MAGNETINIO LAUKO POVEIKIS: SENIAI ĮRODYTA, BET NEPAISOMA
Vis dar svarstoma, kodėl mūsų šalies sportininkams taip prastai sekėsi Rio de Žaneiro olimpiadoje. Kodėl gydytojai sako, kad mes – sveiki, o jaučiamės prastai? Kodėl kartais ligoninių priėmimo skyriai – tušti, o kartais juos ligoniai užplūsta, lyg būtų susitarę? Atsakymus į šiuos klausimus žino LSMU profesorius Alfonsas Vainoras.
– Sistemų medicina – terminas, kurį žino vos vienas kitas mūsų šalies gydytojas, o pažangiosiose pasaulio klinikose tai yra sveikatos išsaugojimo ir ligų diagnostikos pagrindas. Gal primintumėte, kas tai yra?
– Požiūris į gyvenseną ir mediciną pastaruoju metu kinta. Į gydymo teoriją ir praktiką vis aktyviau skverbiasi holistinė medicina. Iki šiol pas mus ligonių gydymo metodika rėmėsi organų medicina. Tačiau negalima žmogaus sveikatos vertinti vien dalimis. Juk organizmas yra vientisas, organų veikla susijusi, jie veikia vienas kitą. Sistemų medicina, kurią apima bent jau reguliacinės ir bioenerginės sistemų bei organizmo struktūros vienovė, padeda surasti ir gilumines, ir išorines ligų priežastis.
– Kodėl pas mus netaikomi šie metodai?
– Pirmiausia todėl, kad nerengiami sistemų medicinos specialistai. Ši disciplina dėstoma tik Slaugos ir Visuomenės sveikatos fakultetų studentams, ir tai vos vieną semestrą arba studentams ją pasirinkus savanoriškai. Kitų universitetų studentai iš viso neturi žinių apie holistinę ir sistemų mediciną. Apie tai išgirdę, susidūrę su ja, atlikdami praktines užduotis, studentai labai susidomi šiomis idėjomis, jas sugeria tarsi perdžiūvusios kempinės, parašo labai gerus referatus. Tai džiugina.
– Ką aiškinate studentams?
– Negalima žiūrėti į žmogų, tarsi jis būtų suskirstytas į atskiras dalis: širdį, plaučius ir kitus atskirus organus. Juos visus jungia smegenys, reguliacinė sistemų funkcija. Pagrindiniai komponentai yra trys: reguliacinė sistema, bioenerginė, kurią sudaro širdis, kraujagyslių sistema, ir struktūra – mūsų visas organizmas bei atsakingi už funkcijas raumenys, kaulai. Visi trys komponentai turi būti vertinami kartu, nes vienas kitą papildo. Jei viena sistema ima šlubuoti, kitos mobilizuojasi, kad įjungtų rezervus jai padėti. Todėl bet kurios patologijos negalima vertinti atskirai. Tarp sistemų turi būti darna – tik tuomet žmogus bus sveikas.
– Jūs, mokslininkai, tą darną gebate nustatyti?
– Vienoje mūsų universiteto laboratorijų, Kardiologijos institute, atliekame tyrimus, kaip širdies veikla reaguoja į fizinį krūvį. Tai veloergometrija, metodas, kuris taikomas mūsų gydymo įstaigose. Tiriamasis mina stacionaraus dviračio pedalus, prijungtais elektrodais kas minutę didinamas krūvis. Užfiksuojamas širdies dažnis, sistolinis ir diastolinis kraujospūdis. Vertinamas krūvio didėjimo poveikis širdžiai ir, jį nutraukus, širdies veiklos sugrįžimo į normalią būklę režimas. Visais etapais turi reaguoti visos sistemos. Tai labai svarbus, integruojantis viso organizmo reakcijas vertinimas. Taigi mes vertiname struktūrinę, periferinę, reguliacinę ir aprūpinančiąją – kardiovaskulinę sistemas. Jos visos trys veikia kartu, viena kitą kompensuoja.
Jei kiekvieną atskirai vertins kardiologas, fiziologas bei psichologas ir savo srityse nukrypimų nematys, padarys išvadą, kad žmogus sveikas. Tačiau šiai sveikatos sąlygai būtina darna tarp sistemų. Mes tai vertiname. Pastebėję trikdžių, ieškome gilesnių priežasčių.
Štai, pavyzdžiui, neseniai vienai tirtai moteriai, vertindami jos reakciją į krūvį, nustatėme, kodėl ji dūsta dirbdama fizinį darbą ar mankštindamasi, nors širdis sveika. Pasirodo, fizinio krūvio metu moters kraujyje nepadaugėja tirotoksino, kurį ji vartoja dėl pašalintos skydliaukės.
– Nuostabu, kai tiksliai nustatoma negalavimų priežastis. Kodėl tai netaikoma praktiškai?
– Galbūt per mažai aktyvūs esame, stengiamės labiau gilintis į mokslą, o ne populiarinti jį, lendame ne platyn, o gilyn. Bet jau laikas apie tai garsiai kalbėti ir universiteto, ir respublikos mastu. Beviltiškai atsiliekame nuo pasaulio.
Bet jau laikas apie tai garsiai kalbėti ir universiteto, ir respublikos mastu. Beviltiškai atsiliekame nuo pasaulio.
– Specialistų rengimas – universiteto kompetencija? Ar tam reikia papildomų lėšų?
– Lėšos paskirstomos pagal programas, dėstomus dalykus. Nemanau, kad reikia papildomo finansavimo. Labiau trūksta drąsos įsileisti naujų vėjų. Šios problemos būdingos viso pasaulio aukštajam mokslui. Universitetas yra mokymo, mokslo ir praktikos institucija, bet labiau susikoncentruoja į dėstymą, studijas, o kitas sritis palieka nuošalėje. Paprasčiau dėstyti tai, ką darai daugelį metų. Vidinis sustabarėjimas stebimas visame pasaulyje.
Neseniai pas mus lankėsi Mechiko sveikatos apsaugos ministras. Kalbėjome apie endobiogeninės medicinos plėtrą. Tai tas pats kompleksinių sistemų teorijos taikymas medicinoje, tik kiek kitu aspektu. Trumpai tariant, tai sistemų medicina. Kai paklausėme, ar Meksikos universitetai rengia šios srities specialistus, ar einama ta kryptimi, mums atsakė, kad su universitetais nesusikalba. Specialistai rengiami tik privačia iniciatyva, nes verslas jaučia nišą ir greičiau ją užpildo, o universitetai dirba inertiškai.
Oksfordo, Masačusetso ir kai kuriuose kituose institutuose skiriama kreditų sisteminės medicinos studijoms, yra atskirų šios srities mokslo institucijų. Pas mus su verslu prasčiau – jis visiškai nestimuliuoja mokslo. Judėjimas vyksta entuziastų dėka: seminarai, paskaitos organizuojama savaitgaliais. Štai kartą per tris mėnesius pas mus atvyksta vienos Čikagos ligoninės vadovas skaityti mums paskaitų apie sistemų mediciną. Šių žinių pirmiausia reikia šeimos gydytojams. Judėjimą remia mecenatas Nicolas Ortizas iš Prancūzijos, IKI parduotuvių tinklo Lietuvoje įkūrėjas, atvyksta lektorių iš Meksikos, kitų pasaulio šalių.
– Mūsų sveikatos sistemos organizatoriai ir politikai prie to neprisideda?
– Ne. Jie, ko gero, nežino, kad darna turi būti ne tik žmogaus organizme, bet ir tarp žmogaus bei aplinkos. LSMU jau dešimtmetį bendradarbiauja su JAV Kalifornijos širdies matematikos institutu. Mūsų darbai – naujų diagnostinių metodikų ir technologijų, pagrįstų ne statistiniais vertinimais, o algebrine, matricine analize, kūrimas, atlikti drauge su KTU matematikais profesoriumi Zenonu Navicku, akademiku Minvydu Ragulskiu, sudomino amerikiečius. Jie įsitikino, kad mūsų mokslinis potencialas yra stiprus. Pasitikėdami mumis, amerikiečiai atsiuntė labai daug duomenų, kad juos išanalizuotume. Sukūrėme algoritmus, kaip vertinti kiekvieno asmens jautrumą magnetiniam laukui. Vertindami tai, Kalifornijos širdies matematikos instituto mokslininkai Lietuvai padovanojo labai brangų magnetometrą. Jį įkurdinome Baisogaloje, kad būtų toli nuo triukšmo šaltinių. Šis aparatas matuoja labai žemų dažnių Žemės magnetinio lauko svyravimus, aplinką aprėpia 300 km spinduliu, per 1 sek. magnetinį lauką fiksuoja 130 kartų. Pasaulyje tokių magnetometrų yra tik šeši.
– Kokią naudą tai duoda?
– Žemės magnetinis laukas svyruoja skirtingais dažniais. Jie veikia žmogaus organizmą: moduliuoja širdies, smegenų veiklą, medžiagų apykaitą. Praėjusiais metais kartu su profesoriumi Rimtautu Gudu atlikome eksperimentą: pagal lytį ir amžių registravome pacientus, dėl patirtų traumų patekusius į Kauno klinikų Skubios pagalbos skyrių. Paaiškėjo, kad tuomet, kai vietinis lokalus magnetinis laukas sumažėja, į Skubios pagalbos skyrių pasipila senukai, nes sutrinka jų koordinacija. Žmonės neišlaiko pusiausvyros, griūva ir susižaloja. Vadinasi, tam tikrų dažnių magnetinis laukas stimuliuoja, priduoda energijos. Stimuliacijos stoka lemia senukų traumatizmą. Jaunimas, padidėjus magnetiniam laukui, tampa pernelyg aktyvus. Būtent tuo laikotarpiu į Skubios pagalbos skyrių patenka daug nukentėjusiųjų muštynėse, autoavarijose, viršijusių greitį.
Dėl magnetinio lauko poveikio didėja sergamumas ir net mirtingumas. Turint galimybes jį matuoti ir vertinti, lieka visa tai pritaikyti klinikinei praktikai ir ligų prevencijai. Sumažėjus šio lauko intensyvumui, vyresnio amžiaus žmones nuo traumų gelbėtų paprasčiausi magnetinio lauko simuliatoriai, jau paplitę Vakarų šalyse. Ten kuriamos technologijos elektromagnetiniams pojūčiams vertinti ir kvantinės rezonansinės sistemos, kurios generuoja magnetinį lauką, priderina jį prie individo.
– Nuo ko priklauso organizmo jautrumas magnetiniam laukui?
– Nuo žmogaus būsenos, streso lygio. Staiga pakeitus geografinę vietą, išsiderina adaptaciniai mechanizmai. Reikia laiko, kad organizmas prisitaikytų prie pakitusių magnetinio lauko virpesių. Norint greitų rezultatų, organizmui reikia pagalbos. Rio de Žaneiro olimpiadoje mūsų sportininkams ji nebuvo suteikta, pokyčiai nediagnozuoti ir nevertinti, todėl rezultatai nebuvo geri.
Į Sidnėjuje 2000 m. vykusią olimpiadą kartu su sportininkais vyko LSU profesorius Jonas Poderys. Jis vertino olimpiečių adaptaciją. Balansui atkurti taikė įvairius metodus. Vieni paprasčiausių – organizmo papildymas mikroelementais, psichofiziologinė korekcija, miego visavertiškumo atkūrimas. Medalių Sidnėjuje laimėta daug daugiau nei Rio de Žaneire. Sporto fiziologų ir psichologų patarimai olimpinių žaidynių dalyviams yra būtini. Jei atvykęs į kitą kontinentą sportininkas jau kitą dieną turi startuoti, geriau varžybose visai nedalyvauti.
– Tai įrodyta moksliniais tyrimais, kuriuos atliekate ir jūs?
– Šiemet pavasarį atlikome eksperimentą kartu su vokiečiais. Elektrokardiograma registravome širdies veiklą, elektroencefalograma – smegenų ir stebėjome magnetinį lauką. Vertinome, kaip visa tai koreliuoja, kaip žmogaus organizmas integruojasi į aplinką. Įrodyta ir tai, kad neišsimiegojus, nepakankamai pailsėjus žmogaus organizmo ryšys su Žeme susilpnėja.
– Visa tai atliekama mokslo tikslams?
– Tyrimų išvados tarnauja visuomenei, jau dabar padeda suprasti kai kuriuos mūsų pojūčius, diktuoja elgseną. Visiems prieinamame Kalifornijos širdies matematikos instituto tinklalapyje pateikti JAV, Saudo Arabijoje, Kanadoje, Naujojoje Zelandijoje, Pietų Afrikos Respublikoje ir mūsų šalyje esančių magnetometrų parodymai. Iš jų akivaizdu, kad kintamo elektrinio lauko virpesiai naktį nurimsta, rytą, pradedant aušti saulei, suintensyvėja. Štai todėl reikia eiti miegoti vakare, o ne paryčiais.
Nuo senovės paisėme Žemės dėsnių. Tai mus saugojo. Visa gyvoji gamta į tai atsiliepia: ir augalai, ir gyvūnai. Tai įrodoma ir dabar, bet tos žinios mūsų sveikatos palaikymui nelabai taikomos. Pavyzdžiui, Kalifornijoje atliekami tyrimai su augalais. Ant raudonmedžio pakabinti davikliai rodo, kaip jis reaguoja į magnetinio lauko pokyčius. Akivaizdu, kad reaguoja.
– Mums belieka reaguoti į mokslo įrodytus dėsnius ir daryti išvadas, jei norime būti sveiki?
– Manau, reikia pradėti nuo švietimo, tai mes LSMU jau darome.
GALERIJA
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
9 komentarai -
LNK inf.36 komentarai -
1 komentarai
Vitalis