Karštis ir atostogos – darbymetis medikams | Diena.lt

KARŠTIS IR ATOSTOGOS – DARBYMETIS MEDIKAMS

  • 0

Karščiai Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikų darbo nesujaukė, tačiau kolegoms iš Palangos – karšta visomis prasmėmis.

Antplūdžio nėra

Jau kelintą savaitę tvyrantys karščiai Klaipėdos jūrininkų ligoninės medikų darbo ritmo nesujaukė – pacientų čia gydoma maždaug tiek pat, kiek įprastai šiuo metų laiku.

Tačiau Palangos departamento medikams darbo gerokai daugiau nei įprasta – kasdien skubią pagalbą jie teikia kelioms dešimtims traumuotų, nudegusių, vabzdžių sugeltų pacientų.

"Karščiai įtakos mūsų darbui neturi. Pacientų antplūdžio nėra, aparatūra veikia be trikdžių, vyksta operacijos. Operacinėse, laboratorijose, intensyvios terapijos skyriuose, angiografijos, kompiuterinio tomografo, magnetinio rezonanso tyrimų patalpose oras kondicionuojamas", – sakė Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga.

Kur kas didesnis krūvis nei įprastai šiuo metu tenka Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamento medikams.

Kasdien čia sulaukiama kelių dešimčių traumuotų ar ūmiai susirgusių pacientų iš visos Lietuvos, mat atostogos didžiausiame šalies kurorte ne visiems baigiasi maloniai.

Skundai – įvairūs

"Pas mus karšta ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Priėmimo–skubiosios pagalbos skyriuje per parą sulaukiame maždaug iki 60 žmonių, tarp kurių – ir vaikai. Pagrindinės problemos, atvejančios poilsiautojus į mūsų įstaigą, – traumos ir alerginės reakcijos įkandus vabzdžiams. Turime ir nemažai šilumos smūgį patyrusių ar saulėje nudegusių žmonių. Nemažai pacientų kreipiasi dėl paūmėjusių lėtinių ligų bei negalavimų: hipertenzijos, širdies ritmo sutrikimų, galvos smegenų nepakankamumo, kuriuos provokuoja karščiai", – pasakojo Palangos departamento Bendrosios terapijos skyriaus vedėja Laimutė Ežerinskienė.

Pasak jos, nemaža dalis pacientų – vaikai.

"Kasdien jų sulaukiame mažiausiai iki dešimties, o vieną parą buvo 22. Dažniausiai mažuosius kamuoja virusinės žarnyno infekcijos, tonzilitai, šlapimo takų uždegimai, alergijos. Vaikai, kaip ir suaugusieji, neretai patiria traumų, ypač važiuodami dviračiu", – pasakojo gydytoja L.Ežerinskienė.

Karštis kenkia

Įsivyravus karštiems orams, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai pataria vengti būti saulėje ir rekomenduoja gerti daug skysčių.

"Tyrimų duomenys rodo, kad dėl aukštos oro temperatūros padaugėja mirčių. Esant karščiams, pagrindinės sveikatos sutrikimų priežastys yra kraujotakos ir kvėpavimo sistemos ligos. Pažeidžiamiausi yra maži vaikai, senjorai, lėtinėmis ligomis sergantys asmenys ir kai kurių profesijų darbuotojai. Esant aukštai aplinkos temperatūrai, pavojingiausias šiluminis smūgis, kuris įvyksta išsekus organizmo termoreguliacijos mechanizmams. Tuomet ima kilti kūno temperatūra daugiau nei 40 °C, dėl to žūsta ląstelės, gali ištikti vidaus organų (inkstų) nepakankamumas, smegenų pažeidimai ar net mirtis. Todėl specialistai rekomenduoja įvykus šiluminiam smūgiui nedelsiant kviesti greitąją pagalbą, o kol ši atvyks, stengtis atvėsinti nukentėjusįjį", – informavo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.

Kaip elgtis esant karštam orui:

Gerti daugiau skysčių.

Jei labai karšta, stengtis kūną vėsinti drungnu dušu ar vonia, daugiau laiko praleisti vėsesnėse patalpose.

Jei namuose labai karšta, stengtis lankytis viešosiose vietose, kur įrengtos oro kondicionavimo sistemos.

Per karščius riboti fizinį aktyvumą.

Nepalikti vaikų, gyvūnų uždaruose automobiliuose.

Einant į lauką užsidėti galvos apdangalą.

Rengtis laisvais, natūralios medžiagos drabužiais, atviras kūno vietas, lūpas tepti apsauginiais kremais nuo saulės, nešioti akinius nuo saulės.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS