Nuaidėjus paskutinei šio sezono Lietuvoje sirenai, emocingasis Vasilije Micičius iškėlęs du pirštus į viršų pradėjo rėkti. Kevinas Pangosas puolė į glėbį Šarūnui Jasikevičiui, o Beno Udrihas stebėjo beprotybę tribūnose.

Tai – visa Kauno „Žalgirio“, šviežiai iškeptų-senųjų LKL čempionų, įžaidėjų grandis. Visų jų kitą sezoną Kaune veikiausiai nebebus.

Mažas nežinomasis yra tik dėl 35-erių veterano Beno Udriho, kuris nuo kito mėnesio taps laisvuoju agentu ir kol kas nėra susitaręs su jokia ekipa.

Tuo metu dviem jo kolegoms, Micičiui ir Pangosui, šampanu permirkusios akimirkos „Žalgirio“ arenoje šiandien buvo paskutinės. Vienas į Barseloną, kitas – atgal į Turkiją. Nebėra jokių abejonių, kad serbo ir kanadiečio kitą sezoną Kaune nebus.

Emocijų ir euforijos po alinančiai ilgo sezono fone šie vaikinai oficialių atsisveikinimo žodžių nesakė, tačiau kiekvienas iš šių legionierių žarstė užuominas.

Pavyzdžiui, Micičius per erdvią komandos rūbinę žygiavo rankose laikydamas savo marškinėlius ir prašydamas kiekvieno komandos draugo ir trenerių štabo nario autografų.

Aiškus atsisveikinimo ženklas?

„Vis dar nežinau, juk visi tai daro, – tinklalapiui „BasketNews.lt“ nusijuokė Micičius, kitą sezoną pradėsiantis Stambulo „Anadolu Efes“ gretose. – Juk dar turiu kontraktą ir su „Žalgiriu“. Žinau, ko atvykau čia. Esu lamingas, kad pasinaudojau galimybe, atidaviau maksimumą. Dabar noriu kelti savo karjerą dar aukščiau, bet pamatysime, kas nutiks. Dabar, kai esu apimtas emocijų, galiu pasakyti, kad tai buvo vertingiausias mano sezonas. Esu dar jaunas, bet nuėjau ilgą kelią. Draugai ir kiti geri žmonės mano atmintyje išliks.

Esu laimingas, kad buvau šios sistemos dalimi. Ši organizacija ir ši komanda buvo tikrai kažkas neįtikėtino. Pamačiau, kaip komanda gali dirbti ne kaip individai, o kaip komanda. Išmokau labai daug apie krepšinį.“

Jau kurį laiką dėl ateities abejonių nebeturi į „Barceloną“ nuo kito sezono besikelsiantis Pangosas. Jo atsisveikinimo žodžiai taip pat buvo konkretūs.

„Noriu padėkoti visiems sirgaliams už tai, ką jie dėl mūsų padarė. Manau, tai geriausi sirgaliai. Mėgaujausi laiku čia, fanai padėjo man paaugti. Ačiū. Dabar noriu tik mėgautis akimirka, bet buvo puikūs dveji metai. Nekeisčiau jų už nieką“, – sakė Pangosas.

Dviejų iš šių trijų legionierių karjeros kol kas klostosi analogiškai. Tiek Micičius, tiek ir Pangosas į Kauną atvyko tarsi į miestą, kuriame savo karjeroms jie galėtų atrasti pakilimo taką.

Vienas iš Las Palmaso, kitas – iš Bursos. Dabar, praktiškai modami ranka Kaunui, jie pirštu baksnoja į žmogų, kuris jiems padėjo tuos pakilimo takus nusitiesti.

„Tik pažiūrėkite į jį, – pokalbio metu į greta vaikus kilnojusį Šarūną Jasikevičių dėmesį atkreipė Micičius. – Kaip jis nori laimėti, kokia aistra krepšiniui. Kaip su juo gali būti nemotyvuotas?“

Būtent Šaras buvo tas, kuris į Lietuvą atviliojo tiek Pangosą, tiek ir Micičių. Jasikevičiaus vadovaujamoje komandoje pastarasis dar kartą prisiminė, ką reiškia žaisti Eurolygoje. Elitinis Senojo žemyno turnyras ir istorinis žygis jame Micičiui paliko neišdildomą įspūdį.

„Mums nutiko tiek daug visko… Dabar, mintimis prabėgdamas pro visą sezoną, vienintelis žodis ateinantis į galvą yra „ilgas“, o ypač su komanda, kuri maksimalų rezultatą spaudžia ne tik Eurolygoje, bet ir LKL. Atvykau į krepšinio šalį, kas man priminė namus, Serbiją. Tai mažas miestas, visi mus seka, visi mus žino. Krepšinio prasme, suvokiau, kaip reikia būti sistemos dalimi, turėjau gerą sezoną individualiai. Daug išmokau ir iš Šaro.

O dabar sėdžiu čia, baigęs sezoną, laimėjęs LKL. Man tai reiškia labai daug. Kai esi jaunas, mėgini daryti viską, kad gautum kuo daugiau trofėjų. Dabar titulas mano karjeroje jau įrašytas. Tai man daug reiškia, mėgstu titulus“, – neužsikirsdamas dėstė Micičius.

Iš Šaro išminties sėmėsi ir Slovėnijos veteranas Udrihas. Tiesa, jis iš „Žalgirio“ vairininko traukė kiek kitokias pamokas, nei du minėti komandos draugai.

Udrihas tinklalapiui „BasketNews.lt“ dar kartą patvirtino po krepšininko karjeros ketinantis pradėti trenerio kelią. Karjeros saulei po truputį leidžiantis, dabar slovėnas vis dažniau atkreipia dėmesį į savo trenerių veiksmus. Šį sezoną jo mokytoju buvo Jasikevičius.

„Žinau, kad po kelių metų pats pradėsiu treniruoti, kai baigsiu karjerą, todėl buvo didelė nauda būti su Šaru, kuris pats buvo puikus krepšininkas. Iš jo daug išmokau. Šaras įrodė esantis geras treneris. Tikiu, kad seksiu jo pėdomis“, – duoklę strategui atidavė Udrihas.

O kaip dėl paties pėdų tolimesnėje krepšininko karjeroje?

„Sakau atvirai, su niekuo apie tai dar nekalbėjau. Dabar esu laisvasis agentas. Na, gerai, dabar dar esu žalgirietis, bet, sakykime, rytoj, toks nebebūsiu. Kalbėsime su šeima ir nuspręsime, kur bus kitas žingsnis“, – sakė Udrihas.