Mokinių sveikatos būklė pribloškia, bet ministerija juos mokys lytiškumo | Diena.lt

MOKINIŲ SVEIKATOS BŪKLĖ PRIBLOŠKIA, BET MINISTERIJA JUOS MOKYS LYTIŠKUMO

Dienraščio „Kauno diena“ rašinys

Kas trečio mokyklinio amžiaus vaiko regėjimas prastas, sveiki tik dvejų trejų metų vaikų dantys. Jau paaugliams diagnozuojamas padidėjęs kraujospūdis. Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija, diegdama naujoves mokyklose, nusprendė mokyti ne sveikatos, o lytiškumo.

Ne vien dėl pažymos

Po trijų dienų prasidėsiantys nauji mokslo metai žada naujovių. Jie bus dešimčia dienų ilgesni, startuos nauja lytiškumo ir rengimo šeimai disciplina, bus galima mokytis nacionalinio saugumo ir krašto gynybos, deja, ne sveikatos, kuri yra gana prasta, išsaugojimo.

"Trys ketvirtadaliai mano pacientų jau pasitikrino sveikatą. Tai daryti raginau nuo pavasario, nors visada būna ir vėluojančiųjų", – šeimos gydytoja Olga Vasiliauskienė teigiamai vertina privalomą mokinių sveikatos patikrą, kai kasmet iki rugsėjo 15 d. į ugdymo įstaigas reikia pristatyti sveikatos pažymas.

Gydytoja pripažįsta, kad turi pacientų, kurie ateina tik dėl pažymos, o sveikata jiems visai nerūpi, ir džiaugiasi, kad tokių sparčiai mažėja. Kintantis požiūris – sąlyga mažinti vaikų ligotumą.

"Akivaizdu, kad bendruomenė vis labiau rūpinasi sveikatos išsaugojimu. Kartu su vaikais ateina tėvai ir prašo ne tik nuodugniai patikrinti sveikatą, bet ir duoti sveikos gyvensenos patarimų", – pastebi Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikoje dirbanti O.Vasiliauskienė.

Ji patvirtina, kad dažniausios vaikų sveikatos problemos – nusilpęs regėjimas ir iškrypęs stuburas. Dėl to, visi žinome, kaltas nejudrumas ir kompiuteriai.

"Kai profilaktinis sveikatos patikrinimas nebuvo privalomas, vaikų laikysena buvo netaisyklinga, nes skoliozė simptomų neturi. Dabar skoliozę aptinkame ankstyvos stadijos ir skiriame mankštas, plaukimą baseine, kineziterapijos procedūras ligos progresavimui stabdyti", – ligonių mylima gydytoja O.Vasiliauskienė jaudinasi dėl kiekvieno paciento.

Nutukimas, hipertenzija, anoreksija

Ar tiesa, kad vaikai serga vis daugiau?

Vaikų ligų gydytoja Virginija Lukšienė pastebi, kad dėl nejudrumo ne tik krypsta stuburas, bet ir didėja kūno svoris.

"Vis daugiau jaunųjų pacientų diagnozuojame antsvorį ir nutukimą. Tai skatina hipertenzijos vystymąsi, ir jau ne vieno paauglio kraujospūdis yra gerokai padidėjęs. Kas bus toliau?" – nerimauja Kalniečių poliklinikos gydytoja ordinatorė V.Lukšienė.

Vis daugiau jaunųjų pacientų diagnozuojame antsvorį ir nutukimą. Tai skatina hipertenzijos vystymąsi, ir jau ne vieno paauglio kraujospūdis yra gerokai padidėjęs. Kas bus toliau?

Nutukimą, anot jos, lemia ir prasta mityba, kai net sveikuoliškais save deklaruojančiuose vaikų darželiuose pusryčiams patiekiami karšti sumuštiniai su batonu ir daktariška ar net rūkyta dešra.

Medikės džiaugiasi, kad vis daugiau tėvų supranta, kas yra sveika mityba, rūpinasi turiningu vaikų laisvalaikiu.

"Tačiau pastaruoju metu tapo labai madinga vaikus, ypač mergaites, mokyti baleto. Ten reikalaujama atitinkamo kūno svorio, ir vėl atgimsta anoreksija. Turiu net dvi pacientes, kurios susirgo šia liga", – apgailestauja gydytoja V.Lukšienė, džiaugusis, kad manekenių bumas, vertęs mergaites badauti, jau nuslopo.

Ne tik su vaikais

Privaloma profilaktinė vaikų sveikatos patikra padeda nustatyti daugybę ligų ir gal dėl to atrodo, kad didėja jaunosios kartos sergamumas?

"Kuo anksčiau nustatome ligą, tuo geriau: nereikia vaistų, rezultatų galima pasiekti vien profilaktikos priemonėmis. Žinoma, jei mūsų nurodymų paisoma", – pastebi Kauno klinikų gydytoja O.Vasiliauskienė.

Ji turi apie tris šimtus jaunųjų pacientų. Pripažįsta, kad kai kuriems iš jų tenka diagnozuoti ir sunkias ligas. Tuomet, sako gydytoja, apima labai didelis liūdesys ir didelė atsakomybė.

"Jei tai liga, kuri pasiduoda gydymui, ramiau, nes tinkamai vartojant paskirtus vaistus ar taikant kitus gydymo metodus pasiekiame gerų rezultatą", – gydytoja O.Vasiliauskienė pasidalija patirtimi, kad gydant vaikus labai daug reikia dirbti ir su jų tėvais.

Su vaikais – viena šneka, jiems apie ligą reikia paaiškinti paprastai, nuraminti, kad nebijotų. Su tėvais – kitaip: aptarus galimus gydymo metodus sprendimą priima tėvai.

"Vaikas pats negali pasirinkti, o tėvai mąsto įvairiai. Štai viena mama vakar sako: ji neleis savo sūnaus skiepyti, nes vienam bendraamžiui nuo vakcinos išsivystė hepatitas, kitas, vos paskiepytas, susirgo autizmu", – guodžiasi O.Vasiliauskienė.

Ką ji atsako taip galvojantiems tėvams? Aiškina, kad tokių teiginių medicinos mokslas ir praktika nepatvirtina, vardija, kokie pavojai gresia vaikui, jo nepaskiepijus.

"Taip ir dirbi su tėvais. Ir ligos atveju šitaip. Siaubingai išgyvenu, kai pacientai sunkiai suserga. Vaikai turi būti sveiki, linksmi –  tada viskas gerai", – linkėdama savo pacientams gerų mokslo metų nusišypso O.Vasiliauskienė.

Bėdos – tos pačios

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Laisvutė Bakutienė daug metų dirba Kauno Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijoje ir daug bendrauja su mokiniais. Deja, mylinti savo darbą medikė jų sveikata pasidžiaugti negali.

"Tai, kad vaikai nėra sveikiausioji visuomenės dalis, rodo ir kasmet vykdomų mokinių profilaktinių sveikatos patikrinimų rezultatai. Pagrindinės, metai iš metų besikartojančios mokinių sveikatos problemos – tai regėjimo, skeleto ir raumenų, kraujotakos ir kvėpavimo, endokrininės sistemų sutrikimai. Susirūpinimą kelia mokiniams diagnozuojamos nervų sistemos ligos, elgesio sutrikimai", – ligas vardija L.Bakutienė.

Ji primena, kad kiekvieno žmogaus sveikatos būklę lemia daug faktorių: sveikatos priežiūra, paveldimumas, aplinkos sąlygos, tačiau, pabrėžia, didžiausią poveikį daro paties asmens elgsena ir gyvensena.

"Tai kasdienės gyvensenos įpročiai, padedantys palaikyti, tausoti ir stiprinti sveikatą. Dabar gi kompiuteris, planšetinis kompiuteris, televizorius ir išmanusis telefonas yra pagrindinis ir neatskiriamas mūsų vaikų draugas, technologijos pasmerkia  mūsų vaikus nejudriam gyvenimo būdui, todėl mažėja fizinis aktyvumas", – apmaudžiai kalba L.Bakutienė.

Priklauso nuo tėvų

"Apibendrinus sveikatos pažymas išryškėjo pagrindinės mokinių sveikatos problemos. Tai regos bei skeleto ir raumenų sistemos sutrikimai, ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ir prasta dantų būklė", – išvadą pateikia Kauno miesto visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė Jūratė Jackytė.

Trečdaliui iš pernai patikrintų 12,5 tūkst. ikimokyklinio amžiaus vaikų buvo nustatyti regos sutrikimai. Kiek mažiau šių vaikų diagnozuoti skeleto ir raumenų sistemos sutrikimai. Trečioje vietoje pagal sergamumą – vaikai, kuriems buvo nustatyti kalbos defektai.

"Išanalizavus duomenis apie dantų būklę paaiškėjo, kad sveikiausi 1,5–3 metų amžiaus vaikų dantys, o prasčiausi – 5–6 metų vaikų grupės", – pažymėjo J.Jackytė.

Prie jau žinomų regos žudikų – kompiuterio, televizoriaus, išmaniojo telefono visuomenės sveikatos priežiūros specialistė paminėjo ir netinkamą apšvietimą ruošiant namų darbus, žaidžiant ar skaitant knygą. Pridūrė, kad įtakos turi ir netinkama mityba, nereguliarus miegas ar nuovargis.

"Skeleto ir raumenų sistemos sutrikimų dažniausiai atsiranda dėl susilpnėjusių nugaros raumenų – vaikas nėra fiziškai aktyvus, jo laikysena sėdint nėra taisyklinga. Norint išvengti šių sutrikimų, būtina daugiau sportuoti, taisyklingai sėdėti, vaiko darbo vieta – stalas, kėdė, stalinė lempa turi būti pritaikyta pagal jo kūno parametrus", – žinomas tiesas pakartojo J.Jackytė.

Ji priminė ir tai, kad visos ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos kyla dėl silpno vaikų imuniteto, kurį išprovokuoja prasta mityba, mažas fizinis aktyvumas, o bloga vaikų dantų būklė liudija netinkamą priežiūrą: vaikai retai valo dantis, daro tai netaisyklingai ir pernelyg trumpai, valgo daug saldaus maisto. Tai labai daug priklauso nuo tėvų.

Patikrinus 1–12 klasių Kauno miesto mokinių dantų ir žandikaulių būklę paaiškėjo, kad tik 16,89 proc. mokinių neturėjo ėduonies pažeistų, plombuotų ir išrautų dantų.

Pedagogų dėmesys ir atsakomybė

Sveikos gyvensenos įpročiai susiformuoja dar vaikystėje, todėl, akcentuoja medikės, labai svarbus tėvų vaidmuo ir pavyzdys. Daug metų su jaunimu dirbanti visuomenės sveikatos priežiūros specialistė L.Bakutienė pripažįsta, kad mokykla yra ta vieta, kurioje vaikas praleidžia didžiąją dienos dalį, todėl ypač svarbu, kad joje būtų skiriama itin daug dėmesio mokinių sveikai gyvensenai formuoti.

"Tiek tėveliams, tiek mokytojams rekomenduočiau nuolat kontroliuoti vaiko laikyseną sėdint, kuprinės nešimo būdą ir jos turinį, skatinti mokinius atlikti akių mankštą darant pertraukėles mokymosi proceso metu, ruošiant namų darbus ar ilgai dirbant kompiuteriu", – pataria L.Bakutienė.

(Nuotraukoje – L.Bakutienė)

Ji puikiai žino vaikų psichologiją ir tai, kad visi mokiniai yra smalsūs ir iš prigimties turi poreikį žinoti, išmokti, tobulėti. Keičiantis gyvenimo būdui, spartėjant ritmui, sveikatos žinias mokiniams reikia perteikti naudojant daugiau įdomių, individualių, praktinių užduočių, mokslu pagrįstų sąsajų su realiu gyvenimu, taikyti patrauklius mokymo būdus.

O kad darželis ir mokykla juos pradedančiųjų lankyti nebaugintų, vėlgi didelė atsakomybė tenka tėvams ir pedagogams.

"Kai tėvai labiau susipažįsta su darželio gyvenimu, gali vaikui paaiškinti, kad ten jis išmoks naujų dalykų, susipažins su naujais draugais. Svarbu akcentuoti, kad darželyje vaikas paliekamas neilgam. Vis dėlto tikroji adaptacija prasideda tuomet, kai jis lieka be tėvų, todėl šie turi informuoti auklėtojas, kaip vaikas greičiausiai nusiramina", – patarimų pateikia J.Jackytė.

Išklausyti ir padrąsinti

Mokyklinio amžiaus vaikams adaptacija sukelia įvairių sunkumų: didėja mokymosi krūvis, kamuoja nerimas. Adaptacijos metu mokiniams sudėtinga užmegzti santykius su bendraamžiais, didesnė konfliktų tikimybė.

"Pastebėta, kad mokiniai mokykloje lengviau pritampa, jei prieš tai būna lankę darželį. Paprastai adaptacija trunka 4–6 savaites, bet gali užtrukti ir ilgiau. Adaptacijos laikotarpis mokykloje didžiąja dalimi priklauso nuo mokytojų. Jų nuoširdumas ir individuali pagalba, objektyvus mokinio žinių vertinimas mokiniui yra labai svarbu", – pabrėžia Kauno miesto visuomenės sveikatos biuro atstovė J.Jackytė.

Tėvai turi siekti, kad vaikas, parėjęs namo, išsipasakotų – jam svarbu būti išklausytam. Jei vaikas nelinkęs atvirauti, tėvai gali stebėti jo elgesį.

"Atidesni tėvai tikrai pastebės, kad pasikeitė vaiko elgesys ir savijauta. Viena iš dažnai pasitaikančių tėvų klaidų – gąsdinimas mokykla, kuris vaikui kelia nerimą. Svarbu vaikus nuraminti, palaikyti ir padrąsinti", – pataria specialistė.

Įvairūs būreliai, judri veikla vaikams gali sumažinti per dieną susikaupusią įtampą ir nerimą. Jei adaptacija užtrunka ilgiau nei pusę metų, verta ieškoti pagalbos. Puiku, kad nuo šių mokslo metų bus numatyta skirti daugiau dėmesio emociniam vaikų saugumui: visos Lietuvos mokyklos privalės įgyvendinti smurto ir patyčių prevencijos programas.


Svarbiausi vaiko gyvensenos aspektai

Reguliari, subalansuota mityba. Maitinimosi režimas vaikams rekomenduotinas kas 3,5–4 val. per dieną.

Aktyvus poilsis gryname ore. Poilsio trukmė priklauso nuo mokinio darbo trukmės, vaiko amžiaus ir sveikatos būklės. Žemesniųjų klasių moksleiviams rekomenduojama būti lauke 3–3,5 val., vyresniųjų klasių moksleiviams – 2,5–3 val.

Ribotas buvimas prie televizoriaus ar kompiuterio. Žemesniųjų klasių mokiniams rekomenduojama žiūrėti televizijos laidas ne ilgiau kaip 1 val., vyresniųjų klasių mokiniams – 1,5–2 val. Televizijos laidas rekomenduojama žiūrėti ne dažniau kaip 2–3 kartus per savaitę. Mokyklinio amžiaus vaikams prie kompiuterio rekomenduojama dirbti 1–2 val. per savaitę.

