis. O juk tai – viena svarbiausių pozicijų.

Futbolo žmonės ne kartą aptarinėjo, kodėl kai kurie „Stumbro“ futbolininkai nuolat žaidžia ne tik A lygoje, bet ir Pirmoje lygoje.

Vienas iš svarbiausių „Stumbro“ tikslų – individualus žaidėjų tobulėjimas. Pas mus atvyksta futbolininkai iš įvairių šalių. Juos atsiunčia skirtingi futbolo agentai, futbolo federacijos. Čia jie gali augti. Būtent todėl sezono metu buvo futbolininkų, kurie nuolat rungtyniavo net trijose skirtingose lygose – A lygoje, Pirmoje lygoje ir U-19 lygoje. Žmonės manęs tikrai dažnai klausdavo ir to nesuprasdavo, bet sezonas parodė, kad tai pasiteisino. Norint, kad žaidėjai būtų konkurencingi tarptautinėje arenoje, norint išlaikyti šiuolaikinį modernaus futbolo tempą ir intensyvumą žaidėjai privalo žaisti daug rungtynių. Ypatingai Lietuvoje, kur žaidimas nėra labai greitas.

Pradžioje vaikinams nebuvo lengva, tačiau nuolat rungtyniaudami už pirmą ir antrą komandas kai kurie iš jų tapo stipresni, gebantys ilgiau žaisti aukšta sparta ir intensyvumu. Štai Levanas Matčarašvilis sužaidė 40 oficialių rungtynių – 26 A lygoje ir 14 Pirmoje lygoje. Plius dar draugiški mačai. Bet jūs tik pasižiūrėkite, kaip jis tobulėja.

- „Stumbras“ šiame sezone buvo jauniausia A lygos ekipa. Kaip keisis komanda patekus į UEFA Europos lygos atrankos turnyrą?

Įsigijus klubą mes sakėme, kad tikslas į UEFA Europos lygą patekti per trejus metus. Tai pavyko padaryti anksčiau ir mes tuo džiaugiamės. Laimėti šalies taurę buvo fantastiškas jausmas. Ir tai tikrai įtakos klubo strategiją kitiems metams. Jei šiuos dvejus metus mes nelabai ieškojome žinomų ir kažką jau įrodžiusių žaidėjų, o labiau koncentravomės į potencialo turinčius jaunuolius, tai dabar komplektacija vyks kreipiant didelį dėmesį debiutui Europoje.

Ginsime ne tik „Stumbro“, bet ir Lietuvos bei Kauno garbę prestižiniame turnyre, tad tai neturi virsti savotišku apsipirkimu prekybos centre, kai ateini, apsiperki ir išeini. Mes nenorime tik dalyvauti. Norime būti konkurencingi ir siekti vietos grupių turnyre. Jau pradėjome darbus siekdami, kad komanda būtų stipresnė nei iki šiol. Vedame derybas su klubais Portugalijoje, Prancūzijoje ir Brazilijoje, kad jie mums paskolintų žaidėjus kitam sezonui.

Norime, kad jie prie mūsų prisijungtų ne tik prieš pat startą Europoje, bet anksčiau. Kodėl taip? Nes net ir geras žaidėjas papildęs klubą prieš pat startą Europoje neduos tiek naudos, kiek galėtų. Reikia laiko, reikia susižaidimo. Turime laiko sulipdyti labai įdomią komandą ir darbai jau vyksta.

Kaip ir minėjau, šansą debiutuoti Europoje gavome anksčiau nei tikėjomės, tačiau tai nereiškia, kad jį paleisime vėjais. Panaudosime visą savo įtaką ir ryšius tam, kad pasiektume savo tikslą. Iš savo pusės padarysiu viską, ką galiu. Galbūt kai kam grupių etapas nuskambės kaip juokelis, tačiau taip nėra. Turi turėti tikslą. Žinoma, viskas priklausys nuo žaidėjų ir komplektacijos, bet esu nusiteikęs labai pozityviai.

- Kokia yra klubo finansinė situacija?

- Kadangi apie „Stumbro“ finansinę situaciją netrūksta gandų, turbūt svarbu apie tai papasakoti. Šį projektą pradėjome iš viso keturi investuotojai, tačiau du iš jų šiemet paliko klubą. Tai nutiko netikėtai ir atvėrė skylę mūsų biudžete, kas sukėlė papildomų problemų, bet savo finansinių įsipareigojimų mes niekada neišsižadėjome ir visada ieškojome išeičių iš susidariusios padėties.

Sezono pabaigoje mano partneriai buvo atvykę į Kauną ir susitiko su žaidėjais, buvo sudarytas konkretus planas iki metų pabaigos visiškai atsiskaityti su visais futbolininkais. Jie sutiko su šiuo planu ir tai man suteikia daugiau pasitikėjimo ruošiantis artėjančiam sezonui, kadangi finansiniai klausimai yra vienas svarbiausių dalykų bet kokiame sporte, o ypatingai futbole. Gauti atlyginimą laiku yra svarbu ir žaidėjai turi tam teisę, nors tam tikri vėlavimai egzistuoja daugumoje šalių, ne tik Lietuvoje.

Kalbant apie finansus reikia pabrėžti, kad mes turime tik smulkius rėmėjus, o beveik visą biudžetą sudaro investuotojų pinigai. Atvykus į Lietuvą kai kas į mus žiūrėjo įtartinai, tačiau turint omenyje ankstesnę karčią patirtį su užsienio investuotojais Lietuvos futbole, turbūt tai normalu. Manau, kad per šį laiką įrodėme, jog norime padėti lietuviškam futbolui, investuojame į lietuvišką futbolą, Lietuvos jaunuosius talentus.

Per šį laiką pakeitėme klubo veidą ir žmonės mumis labiau pasitiki. Po beveik dešimties metų pertraukos Kauno klubas laimėjo trofėjų ir žais Europoje, kur gins miesto ir šalies garbę. Tikiu, jog tai atvers vis daugiau durų. Tai jaučiame.

Skirtingai nei dauguma kitų Lietuvos klubų, mūsų iki šiol nerėmė miestas. Prieš keletą dienų buvome susitikime su Kauno meru. Tai buvo įdomus ir naudingas susitikimas, pristatėme per dvejus metus Lietuvoje nuveiktus darbus, ateities planus, pasikalbėjome apie miesto požiūrį į futbolą, statomą stadioną. Tikiu, kad miestas padės „Stumbrui“ dar labiau augti, o „Stumbras“ savo ruožtu garsins miesto vardą ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Palaikymas iš mero ir miesto mums labai svarbus.

Kaip ir minėjau, sezonas buvo kupinas iššūkių ir dviejų partnerių pasitraukimas kiek sujaukė kortas, tačiau mes nenuleidome rankų, ieškojome alternatyvų, laimėjome šalies taurę ir parodėme, kad esame vieningi net ir užklupus išbandymams. Žaidėjai mumis tiki, o aš ir pats esu tikras, kad ateityje tokių situacijų nebus. Nes iš klaidų turime pasimokyti. Jeigu nesimokai iš klaidų, tam yra dvi priežastys – arba esi kvailas, arba nenori. Šioms kategorijoms savęs nepriskiriu.

- A lygos pereinamosioms rungtynėms su Gargždų „Banga“ nebuvo registruoti kai kurie sezono metu daug žaidę futbolininkai. Kokios to priežastys?

- Kai praradome viltis užimti vietą A lygos šešete, nusprendžiau, kad serijai su „Banga“ rengsis mažesnis nei įprastai žaidėjų skaičius. Jau buvo pasibaigęs Pirmos lygos sezonas ir nebūtų buvę protinga, jei rungtynėms ruoštųsi daugiau nei 30 futbolininkų.

Kai kurie žaidėjai, kurie buvo informuoti, kad nepateko į sąrašą „Bangos“ rungtynėms, atėjo ir pasakė, kad norėtų palikti komandą. Tai buvo lietuviai, nors į sąrašą nepateko ir dalis legionierių. Mes sutikome, nes „Stumbre“ nieko nelaikome per prievartą. Jei žaidėjas čia nesijaučia gerai, jis turi teisę išvykti. Tikrai tikėjau kai kuriais iš šių vaikinų ir jų šviesia ateitimi. Esu tikras, kol buvo mūsų klube jie atidavė viską, o mes savo ruožtu padėjome jiems tobulėti, tačiau toks yra gyvenimas. Turime jiems tik padėkoti už laiką klube. Kaip ten bebūtų, man, kaip treneriui, svarbiausi yra tie, kurie lieka, o ne išvykstantys. Taip komandoje nebeliko Tomo Snapkausko, Luko Artimavičiaus, Klaido Janonio, Donato Koniko ir Aldo Korsako.

