Po savaitės turi būti reorganizuoti priklausomybės ligų centrai. Vienintelis konkretus pokytis – sumažinti darbuotojų atlyginimai, todėl reformą siūloma stabdyti.

Veikė penki centrai

Nuo lapkričio 1 d. priklausomybės ligų centrai turi tapti nebe savarankiškomis gydymo įstaigomis, o filialais, nes būtina pagerinti jų paslaugų prieinamumą. Tačiau, likus savaitei iki pertvarkos įsigaliojimo, Seimo Priklausomybių prevencijos komisija paskelbė kitokį verdiktą.

"Rekomenduoti Vyriausybei sustabdyti Priklausomybės ligų centrų reformą, atidėti reorganizacijos įvykdymo terminą iki tol, kol bus tinkamai jai pasirengta", – tokį sprendimą praėjusią savaitę priėmė Seimo Priklausomybių prevencijos komisija.

Iki šiol mūsų šalies didžiuosiuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – veikė ir tebeveikia penki priklausomybės ligų centrai. Alkoholizmo, narkomanijos ir kitų priklausomybių mastas Lietuvoje ne mažėja, o didėja, nes atsiranda naujų pagundų nevaldomam potraukiui, tokių kaip kompiuteriniai žaidimai, azartiniai lošimai ir panašiai. Nesusidorojant su didėjančiu darbo krūviu, apie priklausomybių ligų centrų reorganizavimą kalbama jau keleri metai.

"Vyriausybė dar 2012 m., matydama įvairias priklausomybės ligų centrų veiklos spragas, pritarė jų pertvarkai. Toks sprendimas yra būtinas siekiant pagerinti paslaugų prieinamumą", – reformos tikslus pristatė Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktoriaus pavaduotoja Audronė Astrauskienė.

Ir pridūrė, kad reformai jokių trukdžių nėra, ji vyksta nuosekliai pagal patvirtintą įstaigų reorganizavimo planą, numatoma jo įgyvendinimo pabaiga – 2018 m. lapkričio 1 d. Tokia ministerijos pozicija po Seimo komisijos verdikto.

Siūlo mažesnį atlyginimą

Priklausomybės ligų centrų reorganizacija pradėta vykdyti Vyriausybės nutarimu, priimtu šių metų gegužės 3 d. Nuo to laiko priklausomybės ligų centruose tvyro įtampa ir nerimas.

"Mums niekas nieko nepaaiškina, mes nieko nežinome, kas bus", – nuogąstavo vieno priklausomybės ligų centro darbuotoja, prašiusi neskelbti jos pavardės.

Mums niekas nieko nepaaiškina, mes nieko nežinome, kas bus.

Sveikatos apsaugos ministerijos departamento vadovė A. Astrauskienė pripažįsta, kad reformų metu visuomet yra klausimų, daug kam kyla neaiškumų.

"Todėl yra kalbamasi su darbuotojais, sprendimai derinami su atsakingomis institucijomis ir įstaigomis. Viskas vyksta pagal planą, kurį pasirašė visi penki priklausomybės ligų centrų direktoriai. Šiuo metu vyksta sutarčių pasirašymas su darbuotojais ir tik jų valia – priimti pasiūlymą ar ne", – jokių kompromisų A.Astrauskienė nepalieka.

Dvi dešimtys Klaipėdos priklausomybės ligų centro darbuotojų parašė pareiškimus išeiti iš darbo.

Kauno priklausomybės ligų centro direktorius Tautvydas Zikaras patvirtino, kad prieš dvi savaites, spalio 12-ąją, kolektyvas gavo naujus darbo pasiūlymus. Naikinamų etatų nedaug, bet atlyginimai pribloškė. Ypač slaugytojas – šios profesijos darbuotojų darbo užmokesčio koeficientas mažinamas daugiau kaip puse balo.

"Iki šiol slaugytojų darbo atlygio koeficientas buvo 4,15 ir tai atitiko 541 eurą, dabar balas sumažintas iki 3,51, ir tai yra 458 eurai", – pakomentavo T.Zikaras.

Ministerija sprendimų nekeičia

Skelbiama, kad vienas iš reorganizacijos tikslų – lėšų taupymas optimizuojant valdymą.

Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktoriaus pavaduotoja A.Astrauskienė patvirtino, kad nuo lapkričio 1 d. pradės veikti Respublikinis priklausomybės ligų centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Miestų priklausomybės ligų centrams laikinai vadovaus dabartinis Vilniaus priklausomybės ligų centro vadovas Emilis Subata.

"Pasibaigus jo kadencijai, kitų metų viduryje, bus skelbiamas viešas konkursas, kuriame galės dalyvauti visi norintys kompetentingi ir reikalavimus atitinkantys asmenys", – valdymo struktūrą pakomentavo A.Astrauskienė.

Teigiama, kad naujame centre bus įsteigti 24 nauji etatai.

Tai ne taupymas, priešingai – išlaidavimas. Metodinis centras turi būti, bet jis galėjo būti įkurtas veikiančioje bazėje, su keliais papildomais etatais.

"Tai ne taupymas, priešingai – išlaidavimas. Metodinis centras turi būti, bet jis galėjo būti įkurtas veikiančioje bazėje, su keliais papildomais etatais", – pasidalijo mintimis ilgametis Kauno priklausomybės ligų centro vadovas, idėjų, kaip efektyvinti šių ligų gydymą ir teikti pagalbą priklausomybių kankinamoms šeimoms, šiomis ligomis sergančių tėvų vaikams, generatorius T.Zikaras.

Nė vieno konkretaus fakto

Į klausimą, kas konkrečiai pasikeis, be sumažintų darbuotojų atlyginimų, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė kalbėjo abstrakčiai.

"Šiais metais pradėta priklausomybės ligų centrų reorganizacija turi užtikrinti kokybiškesnių, įvairesnių paslaugų teikimą asmenims, vartojantiems psichoaktyviąsias medžiagas, sumažinti laukimo eiles, sudaryti galimybę gauti reikiamas paslaugas ne tik didžiųjų miestų, bet ir atokesnių rajonų gyventojams. Galimybė perskirstyti tiek finansinius, tiek turimus žmogiškuosius resursus, koncentruojant bendrąsias funkcijas, tikrai padės Lietuvos gyventojams greičiau gauti reikiamas gydymo paslaugas", – aiškino A.Astrauskienė.

Anot jos, dirbdami atskirai, priklausomybės ligų centrai iki šiol neturi bendrų darbo metodų, standartizuotų paslaugų. O ką veiks Respublikinis priklausomybės ligų centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos?

"Jis teiks gydymo paslaugas asmenims, nesaikingai vartojantiems alkoholį, narkotines ir kitas psichiką veikiančias medžiagas, sergantiems kitomis priklausomybės ligomis. Esant reikalui, pagalba bus teikiama bendradarbiaujant su gydymo įstaigomis, socialinės pagalbos, vaiko teisių apsaugos tarnybomis, teisėsaugos institucijomis. Pertvarka leis organizuoti kompleksinį gydymą ir reabilitaciją. Didelis dėmesys bus teikiamas bendram metodiniam vadovavimui", – pasak A.Astrauskienės, tai yra naujovės.

Teikia pasiūlymą Vyriausybei

Seimo Priklausomybių prevencijos komisija, apsilankiusi šalies priklausomybės ligų centruose ir susipažinusi su jų reorganizavimu, praėjusią savaitę pateikė konkrečius klausimus dėl reorganizacijos efektyvumo posėdyje dalyvavusiems sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai, ministro pirmininko patarėjui Pauliui Gradeckui, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento direktoriui Audriui Ščeponavičiui.

Komisijos, vadovaujamos Laimutės Matkevičienės, nariai klausinėjo apie naujai steigiamo penkis filialus Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje turėsiančio Respublikinio priklausomybės ligų centro ir filialų valdymo struktūrą bei formą, biudžetinių įstaigų, veikiančių asmens sveikatos priežiūros srityje, valdymo optimizavimą, kuris leistų padidinti priklausomybės ligų gydymo  prieinamumą ir kokybę. Tačiau tikslių ir pagrįstų atsakymų, kaip bus įgyvendinti svarbiausi tikslai, įvykdžius priklausomybės ligų centrų reorganizaciją, negauta. Dėl to komisija priėmė sprendimą teikti pasiūlymą Vyriausybei atidėti reorganizacijos įvykdymo terminą iki tol, kol bus tinkamai jai pasiruošta.

Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktoriaus pavaduotoja A.Astrauskienė į klausimą, kaip vertina šį Seimo Priklausomybių prevencijos komisijos verdiktą, neatsakė.

"Suprantu, kad padaugės vadovaujančiųjų ir sumažės dirbančiųjų, nes seselės sako už sumažintą atlyginimą nedirbsiančios, važiuosiančios į Norvegiją senelių slaugyti, o ne girtuoklius čia tramdysiančios", – reorganizaciją apibendrino Kauno priklausomybės ligų centro pacientas.