HEPATITO C VIRUSAS NAIKINA LĖTAI, BET NEGAILESTINGAI

Užsikrėtus hepatito C virusu gali nesijausti jokių požymių, kol neišsivysto kepenų cirozė. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) guodžia, kad iki 2030-ųjų ši infekcija bus išbraukta iš svarbių sveikatos problemų sąrašo. Jau dabar gydymą lydi sėkmė: 99 proc. ligonių pasveiksta. Pirmiausia tereikia pasitikrinti, ar nesate viruso nešiotojai.

Užsikrėtė perpilant kraują

Choreografė, baleto istorikė ir kritikė Livija Gulbinaitė su mėgstama profesija turėjo atsisveikinti sulaukusi vos 32-ejų.

"Tapo sunku vaikščioti, ėmiau vangiau atlikti judesius prie atramos", – pasakoja moteris.

Netrukus neurologai jai nustatė išsėtinę sklerozę. Gydytojai stengėsi padėti choreografei, tačiau kai ligos nepavyko sustabdyti, jie nusprendė atlikti plazmaferezę. Tai procedūra, kai iš paciento kraujo kartu su pažeistos kraujo plazmos baltymais ir lipidais pašalinami ir prie jų prisijungę vaistai ar toksinai, patogeniniai antikūnai, cholesterolis ir kitos medžiagos, kurios sukelia ligas.

"Po procedūros jaučiausi labai blogai – temperatūra pakilo iki 39 laipsnių. Netrukus gydytojai nusprendė, kad tai man nedavė jokios naudos, ir daugiau jų nebeskyrė", – prisimena Ariogaloje gyvenanti L.Gulbinaitė.

Kitos moterys po tokios operacijos išvažiuodavo namo trečią parą, o aš ligoninėje praleidau dvylika dienų.

Moteris ir toliau buvo gydoma vaistais, porą kartų per metus gulėdavo ligoninėje, gydydavosi sanatorijose. Liga sunkėjo, tačiau moteris dirbo, su vyru muzikologu Viktoru Gerulaičiu augino dukrą.

Prieš trejus metus, kai L.Gulbinaitė jau turėjo bemaž trijų dešimtmečių ligos stažą, jai staiga suskaudo šoną. Namiškiai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, ir ji nuvežė moterį į ligoninę. Gydytojai nustatė tulžies pūslės akmenligę ir iškart operavo.

"Kitos moterys po tokios operacijos išvažiuodavo namo trečią parą, o aš ligoninėje praleidau dvylika dienų", – prisimena moteris.

Po operacijos ji dar ilgai jautėsi labai prastai – skaudėjo, negalėjo laisvai judėti, pūtė pilvą. Netrukus moteris susirgo dar ir plaučių uždegimu. Tada jai buvo atlikti išsamūs kraujo tyrimai ir gydytojai nustatė dar vieną ligą – hepatitą C.

"Gėriau vaistus ir kas mėnesį važiuodavau tikrintis kraujo. Galiausiai gydytojai pasakė, kad viruso mano kraujyje nebėra", – atsikvepia L.Gulbinaitė.

Specialistai mano, kad hepatito C virusu moteris buvo užkrėsta atliekant plazmaferezę, nes tuomet tokioms procedūroms dar nebuvo naudojami vienkartiniai instrumentai.

Dabar L.Gulbinaitę kankina tik išsėtinė sklerozė. Ligonei pripažintas 15 proc. darbingumas. Dienas ji leidžia rašydama – jau yra išleidusi dvi knygas apie baleto meistrus, straipsnių galima rasti "Krantų" žurnale.

Sukelia kepenų uždegimą

"Užsikrėtęs hepatito C virusu žmogus gali nejausti jokių požymių, kol neišsivysto kepenų cirozė. Tik 5–10 proc. ligonių ūmi fazė pasireiškia gelta. Tai rodo, kad ligonio imunitetas labai aktyvus, ir pusė jų pasveiksta savaime. Kitiems liga pereina į lėtinę. Jeigu liga prasidėjo be geltos, savaime beveik niekas nepasveiksta", – teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gastroenterologijos klinikos vadovas profesorius Limas Kupčinskas.

Jeigu su virusu nekovojama, jis kepenyse sukelia uždegimą, kuris per 20–25 metus maždaug penktadaliui ligonių sukelia kepenų cirozę. Tada pažeistų kepenų ląstelių vietą užpildo jungiamasis audinys ir kepenys nebegali normaliai dirbti. Dar po penkerių metų maždaug 4–5 proc. ligonių išsivysto kepenų vėžys. Tačiau, pasak profesoriaus, kartais pasitaiko, kad ši liga išsivysto dar prieš cirozę.

"Pernai Kauno klinikose buvo atlikta 66-oji kepenų transplantacija. Daugiau kaip pusei ligonių – dėl hepatito C viruso sukeltos kepenų cirozės arba vėžio", – teigia profesorius  L.Kupčinskas.

Dera pasitikrinti visiems

Hepatito C virusas plinta per kraują ir kūno skysčius. Jis buvo atrastas 1989 m., o Lietuvoje pradėtas nustatyti tik po ketverių metų. Todėl didžioji dalis žmonių šiuo virusu užsikrėtė iki 1994-ųjų.

"Daugelis šių žmonių nukentėjo, nes, pavyzdžiui, Vilniaus kraujo centre net 9 proc. donorų, kurie už kraują gaudavo atlygį, buvo užsikrėtę hepatito C virusu. Dabar kraujas kruopščiai tiriamas ir skatinama nemokama donorystė", – aiškina profesorius.

Jeigu su virusu nekovojama, jis kepenyse sukelia uždegimą, kuris per 20–25 metus maždaug penktadaliui ligonių sukelia kepenų cirozę.

Šiuo metu tarp Gastroenterologijos klinikos pacientų yra ne tik vidutinio amžiaus žmonių, kurie sovietiniais laikais patyrė sunkias operacijas ar traumas ir jiems buvo perpiltas kraujas ar atliktos medicinos procedūros, kaip nutiko L.Gulbinaitei, bet ir jaunų – trisdešimtmečių.

Yra tikimybė užsikrėsti per lytinius santykius, pedikiūro procedūras, tatuiruočių kabinetuose, naudojant nesterilias priemones. Serganti motina gali užkrėsti savo naujagimį ar net atsitiktinai pasinaudojus sergančiojo dantų šepetuku, skutimosi peiliuku. Po nepriklausomybės paskelbimo pasitaikė ligonių, užsikrėtusių hemodializės metu.

"Šiuo metu medicinos įstaigose atliekamos procedūros yra saugios, visuomenės sveikatos centrai kontroliuoja grožio procedūrų, tatuiruočių salonus, gyventojai stengiasi laikytis asmens higienos taisyklių, todėl gali būti, kad ateityje pagrindiniu užsikrėtimo keliu taps intraveninių narkotikų vartojimas, jeigu nebus kovojama su šiuo žalingu reiškiniu. Vakarų šalyse jau dabar nauji ligos atvejai dažniausiai užregistruojami būtent šios grupės asmenims. Iš mūsų pacientų tik apie 7 proc. virusu buvo užsikrėtę vartodami švirkščiamuosius narkotikus", – pastebi profesorius L.Kupčinskas.

Visiškai pasveiksta

Dar visai neseniai hepatitu C užsikrėtę žmonės buvo gydomi interferonu, kuris sukelia neigiamą šalutinį poveikį. Kartais jis būdavo net sunkesnis už ligą, tad ne visi žmonės gydymą ištverdavo, dalis jų nustodavo vartoję vaistus.

"Nuo 2011 m., kai buvo registruota nauja medikamentų grupė – tiesiogiai veikiantys antivirusiniai vaistai, šių ligonių gydymas pasikeitė iš esmės, – teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Infekcinių ligų centro vadovė profesorė Ligita Jančorienė. – Daugiau kaip 95 proc. naujaisiais vaistais gydomų hepatito C virusu užsikrėtusių žmonių per 12 arba 24 savaites visiškai pasveiksta. Jų organizme viruso rezervuaro nelieka, tad nustojus vartoti vaistus, priešingai, nei, pavyzdžiui, sergant lėtine hepatito B ar ŽIV sukelta liga, hepatito C virusai nebeatsigauna. Be to, ligoniai nejaučia beveik jokių vaistų sukeltų nepageidaujamų reiškinių, todėl gydymo metu gali įprastai gyventi."

Gydytoja sako, kad kol kas gydymas naujaisiais vaistais dėl jų brangumo yra ribojamas: pirmiausia skiriami tiems, kurių kepenys pažeistos labiausiai. Šie apribojimai menksta ir gydymas tampa prieinamas vis daugiau žmonių.

"Brangių vaistų prieinamumas priklauso nuo valstybės galimybių. Pavyzdžiui, Vokietija savo gyventojams kompensuoja visus hepatito C viruso infekcijai gydyti reikalingus vaistus, kitose valstybės yra apribojimų. Bet ir pas mus ateis diena, kai visiems užsikrėtusiems hepatito C virusu galėsime iš karto skirti šiuolaikinį inovatyvų gydymą", – įsitikinusi profesorė.

Tiesiogiai veikiantys antivirusiniai vaistai veiksmingi ir tiems, kurie užsikrėtę, pavyzdžiui, hepatito B virusu ar ŽIV. Deja, šiuo atveju gydymas turi būti tęsiamas visą gyvenimą. Liovusis vartojus vaistus, virusai vėl ima daugintis ir žaloti organizmą.

Pastaruoju metu dėl efektyvios antivirusinės terapijos išgydoma vis daugiau sunkių ciroze sergančių ligonių, užsikrėtusių hepatito C virusu, todėl sumažėjo kepenų persodinimo poreikis. PSO specialistai teigia, kad iki 2030-ųjų efektyvia terapija turi būti išgydyti visi ligoniai, užsikrėtę hepatito C virusu. Dėl to nauji vaistai nebekuriami, šiuo metu vyksta klinikiniai tyrimai, kuriais siekiama išsiaiškinti galimybę sutrumpinti gydymą.

Baimė nereikalinga

Specialistai mano, kad Lietuvoje hepatito C virusu galėtų būti užsikrėtę apie 50 tūkst. žmonių. Išgydytų, pasak profesorės L.Jančorienės, yra tik apie 15 tūkst. Didžioji dalis užsikrėtusiųjų nė nežino, kad yra infekcijos nešiotojai.

"Sužinojusieji, kad yra užsikrėtę, neretai išsigąsta, nes yra įsitikinę, kad hepatitas C – gėdinga liga, nors užkrėtė ne dėl rizikingo elgesio. Kartais žmonės ima neigti ligą ar bijo prisipažinti, kad yra užsikrėtę, ir gydytis", – apgailestauja gydytoja.

Visuotinės patikros sistemos dėl hepatito C viruso infekcijos mūsų šalyje nėra. Užsikrėtusiųjų, tikėtina, yra mažiau kaip 2 proc. Būtų prasminga, jei hepatito C viruso tyrimą nemokamai galėtų skirti šeimos gydytojas.

Gydytoja L.Jančorienė giria tuos, kurie, sužinoję apie rizikos veiksnius, patys ateina pasikonsultuoti ir išsitirti.

Diagnostika

Dėl hepatito C pirmiausia tiriami žmonės, priklausantys rizikos grupėms:

kuriems iki 1994 m. buvo perpiltas kraujas ar jo produktai,

atliktos chirurginės operacijos arba invazinės procedūros,

dializuojami ligoniai, sergantys kraujo ligomis, organų, audinių, kraujo donorai,

medicinos įstaigų darbuotojai,

asmenys, kurių motinos nėštumo metu sirgo hepatitu,

nėščiosios, šeimynykščiai, kurių artimiesiems nustatytas hepatitas,

kasmet daugiau kaip vieną naują lytinį partnerį turėję žmonės.

Lietuvoje už atrankinį hepatito C viruso tyrimą reikia mokėti. Jis kainuoja apie 7–11 eurų.

Nemokamai tyrimas atliekamas tuomet, jei šeimos gydytojas įtaria infekciją ir nusiunčia ligonį specialistui.

Nemokamai tiriami kraujo ir organų donorai, įkalinimo įstaigų gyventojai.

Tyrimus atlieka priklausomybės ligų centrai ir visuomeninės organizacijos per atsitiktines patikras.