Dirbtinis intelektas – pažangi naujiena tikslesnei virškinamojo trakto ligų diagnostikai | Diena.lt

DIRBTINIS INTELEKTAS – PAŽANGI NAUJIENA TIKSLESNEI VIRŠKINAMOJO TRAKTO LIGŲ DIAGNOSTIKAI

  • 2

Išmaniosios technologijos yra neatsiejama šiandieninio gyvenimo dalis, neaplenkianti ir medicinos mokslo. Apie vieno pažangiausių įrenginių, skirtų endoskopinių gastroenterologinių tyrimų atlikimui, pasakoja „BIOFIRST“ klinikos gydytojos gastroenterologės Elžbieta Trapenskė ir Dalia Kasperavičiūtė.

„Endoskopinės įrangos gamintojas „Olympus“ pasaulyje veikia daugiau nei šimtmetį, todėl neseniai pristatyta inovacija „EVIS X1“ tapo itin geidžiamu gastroenterologų darbo įrankiu. Lietuvoje pilnos komplektacijos sistemos (vaizdo sistema, dirbtinis intelektas ir naujos kartos endoskopai su EDOF technologija) neturi nė viena gydymo įstaiga. Pacientams, sergantiems virškinamojo trakto ligomis, tai reikš kur kas didesnį diagnostinį tikslumą“, – teigia D. Kasperavičiūtė.

Kokių privalumų gydytojams žada naujoji endoskopinė sistema „EVIS X1“?

„Įdiegtomis technologijomis siekiama pagerinti potencialiai įtartinų audinių matomumą. Uždegiminės vietos, plokšti ar neiškilę gleivinės dariniai, kraujagyslių tinklas bei paviršinių audinių struktūros gydytojo akiai bus pastebimi ryškiau. Kuo anksčiau fiksuojame pakitimus, tuo anksčiau galime nustatyti paciento ligos diagnozę. Šiandieninėje visuomenėje vis labiau įsisąmoninama, kokie klastingi yra virškinamojo trakto susirgimai. „Evis X1“ įranga gali padėti menkiausius pakitimus aptikti labai anksti, taip išvengiant ilgo, sudėtingo ir ne visada sėkmingo gydymo“, – teigia E. Trapenskė.

Ką reiškia „dirbtinio intelekto“ technologija endoskopiniame įrenginyje?

„Endoskopijos „CAD“ (pagalbinė kompiuterinė diagnostika ir aptikimas) sistema apdoroja iš endoskopo vaizdo sistemos centro gautus elektroninius signalus ir stebėjimo monitoriuje rodo papildomą informaciją. Prietaisas nukreipia gydytojo dėmesį į įtartinas sritis, tolimesniam klinikiniam vertinimui. Prietaisas skirtas padėti gydytojams aptikti gleivinės anomalijas, pvz., galimus polipus.

Ar endoskopiniai skrandžio ir žarnyno tyrimai kels mažiau diskomforto pacientui?

Gydytoja D. Kasperavičiūtė sako, kad nemalonių pojūčių endoskopinių tyrimų metu galima išvengti jau ir dabar: „Įrenginio veikimo principas nesikeičia – speciali kamera endoskopo pagalba vis vien bus įvedama į skrandį arba į žarnyną tokiu pačiu metodu kaip ir iki šiol. Visgi, suprasdami, kad šios procedūros nėra malonios, jau seniai „BIOFIRST“ klinikoje endoskopinius tyrimus atliekame su anestezija, jei pacientas to pageidauja. Intraveninė nejautra trunka labai trumpai, pacientas kvėpuoja pats, didesnių prabudinimo niuansų, paprastai, nebūna. Su gydytojais anesteziologais-reanimatologais bendradarbiausime ir toliau. Gastroskopiją pacientai kartais atlieka ir be anestezijos, tačiau kolonoskopijos be intraveninės nejautros yra pavienės.“

Kokiais atvejais pacientams reikalingi endoskopiniai skrandžio ir virškinamojo trakto tyrimai?

„Pirmiausia, reikia pasikonsultuoti su gydytoju gastroenterologu. Konsultacijos metu aptarti tikrai yra ką – svarbūs paciento nusiskundimai, jų dažnumas, kiekis, šeiminė anamnezė, gretutinės ligos ir daugybė kitų niuansų. Nesiekiame šio tyrimo atlikti be reikalo, svarbu išsiaiškinti, kada jis yra būtinas. Egzistuoja tam tikri, vadinamieji, aliarmo simptomai, kurie, tam tikra prasme, suponuoja ne tik tokių tyrimų reikalingumą, tačiau ir skubumą. Į tai įeina: nemotyvuotas svorio kritimas, kraujas išmatose, ilgalaikis vėmimas, pastovios lokalizacijos skausmas, nepraeinantis nuo analgetikų ir t. t. Net ir esant aliarmo simptomams negalima sau diagnozuoti ligų, nusimatyti tyrimų ir / ar gydymo plano savo nuožiūra. Todėl raginu apsilankyti gydytojo gastroenterologo kabinete“, – teigia D. Kasperavičiūtė.

Ar tiesa, kad sulaukus tam tikro amžiaus, kolonoskopiją atlikti būtina, net jeigu pacientas nejaučia jokių simptomų?

„50-ies metų sulaukusiems ir vyresniems pacientams, kuriems nustatomas teigiamas slapto kraujo išmatose testas, kolonoskopiją atlikti rekomenduojama profilaktikos tikslais, net neturint virškinamojo trakto negalavimų. Tuomet kolonoskopijos metu ieškome ikivėžinių pakitimų, kuriuos likvidavę, minimizuojame onkologinio proceso išsivystymo riziką“ - patvirtino E. Trapenskė. „To reikalauja ligos klastingumas, nes pradinėse jos stadijose pacientas juntamų simptomų nejaučia. Tik ligai progresuojant, galima po truputį įtarti storosios žarnos vėžio diagnozę. Vėlgi – tie simptomai ne visada pasireiškia būtent virškinimo negalavimais. Pacientus gali kamuoti bendras silpnumas, tyrimuose galima būti nustatoma mažakraujystė, pastebimas svorio kritimas, atsiranda apetito stoka. Bet koks tuštinimosi įpročių pokytis turėtų paskatinti apsilankyti pas gydytoją gastroenterologą – kuo anksčiau pradėsime gydymą, tuo geresnės bus jo prognozės.“

„BIOFIRST“ kliniką rasite Kaune, Studentų g. 37. Telefonai pasiteiravimui apie laisvus specialistų laikus bei registracijai: +370 620 90544, +370 686 40115 arba +370 37 75 08 66. Daugiau informacijos: www.bioklinika.lt

GALERIJA

  • Elžbieta Trapenskė
  • Dalia Kasperavičiūtė
Klinikos nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (2)

is nuotraukos

pries ir po virskinamojo trakto diagnostikos pro uzpakali

Anonimas

Koks maistas yra ,vienos trašos .Nereikia diagnozuoti,aisku ir taip.Ka nevalgysi visur nuodai,kas nedaug valgo ,mažiau apsinuodija. Kas ryja kaip arkliai ,tie pilni nuodų.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS