KARŠČIAI TRAUKIASI, BET PAVOJUS LIEKA
Neigiami karščio padariniai sveikatai, kai nesigydoma, gali sukelti skaudžių komplikacijų. Kauno klinikų gydytoja kardiologė docentė Jolanta Marcinkevičienė ragina neignoruoti net ir pačių švelniausių simptomų.
Neigiami karščio padariniai sveikatai, kai nesigydoma, gali sukelti skaudžių komplikacijų. Kauno klinikų gydytoja kardiologė docentė Jolanta Marcinkevičienė ragina neignoruoti net ir pačių švelniausių simptomų.
– Šią vasarą ilgai laukėme šilumos, bet liepos viduryje užplūdus karščiams juos koneveikėme ir alpėjome. Kodėl karštis neigiamai veikia sveikatą?
– Lietuvai karštis yra neįprastas. Aukštesnė nei 25 laipsnių temperatūra yra išbandymas mūsų organizmui, kai pietiečiams tokia temperatūra yra palyginti žema. Jie pripratę prie karščio. Pas mus dominuoja vėsūs, drėgni orai, o staigus atšilimas organizmui sukelia šoką, jis nespėja prisitaikyti. Nors ir esame išsiilgę saulės, jos trokštame, blogai, kad saulėtomis dienomis nemokame saikingai mėgautis šiluma. Per karščius būdami saulėkaitoje, veikiant tiesioginiams saulės spinduliams, perkaistame, o tai neigiamai veikia net ir sveikų žmonių sveikatą, nekalbant apie sergančiuosius.
Nuo karščio išsiplečia visos paviršinės kūno kraujagyslės, dėl to kūnas parausta. Paviršinės kraujagyslės tarsi pavagia kraują iš vidaus organų, ir jie iš dalies prasčiau aprūpinami deguonimi. Dėl to gali pablogėti jų funkcija ir žmogus gali apalpti, sutrinka širdies veikla, išsivysto kitos problemos.
Tiesioginiai saulės spinduliai neigiamai veikia odą. Gydytojai dermatovenerologai skelbia, kad buvimas saulėje didina odos vėžinių susirgimų riziką. Saulė aktyviausia 12–15 val., todėl tuo laiku jos reikia vengti. Tai privalu sergantiesiems širdies ligomis. Nuo karščio, įkaitinančio organizmą, prakaitavimo, netekus skysčių paūmėja anksčiau įvykę organizmo funkcijų sutrikimai.
– Karštis tiesiogiai veikia širdį?
– Išprakaitavus netenkama ne tik vandens, bet ir pagrindinių elektrolitų, arba, kitaip sakant, druskų: natrio, kalio, magnio. Nuo mikroelementų kiekio, jų pusiausvyros priklauso elektrinė širdies veikla (ritmo, laidumo sutrikimai) ir funkcija. Taigi, vasarą, daugiau prakaituojant, skysčių reikia gerti daugiau nei šaltuoju metų periodu. Papildomai reikia vartoti ir kalio, magnio, juolab jei vaisių valgome mažai.
– Ar tiesa, kad daug prakaituojant tirštėja kraujas?
– Iš dalies galima sakyti, kad netenkant daug skyčių kraujas tirštėja. Tiksliau, vystosi polinkis susidaryti krešuliams. Užsikimšus vainikinei širdies kraujagyslei, vystosi ūminis miokardo infarktas. Susidarius trombams kitose organizmo kraujagyslėse, pavyzdžiui, smegenyse, galima susirgti insultu arba gali išsivystyti kitų organų išemija – jie nebeaprūpinami deguonimi ir maisto medžiagomis. Tokie yra didžiausi pavojai.
– Jie yra grėsmingi ir karščiams atslūgus, kaip liekamieji reiškiniai?
– Karščiams atslūgus ar bet kada, pajutus širdies skausmą, neritmišką plakimą, dusulį ar kitus simptomus, būtina pasitikrinti sveikatą, įsitikinti, ar nėra rizikos susirgti. Širdies ir kraujagyslių ligos pas mus labai dažnos, nors galima užkirsti kelią joms vystytis. Yra daugybė širdies tyrimų, kurie padeda ne tik nustatyti ligą, bet ir ją įtarti. Tai ir elektrokardiograma, ir fizinio krūvio testas – nesudėtingas, bet labai informatyvus tyrimas, atsakantis į daugelį klausimų. Ultragarsinis tyrimas atskleidžia tam tikrus širdies struktūros, funkcijos pokyčius. Specialistas, įvertinęs šiuos tyrimus, kiekvienam pacientui gali pasakyti, kaip veikia jo širdis: ar ji sveika, ar ją reikia gydyti.
– Šeimos gydytojai viso labo teskiria užrašyti širdies elektrokardiogramą. Bet jei, tarkime, vakar ritmas buvo sutrikęs ir atsinaujino savaime, tyrimas nieko nerodys?
