MEDIKĖ ŽERIA PATARIMUS APSINUODIJUSIEMS: GERTI, GERTI, GERTI

Vasarą rizikų apsinuodyti daugėja. Dažniausiai tokių negalavimų priežastimi dažnai tampa ant žarijų kepta mėsa ar netinkamai paruoštas maistas šventėms. Itin svarbu akylai stebėti sveikatą, jei užvalgėte grybų ar jūros gėrybių. Net ir menkiausias apsinuodijimas yra labai pavojingas mažiems vaikams, vyresnio amžiaus ir įvairiomis lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms. Kodėl apsinuodijus būtina gerti daug skysčių ir kada reikia kreiptis į medikus, LNK žurnalistas klausė gydytojos Rūtos Maciulevičienės.

– Kokie yra apsinuodijimo požymiai?

– Dažniausia – pykinimas, vėmimas, pilvo skausmas ir raižymas, viduriavimas, gali būti temperatūra, taip pat gali būti galvos skausmas, viso kūno laužymas, vadinamasis gripinis sindromas, nors su gripu tai neturi nieko bendro.

– O kokia yra pirmoji pagalba? Kaip sau galime padėti?

– Pirmoji pagalba, žinoma, – gerti daug skysčių. Žmogus tiek vemdamas, tiek viduriuodamas, tiek karščiuodamas netenka daug skysčių ir elektrolitų, t. y. druskų. Tad – gerti, gerti, gerti. Tačiau problema atsiranda tada, kai žmogus ką išgeria, tą išvemia, o jeigu dar yra ir gausus viduriavimas ir karščiavimas, tokio žmogaus būklė gali blogėti per kelias valandas ir jam gali reikėti rimtos pagalbos, net ir hospitalizacijos, o kartais ir intensyviosios terapijos. Ypač maži vaikai labai greitai dehidruoja. Itin dažnai reanimacijos prireikia užsikrėtus roto virusu, taip pat noro virusu, tačiau ir salmonelioze, campylobacter bakterijų sukeltomis infekcijomis. Čia, iš tiesų, priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos. Vienas gali sirgti, palyginus, labai lengvai – du kartus skysčiau pasituštino, papykino, jis vieną dieną nenorėjo valgyti ir viskas, o kitas gali sirgti labai sunkiai ir netgi gali prireikti reanimacijos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ką reikėtų daryti apsinuodijus?

– Apskritai apsinuodijimas yra toks misnomeras (netikslus pavadinimas, – red. pats). Mes niekuo nesinuodijame. Iš tikrųjų tai yra žarnyno infekcijos, kurias mes gauname su maistu, t. y. per užterštus maisto produktus, vandenį arba per užterštas rankas. Pats svarbiausias dalykas yra higiena. Neplauna žmonės rankų, net ir dabar dar neplauna rankų. Labai daug pasimokė per COVID, bet dabar daug kas pamiršta. Tol, kol neplausime rankų, tol žarnyno infekcijos buvo ir bus.

Jei išgeria ir neišvemia – gyvens. Jei geria ir vemia – tada tikrai reikia susirūpinti.

– Ko, gydytoja, šiukštu negalima daryti?

– Yra pagrindinis medicinos principas – sergančiam organui duok ramybę. Nevalgyti. Serga šiuo atveju visa virškinimo sistema, todėl nereikia nieko krauti į skrandį. Ypač dažnai tą daro tėvai, jie labai pergyvena, kad vaikas nieko nevalgo. Aš visada sakau – pavalgys, kai pasveiks, tegu tiktai geria, tegu geria nors po lašą. Jei išgeria ir neišvemia – gyvens. Jei geria ir vemia – tada tikrai reikia susirūpinti.

– Kada jau vertėtų kreiptis į medikus? Kokie simptomai išduoda, kad tai rimta?

– Pirma, reikia žiūrėti į pažeidžiamas grupes. Jaunas, sveikas žmogus paprastai prašoka šitas infekcijas per vieną dvi dienas, ir organizmas pats susitvarko ir atsistato. Reikia žiūrėti į pažeidžiamas grupes – mažus vaikus, nėščias moteris, ligonius, kurių imuninė sistema yra nusilpusi dėl kitų ligų ar dėl gydymo, pavyzdžiui, onkologiniai ligoniai, ir vyresnio amžiaus žmones. Labai blogas simptomas yra vangumas, nesišlapinimas, t. y. kada sutrinka skysčių išsiskyrimas. Didelė dehidratacija gali pažeisti įvairius organus, pirmiausia – inkstus, bet ir visas kitas sistemas. Jeigu žmogus nevalgo, negeria, yra vangus ir dar nesišlapina arba šlapinasi labai retai ir negausiai – tai yra labai ryškus pavojaus signalas, tada reikia greitai važiuoti į ligoninę.