2023-iųjų įrašai Lietuvos sporto metraštyje: pergalės ir staigmenos pasaulio ir Europos čempionatuose, bilietai į 2024-ųjų olimpines žaidynes, skandalingos varžybų ir projektų peripetijos, žinomų atletų karjeros pokyčiai.

Viltingos staigmenos

Per praeitus metus Lietuvos sportininkai pasaulio ir Europos čempionatuose (suaugusiųjų, jaunimo, jaunių) iškovojo visų spalvų medalius.

Aukščiausios prabos trofėjus pelnė net keliolikos sporto šakų atstovai, tarp jų – staigmenų pateikusios ledo ritulio, paplūdimio tinklinio, beisbolo rinktinės.

2023-iųjų balandį Serbijoje surengtą pasaulio jaunių (iki 18 metų) vaikinų ledo ritulio IIA diviziono čempionatą laimėjo ir kelialapį į IB divizioną gavo mūsų šalies komanda. Kanadiečio Mario Durocherio treniruojami mūsiškiai nugalėjo visus varžovus: 5:3 – serbus, 6:0 – rumunus, 5:0 – ispanus, 4:1 – kroatus ir 2:1 – britus.

Liepą Rumunijoje įvykusiame Europos jaunimo (iki 22 m.) paplūdimio tinklinio čempionate triumfavo Danielė Kvedaraitė ir Ariana Rudkovskaja. Vilniečių duetas pusfinalyje 2:0 privertė kapituliuoti ispanes, o finale 2:1 – čekes.

„Mums tokio lygio varžybos – pirmos, laiko pasiruošti buvo nedaug, tad net sukrėtė šokas, kai patekome į pusfinalį. Darbas ir pasitikėjimas savo jėgomis pasiteisino“, – teigė tinklininkės.

Lapkritį Druskininkuose buvo surengtas antrasis Europos beisbolo-5 čempionatas, jame dalyvavo 13 rinktinių.

Karjera: breiko šokėja D. Banevič šiemet tapo pasaulio ir Europos čempione, Europos žaidynių prizininke ir iškovojo kelialapį į 2024 m. Paryžiaus olimpiadą. / K. Štreimikio / LTOK nuotr.

Trenerių Maksimo Burdzino ir Donato Maciulevičiaus vadovaujama Lietuvos ekipa (Nomeda Neverauskaitė, Ugnė Kučinskaitė, Aistė Paškevičiūtė, Gerda Vikulovaitė, Napalis Grigas, Gytis Morkūnas, Kristijonas Vičas, Dovydas Zakaras) finale iki 2-jų pergalių 2:1 ir 3:1 nugalėjo prancūzus ir pelnė kelialapį į 2024 m. Honkonge vyksiantį pasaulio čempionatą.

„Jeigu palygintume Lietuvos ir Prancūzijos beisbolo klubų, žaidėjų skaičių, mes būtume kone 50 kartų mažesni, tačiau sugebėjome laimėti pirmą Europos čempionato auksą per visą mūsų šalies beisbolo istoriją“, – džiaugėsi Lietuvos beisbolo asociacijos prezidentas Virmidas Neverauskas.

Beisbolas-5 debiutuos 2026-ųjų jaunimo olimpinėse žaidynėse.

Dubliais (pergalėmis pasaulio ir Europos čempionatuose) pasižymėjo šokėjai: po du aukso medalius iškovojo breiko virtuozė Dominika Banevič (ją sėkmė lydėjo Ispanijoje ir Belgijoje) ir standartinių šokių pora Ieva ir Evaldas Sodeikos (buvo pirmi Kinijoje ir Vilniuje).

Solidus derlius

Metai buvo itin sėkmingi Lietuvos neįgaliems sportininkams: planetos ir Europos čempionatuose ir pasaulio žaidynėse („World Abilitysport Games“) iškovojo iš viso 46 medalius.

Kurčiųjų lengvosios atletikos, orientavimosi sporto, graikų-romėnų imtynių, krepšinio, badmintono varžybose mūsiškiai pelnė 17 medalių, tarp jų 2 – aukso (Europos čempionais tapo lengvaatlečiai – disko metikas Mažvydas Paurys ir rutulio stūmikas Vytenis Ivaškevičius).

Lietuvos sporto bendruomenė metus užbaigė iškovojusi 20 vietų 2024 m. Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse.

Iš Tailande įvykusių pasaulio neįgaliųjų sporto žaidynių Lietuvos atstovai grįžo su 29 medaliais. Čempionais tapo lengvaatlečiai Ramūnas Verbavičius, Deividas Podobajevas, Bela Morkus, Jonas Spudis, Eugenijus Vaičaitis, Genadijus Zametaškinas, Donatas Dundzys, plaukikė Gabrielė Čepavičiūtė.

„Tikslus įvykdėme su kaupu. Mūsų sportininkai, ruošdamiesi Paryžiaus paralimpinėms žaidynėms, turėjo puikią progą išbandyti savo jėgas, kai kurie galėjo reabilituotis po pasaulio čempionato, gerinti rezultatus. Labai džiaugiuosi ir jaunaisiais sportininkais, jie – didelis mūsų potencialas ateityje. Į 2024-ųjų sezoną žiūrime optimistiškai“, – reziumavo Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijos prezidentas Kęstutis Skučas.

Patirtis: M. Kalnietis su Lietuvos vyrų krepšinio rinktine dalyvavo 2012 m. ir 2016 m. olimpinėse žaidynėse, 3-uose pasaulio ir 5-iuose Europos čempionatuose. / E. Šemioto nuotr.

Vilnius tebestato

Tebesitęsia 1985-aisiais pradėto ir Vilniuje vis dar tebestatomo Nacionalinio stadiono epopėja.

Baigiantis 2023-iesiems ši tragikomedija vėl stabtelėjo (darbų strategai tvirtina, kad laikinai). Priežastis – gerokai išaugusios statybų kainos, o jų indeksavimo reikalus tikimasi sutvarkyti 2024-ųjų sausį.

2022-aisiais stadiono statybos rangos sutartis pasirašyta su bendrove „Veikmės statyba“. Įmonė įsipareigojo pastatyti kompleksą už 87 mln. eurų, tačiau, kol buvo gautas statybų leidimas, darbai pabrango iki 120 mln. eurų, o projektą vystantis Vilniaus daugiafunkcis kompleksas ėmė ieškoti naujo rangovo.

Šį mėnesį „Veikmės statyba“ į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi, siekdama iš Vilniaus daugiafunkcio komplekso prisiteisti skolą ir delspinigius. Ginčas kilo dėl maždaug 200 tūkst. eurų.

Koncesijos sutartis numato, kad komplekso statybos turi būti užbaigtos iki 2025 m. balandžio.

Žiniasklaidoje, be kita ko, šmėkštelėjo informacija, kad prokuratūra šiuo metu atlieka ikiteisminį tyrimą dėl „BaltCap“ fondo buvusio partnerio ir Vilniaus daugiafunkcio komplekso buvusio vadovo Šarūno Stepukonio galimai pasisavinto ar pradanginto turto – maždaug 10 mln. eurų, kurie buvo skirti sumokėti už statybų darbus.

„Pradedame ir griauname, vėl iš naujo kažką bandome kasti, užkasti. Tai labai blogas signalas visuomenei, galbūt formuojantis požiūrį, kad futbolo mums apskritai nereikia“, – svarstė Lietuvos vyrų futbolo rinktinės vyriausiasis treneris Edgaras Jankauskas.

Intriga – ne ringe

Trileriu tapo Lietuvos boksininko profesionalo Eimanto Stanionio akistatos su meksikiečių kilmės amerikiečiu Vergilu Ortizu (jaunesniuoju) istorija.

Sausį buvo skelbiama, kad E. Stanionio ir V. Ortizo dvikova vyks kovo 18-ąją, tačiau ją teko nukelti dėl lietuviui atliktos skubios apendicito operacijos.

Antras bandymas – balandžio 29-ąją, bet V. Ortizui paūmėjo rabdomiolizė (skersaruožių skeleto raumenų ląstelių irimo procesas).

Trečias kartas: vyrai boksuosis liepos 8-ąją „AT&T Center“ ringe San Antonijuje (JAV), tačiau 6 d. vakarą varžybų organizatoriai ir agentūra „Golden Boy“, kuriai priklauso V. Ortizas, paskelbė: dvikova neįvyks. Priežastis – amerikiečio sveikatos problemos.

Esą V. Ortizas per treniruotę, siekdamas reikiamo svorio, nualpo ir buvo nuvežtas į ligoninę. Anot „Golden Boy“ vadybininko Oscaro De La Hoyaʼos, gydytojų išvada – fizinis išsekimas ir dehidratacija.

Tai būtų buvęs mūšis dėl Pasaulio bokso asociacijos (WBA) pusvidutinio svorio kategorijos reguliariojo čempiono diržo, kurį lietuvis iškovojo pernai pavasarį, įveikęs Rusijai atstovaujantį dagestanietį Radžabą Butajevą.

E. Stanionio nuomone, „Golden Boy“ vadovai žinojo apie V. Ortizo problemas, tačiau delsė tai pripažinti. Tuo metu Eimantas toliau ruošėsi kovai, veltui eikvodamas laiką, lėšas ir alindamas save.

„Pasiteiravau agento dėl kompensacijos už neįvykusią dvikovą, jis atsakė: nieko negaliu padaryti“, – pasakojo E. Stanionis.

Dvikova su V. Ortizu būtų buvusi pelningiausia per lietuvio karjerą – iš „Golden Boy“ kaunietis būtų susižėręs per 1,7 mln. JAV dolerių.

Atomazga: WBA pasaulio čempiono V. Stanionio (kairėje) ir V. Ortizo dvikova buvo atidėta tris kartus, galiausiai išvis neįvyko. / wbaboxing.com nuotr.

Olimpiečių sprendimai

E. Stanionis laukia kito varžovo, o tašką savo, kaip sportininko, karjerai šiemet padėjo kiti Lietuvos olimpiečiai – krepšininkas Mantas Kalnietis, lengvaatletės Eglė Balčiūnaitė ir Diana Lobačevskė, irkluotojas Aurimas Adomavičius, biatlonininkė Gabrielė Leščinskaitė, dviratininkas Evaldas Šiškevičius.

M. Kalnietis, D. Balčiūnaitė ir D. Lobačevskė dalyvavo 2016 m. Rio de Žaneiro olimpiadoje. Arčiausiai trofėjų buvo Mantas – Jono Kazlausko treniruota Lietuvos vyrų krepšinio rinktinė užėmė septintą vietą.

Simboliška, kad savo paskutines rungtynes su nacionalinės komandos apranga M. Kalnietis sužaidė kovodamas dėl dar vieno olimpinio kelialapio – į Tokijo žaidynes, tačiau 2021 m. liepos 4-ąją Kaune lietuviai lemiamą mačą pralaimėjo slovėnams.

„Krepšinis man visuomet buvo malonumas, o ne darbas“, – yra pabrėžęs buvęs žalgirietis.

„Svarbiausia – užsibrėžti tikslus, žinoti, kur link eisi. Gal kuris nors tikslas atrodys labai tolimas, bet idėją reikia visada turėti galvoje. Tai sakau ir savo komandos dviratininkams. Noriu, kad jie mąstytų: kas, kaip, kodėl, o ne tik vykdytų instrukcijas, – sakė Prancūzijos dviračių sporto mėgėjų pirmo diviziono klubo „AVC Aix-en-Provence“ sporto direktorius E. Šiškevičius. – Norėjau profesionalų lenktynėse dalyvauti bent 10 metų. Džiugu, kad šį tikslą įvykdžiau su kaupu. Tai, kad baigęs sportuoti greitai sulaukiau naujo darbo pasiūlymo, manau, įrodė: mano ankstesnė karjera buvo visokeriopai sėkminga.“

Laukia Paryžius

2023-iuosius Lietuvos sporto bendruomenė užbaigė iškovojusi 20 vietų 2024 m. Paryžiaus vasaros olimpinėse žaidynėse.

Asmeninius kelialapius turi keturi plaukikai: Rūta Meilutytė (100 m krūtine), Kotryna Teterevkova (100 m ir 200 m krūtine), Danas Rapšys (200 m ir 400 m laisvuoju stiliumi) ir Aleksas Savickas (200 m krūtine).

Tokį pat tikslą pasiekė breiko šokėja D. Banevič ir du lengvaatlečiai – disko metikai Mykolas Alekna ir Andrius Gudžius.

Kelialapius šaliai pelnė šešios irkluotojų įgulos (11 atletų): moterų vienvietės valties (pasižymėjo Viktorija Senkutė), porinės dvivietės (Dovilė Rimkutė ir Donata Karalienė) ir pavienės dvivietės (Kamilė Kralikaitė ir Ieva Adomavičiūtė), vyrų vienvietės valties (Dovydas Nemeravičius), dvivietės baidarės (Mindaugas Maldonis ir Andrejus Olijnikas, 500 m rungtis) ir keturvietės baidarės (Simonas Maldonis, M. Maldonis, Ignas Navakauskas ir Artūras Seja, 500 m rungtis).

Lauros Asadauskaitės-Zadneprovskienės sėkme džiaugiasi šiuolaikinės penkiakovės atstovai.

Teisė startuoti Paryžiuje jau suteikta ir vienai Lietuvos dviratininkei, kuri galės dalyvauti grupinėse lenktynėse.

2024-aisiais olimpinė ugnis bus įžiebta balandžio 16-ąją tradicinėje vietoje – istorinėje Olimpijoje. XXXIII vasaros olimpinės žaidynės vyks liepos 26–rugpjūčio 11 d.

lff.lt nuotr.

Tarp svečių – FIFA vadovas

2023-iaisiais Lietuvoje viešėjusių sporto VIP svečių daugumą sudarė futbolo atstovai, tarp jų – Tarptautinės futbolo asociacijų federacijos (FIFA) prezidentas Gianni Infantino.

Nuo 2016-ųjų FIFA vadovaujantis 53-ejų šveicaras dalyvavo Kaune surengtame futbolo legendų mače, kuriuo buvo paminėtas Lietuvos narystės FIFA šimtmetis.

G. Infantino žengė į Dariaus ir Girėno stadiono aikštę kartu su pasaulio futbolo žvaigždėmis Dida, Julio Cesaru, Micheliu Salgado, Fabio Cannavaro, Carlesu Puyoliu, Youriu Djorkaeffu, Ricardo Quaresma, Aldairu, Davidu Trezeguet, Nuno Gomesu, Christianu Karembeu, Antonio Valencia, Lietuvos garsenybėmis Viačeslavu Sukristovu, Andriumi Skerla, Arvydu Janoniu, Deividu Česnauskiu, Stasiu Danisevičiumi, Stasiu Baranausku, Edgaru Česnauskiu, Valdu Ivanausku, Tomu Danilevičiumi, Tomu Ražanausku, Edgaru Jankausku, Arminu Narbekovu, Mariumi Stankevičiumi, Algiu Mackevičiumi, Aurelijumi Skarbaliumi.

„Kai kolega Edgaras Stankevičius (Lietuvos futbolo federacijos prezidentas – red. past.) papasakojo man apie tai, ką organizuoja Kaune, apsisprendžiau per 3 sekundes, kad atvyksiu“, – atskleidė G. Infantino.

FIFA vadovas akcentavo, kad Kauno moderniame stadione galima vykdyti daugiau įvairių projektų ir iniciatyvų.

Šiemet vasarį mūsų šalyje lankėsi Tarptautinio paralimpinio komiteto prezidentas brazilas Andrew Parsonsas, gegužę – Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) prezidentas, Graikijos nacionalinio olimpinio komiteto vadovas Spyros Capralos.