R. Meilutytės pėdomis seka būsimos čempionės | Diena.lt

R. MEILUTYTĖS PĖDOMIS SEKA BŪSIMOS ČEMPIONĖS

Spalio 6–18 d. Argentinos sostinėje Buenos Airėse vykusiose 3-iosiose jaunimo olimpinėse žaidynėse ryškiausiai spindėjo Lietuvos plaukikės. 18-metė kaunietė Agnė Šeleikaitė iškovojo aukso medalį, o 16-metė vilnietė Kotryna Teterevkova medalių kraitį papildė sidabro ir bronzos apdovanojimais. Geriausius pasiekimus jaunosios plaukikės užfiksavo olimpinę čempionę Rūtą Meilutytę išgarsinusiose rungtyse.

A.Šeleikaitė jau antrą jaunimo olimpinių žaidynių dieną užkopė ant aukščiausio prizininkų pakylos laiptelio. 18-metė kaunietė triumfavo 50 m plaukimo krūtine finale. Su geriausiu laiku į finalą prasibrovusi lietuvė finale 50 m distanciją nuplaukė per 31,37 sek. Artimiausią persekiotoją australę Chealseą Hodges lietuvė aplenkė 0,05 sek. Trečia liko slovėnė Tina Celik (31,75 sek.).

"Prieš plaukimą jaučiau jaudulį, kas man nėra būdinga. Tikėjausi geresnio rezultato, bet medalis yra, tai gal viskas gerai. Smagu, labai smagu, pirmą kartą man skambėjo Lietuvos himnas. Svarbiausia dabar neužmigti ant laurų, nes manęs dar laukia 100 m plaukimas," – po apdovanojimų ceremonijos kalbėjo A.Šeleikaitė.

Vis dėlto po auksinio starto estafetę iš A.Šeleikaitės perėmė vilnietė K.Teterevkova. 50 m varžybose devintą vietą užėmusi plaukikė dvigubai ilgesnėje distancijoje pateko į finalą, o jame finišavo trečia. Auksą iškovojo Rusijos sportininkė Anastasija Makarova (1 min. 07,88 sek.), o antra atplaukusi airė Niamh Coyne (1:08,90) lietuvę aplenkė vos 0,05 sek. Taip pat finale dalyvavusi A.Šeleikaitė užėmė septintą vietą (1:09,40). "Pusfinalyje mano rezultatas buvo geresnis, todėl labai laiminga nesijaučiu. Spėju, kad dėl streso išsiderino technika, vandenyje ne viskas pavyko. Tačiau medaliu nesidžiaugti negaliu. Jis man svarbus, jis iškovotas pasaulinio lygio varžybose. Jis – dovana mano broliui  gimtadienio proga," – vos išlipusi iš baseino pareiškė K.Teterevkova.

Po kelių dienų 16-metė vilnietė sukūrė nedidelį stebuklą 200 m distancijoje. Merginų 200 m plaukimo krūtine rungties finale tik aštuntuoju takeliu plaukusi K.Teterevkova (2 min. 28,18 sek.) finišavo antra ir iškovojo sidabrą. Mūsiškė nusileido tik japonei Shiori Asabai (2:26,80). Trečia finišo sienelę palietė Pietų Korėjos atstovė Heesong Wang (2:28,83). Beje, į finalą K. Teterevkova pateko su paskutiniu, aštuntu, rezultatu, nes atrankos varžybose plaukė net trimis sekundėmis lėčiau (2:31,36). "Treneris po plaukimo pasakė, kad padariau neįmanomą, – sakė jaunoji plaukikė. – Man ir pačiai medalis yra kiek netikėtas. Tačiau į plaukimą atėjau ne varžytis su kitais, o su savimi. Šiandien ši kova buvo sėkminga". A.Šeleikaitė 200 m rungtyje į finalą nepateko.

Kol kas nedrįsčiau Agnės ir Kotrynos lyginti su Rūta. Užtat bus labai įdomu sekti šių plaukikių startus ateityje, stebėti, kaip jos konkuruoja, tobulėja ir žengia į priekį.

Jaunosios plaukikės iki 16-os padidino jaunimo olimpinių žaidynių istorijoje surinktą Lietuvos medalių kraitį. Beje, prieš ketverius metus Nandzinge vykusiose žaidynėse du aukso medalius (50 ir 100 m plaukimo krūtine rungtyse) iškovojo ir R.Meilutytė.

"Vilniaus dienos" kalbinta olimpinė čempionė Lina Kačiušytė pripažino negalinti pasakyti, kodėl Lietuvos plaukikės geriausius rezultatus pasiekė būtent plaukimo krūtine rungtyse. "Net ir pati sau negaliu atsakyti, kodėl lietuvaitės istoriškai geriausius rezultatus rodo plaukdamos krūtine. Šiame plaukimo stiliuje reikia labai stiprių kojų, gal tai ir yra mūsų merginų skiriamasis bruožas, kad jos tvirtai stovi ant žemės", – linksmai kalbėjo 1980 m. Maskvos olimpinėse žaidynėse 200 m krūtine rungtyje auksą iškovojusi L.Kačiušytė.

– Ar tikėjotės tokio sėkmingo Lietuvos plaukikių pasirodymo šiose žaidynėse?

– Šie plaukikių medaliai man tikrai netapo staigmena. Pastaraisiais metais abi merginos demonstravo aukštus rezultatus ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje arenoje, sėkmingai dalyvavo Europos ir pasaulio jaunimo čempionatuose. Pernai A.Šeleikaitė užėmė aukštą šeštą vietą pasaulio jaunimo čempionato 50 m plaukimo krūtine rungtyje, o praėjusį mėnesį Kazanėje vykusiose pasaulio plaukimo taurės pirmojo etapo varžybose, taip pat 50 m distancijoje iškovojo bronzą. Taip pat trečia ji buvo 200 m distancijoje, o 100 m – penkta.

Savo ruožtu Kotryna liepą puikiai pasirodė Helsinkyje vykusiame Europos jaunimo plaukimo čempionate. Šiose varžybose ji iškovojo auksą 100 m krūtine rungtyje ir bronzą dvigubai ilgesniame nuotolyje. Tad galima konstatuoti, jog merginų pasiekimai Buenos Airėse yra dėsningi, tai yra ne atsitiktinumas, o ilgo ir sunkaus darbo treniruotėse rezultatas.

– Agnė ir Kotryna neišvengiamai lyginamos su R.Meilutyte? Kokių panašumų ir skirtumų įžvelgiate?

– Agnė yra tikra sprinterė, šiomis savybėmis ji gal labiau primena R.Meilutytę. Iškalbingas faktas, kad ją treniruoja ir pirmasis Rūtos treneris Giedrius Martinionis. Agnei jau 18 metų, tačiau pagal dabartines plaukimo tendencijas tai dar labai jaunas amžius. Mano laikais 18-mečiai jau baigdavo savo karjeras, nes alinančios treniruotės ir varžybos juos išsunkdavo iki paskutinio lašo. Dabar plaukikės geriausius rezultatus demonstruoja ir įkopusios į trečią dešimtį.

Kotryna geriau atsiskleidžia ilgose distancijose, nors iš principo, kol kas dar anksti kategoriškai sakyti, kad ji negali sužibėti ir 50 m distancijoje. Tai, kad šiose žaidynėse jai labiau sekėsi ilgesniame nuotolyje, o Agnei – trumpesniame, gali būti susiję su pasirinkta treniruočių metodika, tam tikrais pasirengimo niuansais. Kol kas nedrįsčiau Agnės ir Kotrynos lyginti su Rūta. Užtat bus labai įdomu sekti šių plaukikių startus ateityje, stebėti kaip jos konkuruoja, tobulėja ir žengia į priekį.

– Sutapo, kad plaukikėms kovojant dėl medalių jaunimo olimpinėse žaidynėse jūs ir kiti garsūs šalies sportininkai pasirašė premjerui ir sostinės merui skirtą peticiją priekaištaudami, kad piktybiškai žlugdoma Vilniaus plaukikų karta. Kas paskatino tokią iniciatyvą?

– Padėtis, bent jau Lietuvos sostinėje, yra tiesiog tragiška. Kaune veikia olimpinius normatyvus atitinkantis "Girstučio" baseinas, tad Agnė turi galimybę svarbiausiems sezono startams ruoštis tinkamoje aplinkoje, nors kasdienis darbas treniruotėse vyksta Kauno miesto Šilainių mikrorajone veikiančiame nedideliame baseine, kuriame savo karjerą pradėjo ir R.Meilutytė. Ir jis, beje, nuo tų laikų nė kiek nepasikeitė. Vilniuje reikalai su baseinais yra labai prasti. Pernai buvo nugriautas senasis Lazdynų baseinas, Vilniaus miesto savivaldybė žadėjo, kad jau šiais metais duris atvers keli nauji baseinai. Buvo žadama, kad vasarį arba kovą veiklą pradės baseinas Fabijoniškėse, o metų pabaigoje plaukikus priims ir naujas, modernus baseinas Lazdynuose. Vis dėlto, šiuo metu nė vienas baseinas neveikia, o geriausi sostinės plaukikai yra priversti blaškytis tarp Elektrėnų ir Širvintų, arba išvykti į užsienį. Kreipėmės ir į sostinės vadovus, tačiau įtikinamo atsakymo nesulaukėme, išgirdome tik pažadus, kad visos problemos bus išspręstos. Kaip, kada – nėra žinoma.

Aišku, galima sakyti, kad geriausi plaukikai tobulėti galėtų ne Lietuvoje, o užsienyje. Tačiau ar tai tikrai tinkamiausia išeitis? O ką daryti plaukikų treneriams? O ką daryti patiems mažiausiems, vaikams, norintiems mokytis plaukti? Juk būtent iš jų po kelerių metų turėtų išaugti nauja plaukikų karta, tačiau dėl atmestino Vilniaus miesto valdininkų požiūrio mes tą plaukikų kartą jau praradome.

GALERIJA

  • R. Meilutytės pėdomis seka būsimos čempionės
  • R. Meilutytės pėdomis seka būsimos čempionės
LTOK.lt nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS