KAM PIRKTI VAISTUS, JEI JŲ NEREIKIA?

Šiandieninė Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Farmakotechnikos katedros lektorės Reginos Motienės pamoka apie tai, kaip nepasiduoti psichologiniam reklamos poveikiui, renkantis nereceptinius vaistinius preparatus.

Vaistininkas nereikalingas?

Reklama – mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Vaistinių nereceptinių preparatų reklama skirta vartotojams, sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistams, skatina šių preparatų skyrimą, tiekimą, pardavimą ar vartojimą.

Mūsų visuomenėje apskritai daug kalbama apie vaistus, jų poveikį žmogaus organizmui. Retas išsiverčia be jų. Medikamentų griebiamės susižaloję, susirgę, atsiradus skausmui. Vaistų gali prireikti bet kada, o kada juos dažniausiai perkame? Tada, kai skauda?

Daugelis iš mūsų atsakys, kad vaistų atsargai perka tada, kai vaistinės paskelbia kainų nuolaidų akciją. Tačiau pagalvojus apie tai, kyla klausimas, ar po daugelio metų netaps vaistinės tokiomis, kaip didieji mūsų prekybos centrai: pirkėjas paprašys konkretaus vaisto, o vaistininko funkcija tebus jį atnešti ir paduoti.

Regina Motienė/Asmeninio arch.nuotr.

Daug kas galvoja, kad pirkdami vaistus akcijų metu daugiau sutaupys ir peršalus ar pajutus skausmą nereikės eiti į vaistinę ir pirkti vaistus visa kaina. Tačiau ar susimąstome apie farmacijos specialisto vaidmenį šioje situacijoje? Galbūt pirkdami vieną sudėtinį vaistą nuo peršalimo, mes gydome ne tai, ką reikia, ir gauname papildomą dozę nereikalingų vaistų?

Nereceptiniai vaistiniai preparatai turi didelės įtakos žmogaus sveikatai, todėl svarbu ne tik gerai juos pasirinkti, bet ir tinkamai bei saikingai vartoti. Gausiai ir netaisyklingai vartojami vaistai daro žalą žmogaus sveikatai. Vartojant juos reikalinga kvalifikuota informacija ir priežiūra. Daugiau dėmesio vaistinių nereceptinių preparatų vartojimui turėtų skirti farmacijos specialistai ir gydytojai.

Įteigti ir mėgdžioti

Reklamoje naudojama daug psichologinio poveikio metodų.

Vienas jų yra įtaiga. Ji, arba sugestija, – tai tiesioginis, neargumentuotas žmogaus poveikis kitam žmogui arba grupei. Įtaiga labai svarbi, kai asmuo tiksliai nežino, ar jam reikia reklamuojamo kokio nors nereceptinio vaistinio preparato.

Įmonės investuoja pinigus į reklamą dėl pelno, kad jų preparatas nurungtų visus kitus rinkoje ir taptų perkamiausiu bei geidžiamiausiu. Net ir tiems, kuriems jo visai nereikia.

Ne visada lengva įtikinti pirkėją įsigyti tam tikrą prekę, todėl pasitelkiamas mėgdžiojimas.

Kiekvienas gamintojas svajoja, kad jo prekė būtų perkamiausia. Mėgdžiojimo taktika manipuliuoja žmogaus svajonėmis, "priverčia" patikėti, kad, pasinaudojus vienu ar kitu nereceptiniu vaistiniu preparatu, jis taps panašus į sektiną pavyzdį. Nereceptinių vaistinių preparatų reklamoje net nereikia matyti garsių žmonių, nes kai užklumpa skausmai ar liga, sava problema matoma televizijos ekrane ir tai problemai tinkami vaistai, telieka nueiti į vaistinę ir juos nusipirkti.

Panašų į mėgdžiojimo poveikį turi ir susižavėjimas. Užsikrečiama netikėtu pasiūlymu, maža kaina, didele paklausa. Pavyzdžiui, žmogus, pastebėjęs kitus perkančius tam tikrą nereceptinį vaistinį preparatą, akimirksniu, gerai neapgalvojąs, neplanuotai jį įsigyja. Savo sprendimą grindžia prielaidomis: gal kažkada prireiks, atsargai perku, nors kartais net gerai nežino, ką įsigyja. Nors vartotojai teigia, kad jiems nėra svarbi kitų nuomonė, tačiau tas poveikis akivaizdus vaistinėse, kai ateinama vadovaujantis draugo, kaimyno nuomone arba reklama ir visai nepaisoma vaistininko kompetencijos.

Rinka perpildyta

Kitas metodas – įtikinimas, kuris labai plačiai naudojamas reklamoje. Vartotojui pateikiama daug papildomos informacijos, dažnai lyginama su analogiškais vaistais, išryškinami skirtumai, privalumai pagražinami, o konkurentų subtiliai sumenkinami.

Įtikinėjimo ir išaiškinimo metodu siekiama, kad vartotojas gautų  informaciją, sąmoningai priimtų sprendimą, paveikus jo sąmonę. Pavyzdžiui, tuomet, kai vyresnio amžiaus žmogus planuoja įsigyti kažkokį nereceptinį vaistinį preparatą, bet niekaip neapsisprendžia tarp kelių gamintojų, labai nesunku tokį pirkėją paveikti sau naudinga linkme.

Kitas metodas – įvaizdis. Jis taip pat pasitarnauja kaip psichologinio poveikio priemonė. Prisotintoje rinkoje dažnai tik dėl įvaizdžio galima pasiekti prekės ar paslaugos pripažinimą. Versle įvaizdis labai svarbus. Jį formuoja tiek pats gamintojas, pateikdamas kokybišką prekę ar paslaugą, tiek vartotojų atsiliepimai.

Stereotipas – tai standartizuotas įvaizdis. Žmones stereotipai veikia nuo pat jaunų dienų. Reklamoje nuolat naudojamos klišės, kad žmogui nereikėtų galvoti. Neigiami stereotipai greičiau įsimenami nei teigiami. Stereotipai turi įtakos tam, kaip suvokiame reklamines žinutes. Pamatęs reklamos pradžią, žmogus jau žino, koks nereceptinis vaistinis preparatas bus reklamuojamas. Tai lyg serialas, kurio žmogus laukia ir kiekvieną kartą tikisi pamatyti naują seriją. Tai užtikrina, kad vartotojas pamatys reklamuojamą nereceptinį vaistinį preparatą. Kai rinka perpildyta analogiško poveikio vaistų, reklama daro labai didelę įtaką pasirinkimui. Įmonės investuoja pinigus į reklamą dėl pelno, kad jų preparatas nurungtų visus kitus rinkoje esančius ir taptų perkamiausiu, geidžiamiausiu. Net ir tiems, kuriems jo visai nereikia.

Didelė konkurencija jaučiama ir vaistinėse, nes jose parduodamų  preparatų veikimas beveik toks pat, o gamintojų – dešimtys. Dėl to būtina vaistų reklamos kontrolė, kad kiekvienas gamintojas žinotų savo ribas, neperžengtų jų, o pirkėjas pasirinktų sau tinkamą medikamentą, kurio tiksli informacija buvo pateikta reklamoje.