– Šeimos gydytojai pirmieji susiduria su ligonio nusiskundimais, kad ir labai negausiais, jie pirmieji nusprendžia, ką reikia daryti. Ritmui atsinaujinus elektrokardiograma buvusių pokyčių nerodys, bet šeimos gydytojas paskirs atlikti kraujo tyrimus, juos išanalizuos, įvertins būklę. Jei reikės, nusiųs pacientą kardiologo konsultacijai įvertinti, ar tai buvo atsitiktinis sutrikimas, susijęs su trumpalaike elektrolitų netektimi, išprovokuota karščio, ar širdies ligos pasireiškimas. Blogai, kai ligoniai, širdies ritmui sutrikus, neskuba pas gydytoją. Sako, buvo sutrikęs tris keturis kartus, tai nusibodo, todėl atėjau. Kiekvienas sutrikimas turi būti įvertintas šeimos gydytojo, nes tai gali būti pirmasis širdies ligos ženklas. Išsamesni tyrimai, iš jų ir ultargarsu, yra kardiologų prerogatyva.
– Širdies ritmo sutrikimai yra labai pavojingi?
– Jei jie pasitaiko dažnai, kartojasi, kitaip sakant, yra lėtiniai, labai padidėja krešulių susidarymo rizika. Net ir be sutrikimų karštu vasaros metu krešuliai turi tendenciją susidaryti. Širdies ritmui sutrikus, reikia vartoti kraują skystinančius vaistus, bet ne per daug intensyviai, nustatytą dozę, nuolat kontroliuojant gydytojui. Žinoma, kad ne skausmas, o ritmo sutrikimas gali būti pirmasis išemijos ar kitos širdies ligos simptomas. Dėl to būtina tirti kraujagysles, atlikti krūvio testą, tyrimą ultragarsu, įvertinti, ar nėra pavojingų pokyčių.
– Ar per viduvasario karščius buvo daugiau pacientų?
– Pacientų buvo daug, nors pasaulio statistikos duomenimis sergamumas širdies ligomis didžiausias šaltuoju metu – lapkričio, gruodžio, vasario mėnesiais. Tai lemia įvairūs faktoriai, iš jų ir aplinkos.
– Ar tam pačiam ligoniui vienu metu gali įvykti ir širdies infarktas, ir insultas?
– Esu turėjusi tokių pacientų, kai per parą trombai užkemša ir širdies, ir smegenų kraujagysles. Tai labai pavojinga, nes pakenkiama gyvybiškai svarbiems organams. Ligonių, ištiktų insulto ir infarkto, gyvybė gelbstima, įvairiais gydymo metodais siekiant atnaujinti sutrikusią organų kraujotaką bei išsaugoti jų funkciją.
– Raginate vos sunegalavus skubėti pas gydytojus, bet pas kardiologus labai ilgos eilės, o neretai net ir užsiregistruoti neįmanoma. Turbūt tai žinote?
– Kauno klinikų administracija siekia prieinamų galimybių visiems pacientams patekti pas kardiologus ir išsitirti. Susirgę žmonės neturi delsti gydytis.
Pagrindiniai elektrolitai – kalis ir magnis
Jeigu trūksta kalio, gali pavojingai sutrikti širdies ritmas. Magnio stygius taip pat pavojingas širdžiai ir kraujagyslėms, gali sukelti dažną širdies plakimą bei kitus širdies ritmo sutrikimus, arterinę hipertenziją.
Kiekviena organizmui būtina medžiaga turi savo laboratoriniais tyrimais patvirtintas normas. Ir kalio, ir magnio kraujyje neturi būti nei per mažai, nei per daug.
Magnis yra būtinas gerai nervų, endokrininės, plaučių ir raumenų sistemų veiklai palaikyti. Pirmas požymis, kai trūksta šio mikroelemento – raumenų traukuliai arba mėšlungiai, kurie dažnesni vasarą labiau prakaituojant.
Magnio stygius gali būti virškinamojo trakto ir net onkologinių ligų priežastis. Žmonės, kuriems trūksta magnio, skundžiasi greitai pavargstantys, mieguistumu, įvairiais emociniais sutrikimais.
Trūkstant magnio, sumažėja ne tik kalio, bet ir kalcio, kuris labai svarbus kaulų, raumenų sistemos normaliam darbui.
Sumažėjęs magnio kiekis taip pat susijęs su sumažėjusiu natrio ir fosforo kiekiu. Per daug magnio papildų tablečių išgėrusiems pacientams gali sutrikti širdies ritmas, krinta kraujospūdis, atsiranda mieguistumas, pykinimas ir vėmimas, ypač kai yra sutrikusi inkstų funkcija.
Kalio perdozavimas yra dar pavojingesnis ir gali baigtis mirtimi.
Kalis gali sukelti aritmiją ir net širdies sustojimą, ypač vasarą, kai organizme sumažėja skysčių juos išprakaitavus.
Prieš vartojant bet kokius maisto papildus būtina atlikti mikroelementų kraujyje laboratorinius tyrimus, įsitikinti, kiek bei ko trūksta, pasikonsultuoti su gydytoju ir tik tada eiti į vaistinę.
Produktai, turintys magnio ir kalio
Kviečių sėlenos ir viso grūdo produktai turi daug magnio.
Migdolai, anakardžiai yra geri magnio šaltiniai, taip pat žalios lapinės daržovės, ankštiniai augalai, džiovinti vaisiai, gyvuliniai baltymai ir jūros gėrybės.
Daugiausia kalio yra vaisiuose, ypač daug bananuose, ir daržovėse: pupelėse, žirniuose, lapinėse daržovėse, morkose, bulvėse, taip pat riešutuose, kviečiuose bei kitame augalinės kilmės maiste.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
LNK inf.1 komentarai -
0 komentarai -
BNS inf.3 komentarai
vasaros mustynes