Motociklininkai rengiasi Lietuvos šimtmečiui | Diena.lt

MOTOCIKLININKAI RENGIASI LIETUVOS ŠIMTMEČIUI

Birutė Vaitkutė ir Markas Dolgovas – du žmonės, kurie motociklininkus subūrė tam, kad keliaudami motociklais jie atrastų ir pažintų savo kraštą.

– Pradėkime nuo pirmo renginio motociklininkams. Kaip gimė idėja? Kada ji virto ne tik bendru motociklininkų renginiu, bet ir Lietuvos pažinimo žygiu?

Birutė: Idėja organizuoti "Mototourism rally" gimė prieš septynerius metus grupei entuziastų motociklininkų. Pagrindinė idėja – keliauti ir pažinti – išliko ta pati, bet dabar pažvelgę atgal matome, koks ilgas jau nueitas kelias. Tikime, kad šis ralis tapo ne tik motociklininkų, bet ir visos Lietuvos susitikimo ir tarpusavio bendravimo švente. Turime omenyje dalyvius iš visos Lietuvos ir juos pasitinkančius žmonės ralio punktuose.

Markas: Šiemet buvo net 50 punktų, išdėstytų po visą Lietuvą. Jeigu skaičiuotume, tai per vieną dieną Lietuvoje įvyko per 5000 susitikimų ir susipažinimų! Galima sakyti, kad motociklininkai keliauja ne tik savo malonumui ar dėl sportinio azarto, jų misija – nešti visuomenei aktualias žinias, atkreipti dėmesį į istorinius, paveldo, kultūrinius dalykus.

– Patys esate organizatoriai, ar nesinori sėsti ant motociklo ir tapti tiesiog paprastais dalyviais?

Markas: Taip, labai norisi. Antra vertus, seniai supratome, kad šansų užimti aukštą vietą turėtume labai mažai. Mūsų teorinės, reglamento žinios padėtų, bet jų tikrai nepakaktų. Matome dalyvių, ypač veteranų, rezultatus, kalbame su jais ir suprantame, kad jie yra sukaupę daug unikalios ilgametės praktinės patirties. Ta patirtis leidžia ralio dalyviams atrasti efektyviausią kelionės maršrutą, maksimaliai turiningą, ir kartu neprarasti nė vienos minutės, atsižvelgti į laiką, greitį ir dar numatyti visus kelionės netikėtumus.

Birutė: Tikrai norisi. Ypač, kai žinai, kad punktuose po visą Lietuvą laukia žmonės, ruošiasi susitikimams. Bet kurią kitą dieną to jau nepakartosi. Ta vienybė įkvepia.

– Į paskutinį renginį daugelis motociklininkų atvyko vežini miestų merų patikėtomis vėliavomis. Iš kur kilo ši mintis? Kodėl ji svarbi?

Markas: Šią mintį padovanojo pačios komandos, kurios jau ankstesniais metais atvykdavo su savo kraštų, vietovių ir miestų vėliavomis. Mes tik palengvinome šiai idėjai kelią. Mums tik beliko supažindinti dalyvius su jų miestų administracijomis, suderinti šį procesą, pašalinti technines kliūtis, kad abi pusės surastų viena kitą. O toliau pokalbis jau vyko tiesiogiai. Matėme didelį entuziazmą iš abiejų pusių.

Birutė: Svarbi. Artėja Valstybės šimtmetis. Ar gali būti geresnė, iškilmingesnė proga iškelti vėliavas. Ne mažiau svarbu kurti ryšį, tapatintis su savo kraštu, o tai ir atspindi miestų ir miestelių vėliavos. Esame pripratę žiūrėti į aukštai iškeltą vėliavą, o ralio metu ji arti ir vežama kelionėje kartu su reikalingiausiais daiktais. Man patiko, kaip apie tai pasakė prof. Alfredas Bumblauskas. Svarbu, kad kiekvienas mūsų prisiliestume prie istorijos, patys apsilankytume mums svarbiose vietose. Ir visa tam, kad susikurtume savo individualų ryšį. Jis saugo mūsų istoriją ir tapatybę.

Organizatorių komandos laukia nemažas iššūkis. 2018 metai – tai pimiausia Lietuvos 100-mečio metai.

– Savo renginyje labai pabrėžiate tautiškumo idėją. Kodėl būtent tokia linija?

Birutė: Tai nėra ypač pabrėžiama linija. Taip išeina savaime. Juk kai keliaujame po kraštą, natūraliai domimės jo istorija ir kultūra. O kas gi kuria istoriją ir kultūrą? Žmonės, kurių ištisos kartos gyveno šiame krašte. Kitaip tariant – tauta. Istorija ir kultūra – tai žmonių identitetas, tai, kas padaro juos tauta. Ir mes, organizatoriai ir maršrutų rengėjai, ir svarbiausia dalyviai – visi keliaudami atrandame Lietuvos ir čia gyvenančių žmonių šaknis. Suprantame, kad ištisos kartos gyveno Lietuvoje, kūrė, kovojo, mylėjo tam, kad šiandien mes galėtume keliauti, grožėtis, džiaugtis, o kartais ir liūdėti. Bet visa tai sužadina meilės jausmą. Todėl šiemet ralio šūkis – "Mylėk Lietuvą".

Markas: Ralyje turėjome punktų, susijusių su tautinio kostiumo, piliakalnių, partizanų, gynybos temomis, jos natūraliai pirmiausia pasakoja lietuvių istoriją. Bet greta to puikiai telpa ir kitos, visada šalia lietuvių gyvenusios tautos, be kurių įtakos mes nebūtume tokie, kokie esame.

– Po pasibaigusio renginio organizatoriai jau ima galvoti apie kitą. Tad kokie planai?

Markas: Galvojant apie ralį, svarbiausia – maršrutas, objektai ir jų temos. Jau kelerius metus bendradarbiaujame su ekspertais – Kultūros paveldo departamento specialistais, atskirų savo sričių žinovais. Jie rekomenduoja temas, aktualijas, objektus. Dažnai temos susijusios su tų metų Seimo paskelbtomis temomis.

Birutė: Manau, kad organizatorių komandos laukia nemažas iššūkis. 2018 metai – tai pimiausia Lietuvos 100-mečio metai. Kaip ir visada, kartu su partneriais stengsimės atrinkti įdomius, mažiau žinomus, subtilesnius objektus, parengti susitikimus su žmonėmis. Sieksime, kad keliaudami po objektus dalyviai susipažintų su atskiromis istorijomis. Kad tai pasiektume, kitų metų maršrutus planuoti pradedame jau dabar.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS