Į PASAULIO LIETUVIŲ SPORTO ŽAIDYNES SUVAŽIAVĘ DALYVIAI IŠ 23 ŠALIŲ

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasveikino XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynių dalyvius.

Šventės atidarymo ceremonijoje Druskininkuose jis džiaugėsi, kad po pertraukos lietuviai iš viso pasaulio ir vėl susitiko šiose tradicija tapusiose žaidynėse. Pasak šalies vadovo, tai yra įrodymas, kad sporto veikla buria pasaulio lietuvius, palaiko jų bendruomenių gyvybingumą ir stiprina lietuvišką tapatybę.

Šalies vadovas, šių žaidynių globėjas, pabrėžė išeivijos vaidmenį, perduodant atkurtoje nepriklausomoje valstybėje gyvenusiems tautiečiams įvairių sporto šakų paslaptis.

„Noriu padėkoti mūsų stipriai išeivijai, kuri ilgus dešimtmečius rūpinosi, kad sportas mus telktų, vienytų, verstų širdis plakti vienu ritmu – dėl Lietuvos. Dėkoju tiems, kurie kūrė, saugojo ir puoselėjo gražias lietuvybės bei sporto tradicijas, kaip ir viltį, kad anksčiau ar vėliau vėl pavyks susirinkti laisvoje ir nepriklausomoje Lietuvoje“, – sakė šalies vadovas.

Prezidentas pabrėžė, kad visi išeivijos lietuviai yra ir visada bus laukiami Lietuvoje, nes tai – ir jų kraštas.

Suvažiavę dalyviai iš 23 šalių

Druskininkuose tęsis XI Pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Šiais metais jos vyksta keturias dienas – iki liepos 17 d. Į žaidynes susirinko 2700 dalyvių iš 23 šalių. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) duomenimis, daugiausiai dalyvių atvyko iš Jungtinių Amerikos Valstijų ir Jungtinės Karalystės.

Noriu padėkoti mūsų stipriai išeivijai, kuri ilgus dešimtmečius rūpinosi, kad sportas mus telktų, vienytų, verstų širdis plakti vienu ritmu.

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės yra mėgėjų sporto renginys, kuriame gali varžytis tik neprofesionaliojo sporto atstovai. Žaidynių tikslas – skatinti pasaulio lietuvius įsitraukti į Lietuvos sporto gyvenimą, tęsti tautinio bendravimo, lietuvybės išsaugojimo tradicijas.

Šių metų žaidynės išsiskiria sporto rungčių įvairumu – sportininkai mėgėjai varžysis net 29 rungtyse. Jie susirungs ne tik populiariausių sporto šakų – krepšinio, futbolo, tinklinio, teniso, plaukimo, šachmatų varžybose, bet ir išbandys jėgas varžydamiesi badmintono, futbolo 7x7, golfo, jėgos trikovės, lengvosios atletikos, orientavimosi sporto, paplūdimio tinklinio, irklenčių sporto, golfo, šaudymo iš lanko, kalnų slidinėjimo, biliardo, sportinės žūklės, ristynių, ristynių, smiginio, petankės rungtyse.

Šeštadienį rengiama konferencija „Pasaulio lietuvių sporto istorija ir ateities vizija“. Paskutiniąją žaidynių dieną, sekmadienį, vyks Pasaulio lietuvių sporto forumas, po kurio prasidės sporto žaidynių uždarymo ceremonija.

Lietuvių sporto žaidynės įprastai rengiamos kas ketverius metus. XI žaidynės turėjo vykti 2021 metais, bet dėl pandemijos rengiamos po 5-erių metų pertraukos.

Lietuvos tautine olimpiada vadintos žaidynės pirmą kartą surengtos 1938 metais Kaune, o vėliau dėl karo ir sovietinės okupacijos 4 dešimtmečius nebuvo rengiamos. Žaidynės atgaivintos 1978 metais Toronte (JAV), vėliau vyko Čikagoje ir Adelaidėje. Nuo 1991 metų rengiamos Lietuvoje.

XII Pasaulio lietuvių sporto žaidynės vyks 2025 metais Palangoje.