Balandžio 13–14 d. Vilniaus "Siemens" arenoje vykusiame Europos pilno kontakto kiokušin karatė čempionate įvairiaspalvių medalių fejerverkais sužibėjo Lietuvos karatė meistrai.

Kumitė (arba realios kovos) rungties varžybose lietuviams atiteko net 14 iš 40 medalių, dar tris apdovanojimus Lietuvos atstovai pelnė kata (kovinių pozų demonstravimo) rungtyje ir pagerino prieš 8 metus toje pačioje arenoje pasiektą apdovanojimų rekordą.

2011 m. Vilniuje pirmą kartą vykusiame Europos kiokušin karatė čempionate lietuviai laimėjo 13 apdovanojimų kumitė varžybose ir dar vieną pridėjo kata rungtyje. Tiesa, tame čempionate kovos vyko tik septyniose svorio kategorijose, o iš viso dėl apdovanojimų kovojo 22 lietuviai. Šį kartą vien kumitė varžybose Lietuvos garbę gynė 30 sportininkų – po tris kiekvienoje svorio kategorijoje. Dar 12 lietuvių dalyvavo kata rungtyje.

Savo gerbėjų akivaizdoje aukso medalius iškovojo Inga Mikštaitė, Erika Žeburtovič ir Edgaras Sečinskis. Tituluočiausiai ir vyriausiai Lietuvos rinktinės narei I.Mikštaitei tai buvo jau 11 auksinė pergalė Europos čempionatuose, o 21 metų E.Žeburtovič ir 25 metų E.Sečinskis Europos čempionais tapo pirmą kartą. Dar penki Lietuvos atstovai kovėsi dėl aukso finalinėse dvikovose, tačiau buvo priversti pripažinti savo varžovų pranašumą. Europos vicečempionais tapo Justinas Kvietka, Juras Sokolovas, Paulius Žimantas bei seserys Magdalena ir Brigita Gustaitytės. Dar aštuoni lietuviai pasirodymą baigė pusfinalyje ir pasipuošė bronzos medaliais. Šeštadienį ryte vykusiose kata rungties varžybose sidabrą iškovojo kiek vėliau ir kumitė varžybose bronza pasižymėjusi Raminta Makackaitė, o Diana Mačiūtė ir Justina Zykutė pasidalijo trečiąją poziciją.

Iš viso 17 medalių surinkusi Lietuvos rinktinė bendroje įskaitoje daugiau nei dvigubai aplenkė artimiausią varžovę Lenkiją. Tiesa, 8 medalius iškovoję lenkai lietuvius lenkė aukso medalių kategorijoje. Lenkijos atstovai namo išsivežė 4 čempionų titulus. Po 6 medalius iškovojo Ukrainos ir Vengrijos sportininkai.

"Pernai Lenkijoje vykusiame Europos čempionate mūsų rinktinė iškovojo 11 medalių, iš jų 3 aukso. Džiugu, kad savo arenoje išlaikėme aukštą lygį ir vėl turime 3 čempionus – tik kitokiose svorio kategorijose. O kalbant apie bendrą medalių derlių, be abejo, jų skaičių lėmė ir tai, kad būdami čempionato šeimininkais kiekvienoje svorio kategorijoje galėjome deleguoti po tris kovotojus. Akivaizdu, kad dėl to mūsų šansai laimėti medalius tik išaugo. Tiesa, tais šansais dar reikėjo pasinaudoti, mūsų sportininkai padarė viską, ką galėjo", – "Vilniaus dienai" sakė Lietuvos kiokušin karatė federacijos (LKKF) garbės prezidentas ir Europos čempionato organizacinio komiteto vadovas Romas Vitkauskas.

– Lietuvos komandai šis čempionatas buvo sėkmingas. O koks jis buvo organizatoriams?

– Paskutinį kartą panašaus masto renginį Vilniuje organizavome 2013 m., kai pas mus vyko pasaulio čempionato kovos. Šį kartą varžybose dalyvavo 228 karatė meistrai iš 24 valstybių, o iš viso tą savaitgalį Vilniuje apsilankė daugiau nei 500 svečių iš užsienio. Ir tai ne tik sportininkai ar treneriai, bet ir šios sporto šakos specialistai iš įvairių šalių. Įdomu, kad bene gausiausia svečių delegacija atvyko iš Japonijos.

Džiaugiuosi ir tuo, kad pavyko surengti tokį čempionatą, kuris buvo orientuotas labiau į pačius sportininkus. Tai nebuvo masinis renginys, kuriame vienu metu vyksta kelios kovos ant skirtingų tatamių. Nusprendėme, kad kiekvienas sportininkas turi gauti visą žiūrovų dėmesį ir pas mus kovos vyko tik ant vieno tatamio. Natūralu, kad dėl to varžybos gerokai išsitęsė – pirmą dieną jos vyko 12 valandų, o antrą – 10, bet užtat pagrindinis viso čempionato akcentas buvo sportininkai ir jų kovos. Suprantu, kad žiūrovams nebuvo lengva, bet galiu tik pasidžiaugti, kad sekmadienį, nepaisant gero oro, "Siemens" arenos tribūnose buvo labai daug Lietuvos kovotojus palaikiusių žiūrovų.

Nors finansinės naudos iš čempionato neturime, tačiau matome, kad tai yra labai gera investicija į mūsų sporto šakos populiarinimą.

– Lietuvos komandoje čempionate dalyvavo net 40 sportininkų, jie iškovojo 17 medalių. Kaip vertinate tokius rezultatus?

– Nors iš šalies gal atrodo, kad mums tai yra įprasta, nes Lietuvos rinktinė visuose čempionatuose turi savo atstovų ant prizininkų pakylos, bet noriu pasakyti, kad visi medaliai mums labai svarbūs, o ypač smagu, kad pirmą kartą Europos čempionais tapo mūsų jaunosios kartos kovotojai – E.Sičinskis ir E.Žeburtovič. Nudžiugino ir I.Mikštaitės pelnytas auksas. Nors, turiu pasakyti, būtent to mes iš jos ir tikėjomės.

Tačiau norėčiau atkreipti dėmesį į dar vieną svarbų aspektą. Pirmą kartą per visą čempionatų istoriją komandoje turėjome iš įvairių sporto klubų atvykusius kovotojus. Suskaičiavome, kad juos parengė 15 skirtingų klubų trenerių, o tai tikrai įspūdingas skaičius, žinant, kad LKKF nariais yra 57 klubai. Esame viena masiškiausių sporto šakų Lietuvoje – nusileidžiame tik futbolui, krepšiniui ir lengvajai atletikai, bet iki šiol rinktinei sportininkus ruošdavo 4–5 treneriai. O dabar matome, kad masiškumas pagaliau pradeda duoti ir kokybinių postūmių. Jei neturėsime trenerių, kurie ruoš aukšto meistriškumo sportininkus, neturėsime ir rezultato. Kita vertus, treneriams taip pat reikia sveikos konkurencijos, kad neužmigtų ant laurų.

– Kokį signalą siunčia šis čempionatas? Ar galima teigti, kad Lietuvos kiokušin karatė pasaulyje jau įvyko kartų kaita?

– Su ta kartų kaita sudėtinga. Juk šiais metais dar startuos ir I.Mikštaitė, ir Vytautas Cėpla, ir net Lukas Kubilius ruošiasi rudenį Japonijoje vyksiančiam pasaulio čempionatui, tad negalima sakyti, kad senoji karta jau nuėjo nuo tatamio. Kita vertus, visi matome, kad ateina nauja, talentinga ir perspektyvi kovotojų karta. Šiame čempionate labai nudžiugino Paulius Žymantas. Jam tik 18 metų, jis yra daugkartinis Europos jaunių ir jaunimo čempionas, o dabar pirmu bandymu iškovojo sidabro medalį ir suaugusiųjų čempionate. E.Žeburtovič nuosekliai eina į priekį, pernai užsitikrino vietą pasaulio čempionate, o dabar savo sugebėjimus parodė ir Europos pirmenybėse. E.Sečinskis irgi yra priskirtinas prie naujosios kartos. Taip pat būtų galima vardinti ir kitus jaunus kovotojus, sužibusius šiame čempionate, tad mūsų sporto šakos perspektyvos tikrai šviesios.

– Užsiminėte apie pasaulio čempionatą Japonijoje. Ar jau žinoma, kurie Lietuvos kovotojai jame dalyvaus?

– Praėjusių metų pabaigoje Vengrijoje vykusiose atrankos varžybose sėkmingai pasirodė ir teisę dalyvauti pasaulio čempionate užsitikrino Rūta Brazdžionytė, B.Gustaitytė, I.Mikštaitė ir E.Žeburtovič. Paskutinė atranka į pasaulio čempionatą Japonijoje vyks birželį Prahoje. Planuojame, kad dar bent viena arba dvi lietuvaitės gali pelnyti kelialapį ir šiose varžybose. Savo ruožtu LKKF turi teisę atrinkti 5 geriausius savo kovotojus ir siųsti juos į Japoniją. Tuos kvietimus paskirstysime artimiausiu metu įvertinę sportininkų pasiekimus Europos ir pasaulio čempionatuose. Dar 16 žmonių savo nuožiūra gali pakviesti patys japonai, tad čia taip pat galime turėti savo atstovų.

Lietuvos komandos medaliai

Kumitė:

Auksas: Erika Žeburtovič (iki 50 kg), Inga Mikštaitė (55–60 kg), Edgardas Sečinskis (85–95 kg);

Sidabras: Justinas Kvietka (65–75 kg), Juras Sokolovas (75–85 kg), Paulius Žimantas (virš 95 kg), Magdalena Gustaitytė (60–65 kg), Brigita Gustaitytė (virš 65 kg);

Bronza: Raminta Makackaitė (iki 50 kg), Orestas Abazorius (85–95 kg), Antanas Klibavičius (virš 95 kg), Kęstutis Radvila ir Vytautas Cėpla (75–85 kg), Aneta Meškauskienė (60–65 kg).

Kata:

Sidabras: R.Makackaitė;

Bronza: Diana Mačiūtė ir Justina Zykutė.