Nutilus naujamečių petardų sprogimams ir taurių skambėjimui, neretai sulaukiame klausimų, ar švenčių laikotarpis ir su juo padidėjęs alkoholio vartojimas daro įtakos mūsų kraujo kokybei ir ar galime šiuos pokyčius pastebėti. Neabejotinai daro, tačiau įtaka labai priklauso nuo suvartojamo kiekio, ilgalaikiškumo, mitybos raciono ir bendros sveikatos būklės, įskaitant ir nervinę įtampą.

Kaip apskaičiuoti?

Alkoholio suvartojimą geriausia matuoti alkoholio vienetais. Šis matavimo būdas buvo sugalvotas 1987 m. Jungtinėje Karalystėje. Vienas alkoholio vienetas yra lygus 10 ml gryno alkoholio, t. y. maždaug tiek, kiek per valandą gali perdirbti suaugusio žmogaus organizmas.

Norint išvengti su alkoholiu susijusių sveikatos problemų, tiek vyrams, tiek moterims patariama nevartoti daugiau nei keturiolikos alkoholio vienetų per savaitę.

Kaip teisingai šiuos vienetus apskaičiuoti? Tai labai paprasta – ant kiekvieno alkoholio butelio yra nurodytas jo stiprumas procentais, žymintis grynojo alkoholio kiekį bendrame tūryje (vol.). Norint apskaičiuoti, kiek alkoholio vienetų yra butelyje, tereikia šiuos procentus padauginti iš bendrojo tūrio. Pavyzdžiui, jei norime sužinoti, kiek alkoholio vienetų yra pusės litro standartinio (5,2 proc.) stiprumo alaus butelyje, 0,5 l padauginame iš 5,2 ir gauname 2,6 alkoholio vieneto.

Jei turime 13,5 proc. stiprumo 0,75 l vyno butelį, atliekame aritmetinį veiksmą 0,75 kart 13,5 ir gauname šiek tiek daugiau nei 10 alkoholio vienetų.

Pasekmės – negailestingos

Kraują sudaro keturi pagrindiniai komponentai – eritrocitai, leukocitai, trombocitai ir plazma.

Nuolatinis alkoholio vartojimas tiesiogiai veikia mūsų kaulų čiulpus ir stabdo eritrocitų – kraujo kūnelių, aprūpinančių organizmą deguonimi, – gamybą arba eritrocitai gaminami nepilnaverčiai. Tai gali sukelti anemiją, arba mažakraujystę.

Moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikis alkoholio vartojimas mažina organizmo jautrumą insulinui, o tai gali išprovokuoti susirgimą II tipo diabetu.

Leukocitai – tai baltieji kraujo kūneliai, atsakingi už organizmo apsaugą nuo infekcijų ir uždegimų. Kaip ir eritrocitų atveju, alkoholio paveikti kaulų čiulpai gamina mažiau leukocitų, todėl padidėja tikimybė užsikrėsti įvairiomis infekcinėmis ligomis.

Alkoholis veikia ir mūsų trombocitus, kurie yra atsakingi už kraujavimo stabdymą. Ilgalaikis vartojimas mažina šių komponentų kiekį kraujyje ir gali sukelti trombocitopeniją – t. y. ligą, kuri pasireiškia kraujo nekrešėjimu arba suintensyvėjusiu mėlynių ant odos atsiradimu.

Mažina jautrumą

Kalbant apie plazmą, alkoholis veikia joje esančius lipidus ir gliukozę, o nekontroliuojami pokyčiai ypač pavojingi žmonėms, sergantiems diabetu, nes alkoholis veikia tiek insuliną, kuris atsakingas už gliukozės lygio kraujyje mažinimą, tiek gliukagoną, kuris, atvirkščiai, gliukozės kiekį didina.

Moksliniai tyrimai rodo, kad ilgalaikis alkoholio vartojimas mažina organizmo jautrumą insulinui, o tai gali išprovokuoti susirgimą II tipo diabetu, sunkia ir gyvybei pavojinga liga.

Svarbu paminėti, kad aprašyti kraujo sudėties pokyčiai gali pasireikšti dėl nesaikingo alkoholio vartojimo. Įvairios studijos rodo, kad alkoholio vartojimas nedideliais kiekiais gali būti netgi naudingas, nes mažina riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Kaip palengvinti pagirias, jei alkoholio suvartojote per daug? Būdų yra įvairių. Bene labiausiai paplitęs – vakare ir nakties metu prabudus gerti skysčių, geriausia, vandens. Savijautą tikrai pagerins aspirino ir 1 000 mg vitamino C tabletė prieš miegą ir prabudus ryte.