APVAISINIMAS MĖGINTUVĖLYJE: SVARBIAUSI KLAUSIMAI IR ATSAKYMAI

Seimas antradienį ketina svarstyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas. BNS pateikia svarbiausius klausimus ir atsakymus.

Kas yra apvaisinimas mėgintuvėlyje?

Diskusijų kelia vadinamasis apvaisinimas in vitro, kiaušialąsčių ir vyro spermos sujungimas ne moters kūne, o mėgintuvėlyje. Embrionas po kelių dienų perkeliamas į moters gimdą. Pirmasis „kūdikis iš mėgintuvėlio“ 1978 metais gimė Anglijoje. 2012 metais buvo paskelbta, kad po šios procedūros pasaulyje gimė apie 5 mln. žmonių.

Kokia situacija Lietuvoje ir kodėl siūlomas įstatymas?

Šiuo metu ši procedūra Lietuvoje atliekama tik privačiose klinikose. Ji menkai reglamentuojama, kainuoja apie 2 tūkst. eurų ir nėra finansuojama valstybės. Priėmus įstatymą, nevaisingos poros sulauktų valstybės paramos, bet procedūroms būtų taikomi įstatyme įvesti ribojimai. Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų. Kasmet po pagalbinio apvaisinimo šalyje gimsta apie tūkstantis vaikų.

Kas kelia daugiausia diskusijų?

Didžiausias diskusijas kelia tai, ar embrionai turi būti saugomi kaip žmogaus gyvybė. Kritikai sako, kad su pagarbos žmogaus gyvybei principu nesuderinami neribotas embrionų kūrimas, neribotas jų šaldymas ir sunaikinimas pasibaigus saugojimo terminams, embrionų atranka pagal genetinius požymius ir tokios atrankos metu „netinkamais naudoti“ pripažintų embrionų sunaikinimas. Kai kurie politikai ir medikai sako, kad etines problemas išsprendžia nauja technologija šaldyti ne embrionus, o kiaušialąstes. Liberalesnio reglamentavo šalininkai sako, kad reikalavimas visus embrionus perkelti į moters organizmą didina daugiavaisio nėštumo riziką ir mažina pagalbinio apvaisinimo sėkmės tikimybę. Jų teigimu, nesant įstatymo, turtingesnės šeimos rinksis pagalbinio apvaisinimo procedūras užsienyje, o neturtingos ir toliau negalės susilaukti vaikų.

Antras svarbus klausimas yra susijęs su lytinių ląstelių - spermos ir kiaušialąsčių - donoryste. Kritikai sako, kad anoniminė donorystė atima vaikų teisę žinoti savo tėvus. Šalininkai teigia, kad ne sutuoktinio ar partnerio donorystė yra vienintelė galimybė susilaukti vaikų tiems onkologiniams pacientams, kuriems gydymas chemoterapija ar radioterapija pažeidžia reprodukcinę sistemą.

Kaip keitėsi pasiūlymai?

2016 metų birželio konservatyvi versija:

embrionų skaičius ribojamas - jų sukuriama tiek, kiek vienu metu bus perkelta į moters organizmą, draudžiamas embrionų šaldymas;

negalima išankstinė embriono diagnostika;

draudžiama lytinių ląstelių donorystė.

2016 metų rugsėjo liberali versija:

embrionų skaičius neribojamas, leidžiamas embrionų šaldymas, o dėl jų naikinimo ir naudojimo spręstų sveikatos apsaugos ministras;

leidžiama išankstinė embriono diagnostika;

lytinių ląstelių donorystė leidžiama, kai sutuoktinio ar partnerių lytinių ląstelių nepakanka arba yra didelė rizika perduoti pavojingą ligą.

Pirminis „valstiečių“ pasiūlymas:

embrionų skaičius ribojimas - jų sukuriama tiek, kiek vienu metu bus perkelta į moters organizmą, įstatymu draudžiama embrionų atranka, draudžiamas embrionų šaldymas, išvežimas iš Lietuvos;

negalima išankstinė embriono diagnostika;

lytinių ląstelių donorystė leidžiama, kai sutuoktinio ar partnerių lytinių ląstelių nepakanka arba yra didelė rizika perduoti pavojingą ligą, bet sulaukę pilnametystės vaikai gali sužinoti donorų tapatybę.

Naujas „valstiečių“ pasiūlymas:

embrionų skaičius neribojamas, leidžiamas embrionų šaldymas, bet įstatyme numatomas neribotas nepanaudotų embrionų saugojimas, draudžiamas embrionų išvežimas iš Lietuvos;

leidžiama išankstinė embriono diagnostika;

lytinių ląstelių  donorystė leidžiama, kai sutuoktinio ar partnerių lytinių ląstelių nepakanka arba yra didelė rizika perduoti pavojingą ligą, bet sulaukę pilnametystės vaikai gali sužinoti donorų tapatybę.

Kokių pozicijų laikosi politikai?

Sugriežtinti įstatymą praeitą savaitę pasiūlė 57 politikai. Dauguma iš jų - „valstiečiai“, taip pat keli konservatoriai, „tvarkiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nariai. Už liberalesnį reglamentavimą tvirtai pasisako socialdemokratai ir liberalai. Už konservatyvų variantą - prieš embrionų šaldymą ir už jų skaičiaus ribojimą - Vyriausybėje pasisakė atskirąją nuomonę pareiškęs Rokas Masiulis, kadenciją baigiančioje Vyriausybėje dirbęs energetikos ministru, o naujoje paskirtas susisiekimo ministru. Konservatorius Andrius Kubilius viešai pareiškė palaikantis liberalesnį variantą. „Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis po kritikos atsitraukė ir antradienį sutiko atsisakyti siūlymo riboti embrionų skaičių ir drausti juos šaldyti.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė rinkimų kampanijos metu per rinkimų debatus prieš daugiau kaip dvejus metus embrionų naikinimą buvo pavadinusi „labai neetišku dalyku“, bet šiemet liepą ji vetavo įstatymą, kuris draudžia embrionų šaldymą ir riboja sukuriamų embrionų skaičių. Ji žada vetuoti ir naują įstatymą, jei jis ribos sukuriamų embrionų skaičių.

Kokia situacija užsienyje?

Dauguma Europos Sąjungos šalių leidžia embrionų šaldymą ir neriboja jų skaičiaus, o apvaisinimas  mėgintuvėlyje iš dalies finansuojamas valstybės.

Kaimyninės Lenkijos valdžia, palaikanti artimus ryšius su Bažnyčia, pernai gruodį paskelbė apribosianti pagalbinio apvaisinimo procedūrų finansavimą. Italija prieš dešimtmetį priėmė įstatymą, panašų į Lietuvos birželio mėnesio versiją, tačiau tarptautiniai ir nacionaliniai teismai paskelbė, kad jo nuostatos pažeidžia žmogaus teises.