Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms (MPP) pernai išleista beveik 573 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos – 526 mln. eurų – buvo kompensuota iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų, 26 mln. eurų paciento priemokų padengta iš valstybės biudžeto, likusią dalį, įsigydami vaistus, sumokėjo patys pacientai.

Praeitais metais Lietuvoje kompensuojamuosius vaistus vartojo ir MPP naudojo apie 1,24 mln. pacientų, t. y. 43,5 proc. visų Lietuvos gyventojų. Iš jų vyresni nei 65 metų gyventojai sudarė apie 43 proc. visų gyventojų, vartojusių kompensuojamuosius vaistus ir naudojusių kompensuojamąsias MPP.

Kasmet augant kompensuojamųjų vaistų ir MPP vartojimui, nuolat didėja ir šios srities išlaidos. Pernai jiems Lietuvos vaistinėse išleista beveik 76 mln. eurų daugiau nei 2022-aisiais.

„Iš visų vaistų grupių praeitais metais daugiausia PSDF lėšomis buvo kompensuota priešnavikinių vaistų. Išlaidos jiems viršijo 212 mln. eurų, t. y. net 19 mln. eurų daugiau nei užpernai. Kardiologinių vaistų išlaidos liko antroje vietoje ir buvo tris kartus mažesnės nei onkologiniams vaistams – siekė 72 mln. eurų“, – pastebi VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Lina Škiudaitė.

Dar 64,5 mln. eurų iš PSDF praeitais metais prireikė kraujotakos sistemą veikiantiems, 39 mln. eurų antiinfekciniams, daugiau nei 37 mln. eurų virškinimo traktą ir metabolizmą veikiantiems vaistams kompensuoti. Be to, pernai net 10,5 mln. eurų daugiau nei užpernai PSDF lėšų atiteko kompensuoti MPP.

Skaičiuojama, kad vidutinės metinės PSDF išlaidos vieno nuolatinio gyventojo vaistams ir MPP kompensuoti praeitais metais siekė 184 eurus, t. y. beveik 21 euru daugiau nei 2022 m.