Nepaisant to, didžiosios dalies žaidėjų atsidavimas ir profesionalumas žavėjo. Net nepaisant sunkumų jie nepasidavė ir treniruočių bei rungtynių metu aikštėje atsiduodavo visu šimtu procentų. Žinoma, buvo dalis žaidėjų, kurie reiškė nepasitenkinimą susiklosčiusia situacija, tačiau toks yra gyvenimas. Mums nereikia žaidėjų, kurie nori valgyti vien pyragą. Komandoje, kaip ir šeimoje, reikia dalintis ne tik saldumynais, bet ir išbandymais.

Aš visada būsiu pirmas, kuris pasakys, kad kiekvienas futbolininkas turi teisę laiku gauti atlyginimą, tačiau kartais nutinka nekontroliuojamų dalykų. Džiaugiuosi, kad absoliučiai didžioji komandos dalis klubo interesus iškėlė aukščiau savųjų. Jų atsakymas serijoje su „Banga“ ir dvi iškovotos pergalės man buvo geriausias įrodymas, kad buvau teisus. Palikome serijai ruoštis tik tuos, kurie buvo šimtu procentų susitelkę savo darbui.

Taip, buvo tam tikra rizika, tačiau ši jaunesnė komanda serijoje su „Banga“ įrodė, kad ne vardai ir pavardės yra svarbiausia.

Kai kurie mūsų futbolininkai atvyksta į Kauną iš kito pasaulio krašto, palieka savo šeimas, mažamečius vaikus, artimuosius tam, kad siektų savo svajonės. Jie savo šeimų nemato beveik metus, tačiau visi džiaugiasi galėdami čia būti ir tobulėti.

Negalime pamiršti, kaip „Stumbras“ buvo įkurtas, tačiau dabar tai visai kitas klubas. Tai ne komanda, kurioje žaidėjai ateina mėgautis žaidimu. Tai yra klubas, kuris turi savo tikslus ir žino, kaip jų siekti. Nesiruošiame nė vienu centimetru nukrypti nuo savo kurso. Tai ideali vieta tiems, kurie yra pasiruošę sunkiai dirbti siekdami tapti profesionalais. Pas mus niekada nebus tokių žaidėjų, kurie turės garantuotą vietą sudėtyje. Tokio mentaliteto mums nereikia. „Stumbre“ neegzistuoja toks dalykas, kaip kažkam garantuotas žaidybinis laikas. Gali čia atvykti ir tapti komandos dalimi bei kovoti dėl savo minučių. Nesi tam pasiruošęs? Durys visada atviros.

- Su kokiais kitais iššūkiais tenka susidurti?

- Nuo tada, kai atvykome į Lietuvą, viena didžiausių problemų yra infrastruktūros trūkumas. Kaune trūksta treniruočių aikščių ir sąlygų futbolui, nors viskas po truputį gerėja. Šiais metais ir vėl didelė mūsų finansų dalis buvo skirta aikščių nuomai, taip pat nepamirškite, kad nuomojame viešbutį, kuriame gyvena dauguma komandos legionierių, mokame už jų maitinimą. Tai išties suryja labai nemažai finansinių resursų.

Šiuo metu atidžiai domimės alternatyvomis, nes kaštai labai dideli. Jau radome kelias vietas, kuriose potencialiai galėtume treniruotis. Nenorime atsisakyti treniruočių futbolo akademijoje, tačiau kiekvieną dieną treniruotis – mums tai tiesiog per brangu. Maža to, negauname norimo laiko. Kai kalbu su kolegomis jiems sunku patikėti, kad mes dažnai turime laukti, kol vaikai arba mėgėjai baigs treniruotes, kad galėtume treniruotis. Mums nėra suteikiamas prioritetas, tačiau nieko negalime įtakoti. Tokios taisyklės. Naudojamės tada, kada galime.

Gal bus sunku patikėti, bet taurės finalui mes ruošėmės mažoje natūralios vejos aikštėje futbolo akademijoje, nes negavome leidimo treniruotis Dariaus ir Girėno stadione. Jis buvo užimtas. Tai tiesiog nesuvokiama profesionaliame sporte. Tai didžiausios problemos.

Prie viso to šiais metais prasidės darbai Dariaus ir Girėno stadione, o tai reiškia, kad kitais metais ten negalėsime žaisti. Džiugu, kad tvarkomas stadionas, bet mums – papildomas galvos skausmas. Neaišku ar bus galima visus metus žaisti futbolo akademijos aikštėje, tad jau kalbamės su įvairių stadionų savininkais. Tuo pačiu Alytumi, Birštonu. Kažkur žaisti juk reikės, taip pat laukia startas UEFA Europos lygoje. Visi susitikimai buvo pozityvūs, o daugiau aiškumo šiais klausimais bus kiek vėliau.

