KODĖL VĖŽIU SUSIRGĘ ŠVEDAI GYVENA ILGIAU?

Galimybės visiškai išvengti vėžio yra didesnės, nei iki šiol buvo manoma. Naujausiais mokslininkų vertinimais, realu išvengti net iki pusės visų susirgimų vėžiu atvejų.

Dar neseniai manyta, kad pakoregavus gyvenseną galima išvengti nuo 30 iki 40 proc. susirgimų vėžiu, kurio diagnozę tiek Lietuvoje, tiek Vakaruose kasmet išgirsta vis daugiau žmonių, rašoma pranešime spaudai.

„Naujausioje Europos kovos su vėžiu kodekso redakcijoje teigiama, kad galima išvengti iki pusės visų susirgimų vėžiu. Tai rodo, kad gyvensena, aplinkos veiksniai ir prevencija, kuri leidžia diagnozuoti dar ikivėžinius pakitimus, šiai ligai turi dar didesnį poveikį, nei iki šiol galvojome“, – teigia Nacionalinio vėžio instituto Vėžio epidemiologijos laboratorijos vedėja dr. Giedrė Smailytė. 

Pasak mokslininkės, norint tai pasiekti reikia sumažinti žinomų vėžio rizikos veiksnių poveikį arba juos visiškai eliminuoti.

„Šie rizikos veiksniai yra gerai žinomi daugeliui žmonių: tai rūkymas, profesiniai kancerogenai, mityba, nutukimas, mažas fizinis aktyvumas, infekciniai veiksniai bei aplinkos tarša“, – pagrindinius receptus norint išvengti vėžio priminė dr. G. Smailytė.

Krūties vėžio žalai atlyginti – 84 tūkst. eurų

Jau susirgus vėžiu taip pat yra nemažai priemonių, kurios padeda ligą aptikti anksčiau bei ją gydyti efektyviau. Pasak Nacionalinio vėžio instituto mokslininkės, čia itin svarbi ankstyva kai kurių lokalizacijų vėžio diagnostika (pvz., krūties, storosios žarnos).

„Geresnė diagnostika bei efektyvesnis gydymas leidžia pailginti susirgusiųjų gyvenimo trukmę, pagerinti jų gyvenimo kokybę. Todėl turime siekti, kad visi naujausi mokslo pasiekimai būtų kuo greičiau pradėti taikyti praktikoje“, – pažymėjo ekspertė.

Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 18 tūkst. naujų sergamumo vėžiu atvejų, o sergamumas šia liga vis didėja.

Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, kasmet Lietuvoje nustatoma apie 18 tūkst. naujų sergamumo vėžiu atvejų, o sergamumas šia liga vis didėja.

Pasak Artūro Bakšinsko, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidento, natūralu, kad didėja ir apsidraudusiųjų kritinių ligų draudimu skaičius – 2017 m. Lietuvoje jis išaugo 8,5 proc. ir perkopė 128 tūkst.

„Vis daugiau žmonių supranta, kad grėsmė susirgti vėžiu yra labai reali. Galvojama ir apie tai, ką reikės daryti susirgus, nes galbūt ir dirbti jau bus sunkiau, ir vaistų reikės, ir reabilitacijos. Vėžys šiuo metu yra ta liga, dėl kurios kritinių ligų draudimo išmokos yra mokamos dažniausiai“, – nurodė A. Bakšinskas. Jis  atkreipė dėmesį, kad draustis patartina kuo jaunesnio amžiaus, kol dar nėra sveikatos sutrikimų.

Beveik 10 proc. pernai išaugo ir vidutinė kritinių ligų draudimo išmoka, kuri pasiekė 5251 Eur. Didžiausia išmoka, skirta mirties nuo krūties vėžio atveju, 2017 m. siekė 84 tūkst. eurų.

Susirgę lietuviai gyvena gerokai trumpiau

Pasak dr. G. Smailytės, vėžys laikomas ekonomiškai išsivysčiusių Vakarų valstybių liga – ten, kur gyvenimo trukmė ilgiausia, sergamumas vėžiu yra didžiausias. Visuomenei sparčiai senstant prognozuojama, kad 2030 metais naujų vėžio atvejų skaičius pasaulyje pasieks 21 mln. Tai būtų maždaug 65 proc. daugiau, nei buvo užfiksuota 2012 m. (naujausiais turimais duomenimis).

Vis dėlto tyrimai rodo, kad Vakarų šalių gyventojai, išgirdę šiurpią diagnozę „vėžys“, turi daug didesnes galimybes išgyventi, o Rytų europiečius ši liga palaužia ir dažniau, ir anksčiau.

Palyginti su lietuviais, susirgę vėžiu 5 metus ir ilgiau išgyvena 17 proc. daugiau švedų ir 15 proc. daugiau suomių, rodo didžiausios europinės studijos „Eurocare-5“ duomenys. Šie skaičiai reiškia papildomus gyvenimo metus, kurių lietuviai, susidūrę su viena klastingiausių ligų, vis dar netenka.

Grįžimui į įprastą gyvenimą prireikia metų

Kaip teigia vėžį tyrinėjanti mokslininkė G. Smailytė, priežastys, kodėl yra tokie išgyvenamumo skirtumai tarp šalių, yra kompleksinės.

„Svarbios ir lėšos, skiriamos vėžio kontrolei, ir ankstyvos diagnostikos užtikrinimas, ir geresnis gydymas, naujausių gydymo metodų naudojimas. Natūralu, kad Vakarų Europos šalių ekonominė padėtis yra geresnė ir sveikatos apsaugai jos gali skirti didesnius finansinius išteklius. Kiti veiksniai, tokie kaip socialinė ir ekonominė aplinka, taip pat daro tiesioginę ar netiesioginę įtaką išgyvenamumo rodikliams“, – pastebi Vėžio epidemiologijos laboratorijos vedėja.

Susirgus vėžiu padidėja ir pačių pacientų patiriamos išlaidos, o ypač nemažai kainuoja reabilitacija, nes valstybė kompensuoja ne visas reikalingas paslaugas: „Kol žmogus atsistato po ligos, atgauna jėgas ir vėl gali dirbti, praeina nemažai laiko. Tuo metu gaunamos pajamos paprastai smarkiai sumažėja, o išlaidos – išauga“, – papildė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas A. Bakšinskas. Jo teigimu, reabilitacija po vėžio diagnozės trunka vidutiniškai vienerius metus ir gali kainuoti nuo kelių iki kelių dešimčių tūkstančių eurų.