Beje, yra ir malonių dalykų. Pradėsime bendradarbiauti su Lietuvos sporto universitetu. Šis bendradarbiavimas bus naudingas ir mums, ir jiems. Jie mokslo žinias galės pritaikyti praktikoje, o mums tai padės siekti geresnių rezultatų.

Kita maloni naujiena – mūsų klubas sulaukė kvietimo dalyvauti tarptautiniame turnyre Portugalijoje. Tačiau buvo kviečiama U-14 komanda. Peradresavau šį kvietimą futbolo akademijai, kuri kvietimą priėmė. Turnyre dalyvaus tokie garsūs klubai kaip „Benfica“, „Porto“, „Real“, galbūt Mančesteris. Tai – dar vienas įrodymas, kad duodame naudos visam Lietuvos futbolui ir stengiamės bendradarbiauti bei draugauti su visais.

- Pakalbėkime apie futbolininkus. Kurie iš jų šiemet padarė didžiausią pažangą?

- Dauguma žaidėjų, kurie pradėjo šį sezoną, nuveikė fantastišką darbą. Po šio sezono dėl kai kurių iš jų esu dar labiau tikras – jie gali tikrai daug pasiekti. Tiesą sakant yra ne vienas futbolininkas, apie kurį norėčiau pakalbėti.

Pradėsiu nuo vartininko Rodrigo Josviaki, kuris per šį sezoną žengė didelį žingsnį į priekį. Jardelis Nazare apskritai tapo tikra vertybe. Tai vienas daugiausiai užklausų iš užsienio klubų gaunančių mūsų žaidėjų. Jis jau dabar turi nemažai pasiūlymų. Andre Almeida taip pat turi neblogų variantų, tačiau mums jo reikia ir kitam sezonui, ir, kas labiausiai džiugina – jis tam pasiruošęs.

Rimvydas Sadauskas, deja, šiemet turėjo traumų ir tai neleido jam taip sparčiai tobulėti, kaip mes norėtume. Pusę sezono jis praleido Airijos čempionų „Cork City“ klube. Nepaisant visko, kai buvo sveikas jis tik dar kartą man įrodė, kad viskas, ką apie jį galvoju, yra tiesa. Tai bus europinio lygio vidurio gynėjas. Jis žais užsienyje ir gerame klube. Tai nutiks labai greitai.

Dominykas Barauskas atsiskleidė atraminio saugo pozicijoje. Labai gaila, tačiau dėl jo ateities nieko nežinome, nes jis priklauso Vilniaus „Žalgiriui“. Fabio Lopesas į mūsų klubą atvyko dėl traumų nežaidęs beveik dvejus metus. Nors juo jau mažai kas tikėjo, čia jis atsistojo ant kojų ir tapo mūsų smegenimis aikštėje. Kai patyrė traumą tai labai skaudžiai atsiliepė mūsų žaidimui. Manau, jam nebus sunku surasti gerą klubą. Tai geras žaidėjas, puikus kolektyvo narys ir prie viso to nebijantis sunkiai dirbti.

Vilius Armanavičius man yra vienas metų atradimų. Jis pradėjo puikiai žaisti, kai mažai kas to tikėjosi ir kartu su Fabio paskutiniais sezono mėnesiais viduryje tapo kertiniais žaidėjais. Jis tapo tikru komandos lyderiu aikštėje ir tai šiek tiek keista, nes prieš sezoną jis buvo stovykloje Portugalijoje, o sugrįžęs pirmaisiais mėnesiais nežaidė gerai ir prarado vietą sudėtyje. Tačiau labiausiai žavi fantastiškas kovotojo charakteris, kai žaidėjas nenuleido galvos, nepasidavė ir sunkiausiu metu atsiskleidė kaip grupės lyderis. Lietuvos futbolas turi daug žadantį žaidėją. Jei jis ir toliau taip augs, jo laukia gera karjera.

Puolime turime vasarą atvykusį brazilą Lucasą Villelą. Jis yra vienas labiausiai užsienio klubų norimų žaidėjų, tačiau jam taip pat pasakiau, kad norime, jog liktų. Kitais metais mums reikalinga stipri komanda ir pasiūlymų dėl jo kol kas nesvarstysime. Jis yra vienas geriausių savo pozicijos žaidėjų Lietuvoje.

Per metus labai paaugo Levanas Matčarašvilis, kuris dabar yra Gruzijos jaunimo rinktinės dispozicijoje. Tapo tikru profesionalu ir aikštėje žaidžia labiau disciplinuotai. Jo technika ženkliai pagerėjo. Gali būti labai solidaus lygio žaidėjas.

Iš antros komandos futbolininkų džiugina jaunasis Vilius Armalas. Nuostabų potencialą turintis vaikinas, kuris dažnai būdavo registruojamas A lygos rungtynėms. Jis nuolat žaidžia Pirmoje lygoje. Jo ateitį planuoju labai atidžiai, nes tai vienas didžiųjų Lietuvos futbolo talentų.

Yra ir kitas jaunuolis Simas Gedžiūnas, kurio taip pat laukia puiki ateitis. Jis mėgsta sunkiai dirbti, o aikštėje pasižymi aukštu IQ. Turi visus šansus tapti profesionalu.

Kgaogelo Sekgota vienas iš įdomiausių mūsų užsieniečių. Jis atvyko iš Pietų Afrikos Respublikos ir pelnė mūsų gražiausius šio sezono įvarčius. Kiti metai bus jo metai, nes jis turi viską, kad žaistų labai aukštame lygyje. Mums jis labai patinka. Tai vienas iš tų žaidėjų, kuris yra visų draugas. Visi jį myli dėl jo charakterio. Aikštėje jam trūksta disciplinos, bet tai normalu, nes jis atėjo iš niekur, niekada nežaidęs rimtame lygyje.

Kitas PAR atstovas Jaisenas Cliffordas pas mus yra jau keli mėnesiai. Sekantys metai jam taps rimtu iššūkiu, kurie atsakys į daug klausimų. Jis turi gerų savybių, bet reikia nemažai dirbti.

Taip pat norėčiau paminėti Roką Rasimavičių, kuris pas mus atvyko šią vasarą būdamas vos 15 metų ir iš karto debiutavo draugiškose rungtynėse pagrindinėje komandoje. Dėl noro siekti svajonės jis Panevėžį iškeitė į Kauną, kur dabar ir mokosi. Jį labai palaiko šeima, o pas mus jis nuolat žaidė antroje komandoje Pirmoje lygoje, taip pat yra kviečiamas į Lietuvos U-17 rinktinę. Jis kaip K. Sekgota, tik lietuvis. Jį visi mėgsta ir stengiasi padėti. Jaunas vaikis, kuris dirba kaip patyręs profesionalas. Džiaugiuosi, kad sezono pabaigoje už sunkų darbą galėjau jam įteikti dovaną ir jis žaidė rungtynėse su „Banga“. Debiutavo oficialiame mače, nes tai užsitarnavo.

Puolime turime Alexandre Kore ir Nasro Boucharebą, bet jie abu turėjo problemų dėl traumų, todėl komandai padėjo retai. Šiais metais jie nedavė to, ko tikėjomės, bet kitais metais bus stipresni. Prieš mėnesį mus papildė galingas puolėjas Mohammedas Sheriffas. Manau, jis taps vienu geriausiu savo pozicijos žaidėjų Lietuvoje. Turi viską, kad būtų sėkmingas.

Tai nereiškia, kad mano nepaminėti vaikinai per šiuos metu nepatobulėjo, tačiau mano paminėti žengė didžiausius žingsnius į priekį. Tikiu, kad kiti metai bus dar geresni tiek „Stumbrui“, tiek jų karjeroms.

- Ar jau aišku, kada prasidės „Stumbro“ pasiruošimas naujajam sezonui?

Yra trys galimi variantai, bet gyvenime ne viskas priklauso vien nuo norų. Reikia ir galimybių. Tikiuosi, kad pavyks ir turėsime treniruočių stovyklą užsienyje, tai padėtų geriau pasiruošti kovai dėl Supertaurės. Visas pasiruošimas Lietuvoje yra tik paskutinė, trečioji opcija. Daugiau aiškumo turėtų būti mėnesio pabaigoje.

 Kaip ir praėjusiais metais, šią žiemą taip pat kai kurie mūsų žaidėjai turės galimybę išvykti į užsienio klubų peržiūras ar stažuotes. Baigiame pokalbius su Portugalijos ir Brazilijos klubais.

 Kaip ir minėjau anksčiau, jau pradėjome komandos komplektavimo darbus kitam sezonui. Turime ir žaidėjų rungtyniaujančių Lietuvoje, kurie mus domina. Su kai kuriais iš jų jau buvome susitikę. Žaidėjai žino, kad čia galės augti ir turės šansą žengti didelį žingsnį į priekį savo karjeroje. Neabejoju, tarp naujokų bus ir pažįstamų veidų.

Aišku yra viena – laukia sunkus darbas tarpsezonyje ir labai įdomus 2018 m. sezonas, kurio jau dabar laukiu su nekantrumu.