Miego režimas. Vaikas gali būti žvalgus, energingas ir darbingas tuomet, kai pakankamai miega. Geram miegui svarbu rami, vėsi aplinka. Rekomenduojamas miego laikas pagal amžių: pirmokai turi miegoti ne mažiau kaip 11–12 val. per parą, 8–10 metų – 10 val., 11–14 metų – 9–9,5 val., 15–17 metų – 8–9 val. Miego trūkumas gali lemti išsiblaškymą, dirglumą, prastą žinių įsisavinimą, įvairias ligas ir neurozes.

Sergamumas

Iš kvėpavimo sistemos ligų praėjusiais metais dažniausiai buvo sergama ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Jomis sirgo 73 proc. mokyklinio amžiaus vaikų.

Antroje vietoje pagal sergamumo dažnį – sužalojimai, apsinuodijimai ir išorinių poveikių padariniai, kurie sudarė 13 proc. visų sergančiųjų vaikų skaičiaus (8 082). Iš šios ligų grupės didžiausią procentinę dalį užėmė pečių lanko ir rankos sužalojimai – 7 070 atvejai (87 proc.).

Trečiąją vietą užėmė virškinimo sistemos ligos – 7 914 atvejų (12 proc.). Daugiausia sergančiųjų vargino dantų ligos – 4 777 (60 proc.).

Ketvirtąją vietą užėmė simptomai, požymiai ir neformalūs klinikiniai bei laboratoriniai radiniai, neklasifikuojami kitur – 4 569 (7 proc.). Iš šių ligų grupės didžiausią dalį sudaro pilvo dubens skausmas.

Nedideliu skirtumu atsiliko akies ir jos organų ligos, kurios užėmė penktąją vietą – 4 286 (6,7 proc.). Iš jų didžiąją dalį užima regėjimo sutrikimai – 3 523 (82 proc.).

Paskutinę, šeštąją, vietą, pagal ligų dažnumą užėmė jungiamojo audinio ir raumenų bei skeleto ligos – 4 162 (6,5 proc.). Iš šių ligų grupės daugiausia sergančiųjų užfiksuota artropija – 1 575 (38 proc.) ir deformuojančia dorsopatija – 1 463 (35 proc.).


Keturi edukologės Austėjos Landsbergienės patarimai

Renkantis kuprinę bene svarbiausia atkreipti dėmesį į jos dydį, medžiagos patvarumą, petnešas ir atšvaitus.

Kuprinės dydis priklauso ne tik nuo vaiko amžiaus, bet ir nuo to, ar, pavyzdžiui, reikia į mokyklą neštis vadovėlius. Be to, dažnai kuprinės dydį koreguoja ir sąrašas priemonių, kurias reikės kasdien nešiotis: vienokią kuprinę pirksime, jei reikės nešiotis kompiuterį, o visai kitokią, jei reikės nešiotis du A4 formato segtuvus ir panašiai. Nuspręsti kuprinės dydį lengviau, iš anksto sudarius sąrašą, ko vaikui kasdien reikės ir kas į ją turės tilpti.

Kuprinei teks atlaikyti nemenkus išbandymus, todėl svarbu atkreipti dėmesį į tai, iš kokių medžiagų ji pagaminta, ar tvirti jos susiuvimai, užtrauktukai ir kitos detalės. Sintetinės kuprinės yra lengvesnės, dažnai ilgaamžiškesnės ir atsparesnės vandeniui, tai yra gan svarbu Lietuvoje, ypač jei vaikas keliauja į mokyklą savarankiškai. Tačiau natūralios yra palankesnės gamtai.

Petnešos turi būti pakankamai plačios, kad svoris tinkamai pasiskirstytų. Jei vaikas pradinukas, pažiūrėkite, ar galima pakankamai sutrumpinti kuprinės petnešas. Pediatrai dėl nugaros sveikatos rekomenduoja, kad kuprinė būtų 5–6 cm virš liemens. Vaikams, kurių nugara silpna ar linkusi paskausti, rekomenduojamos kuprinės su papildomu paminkštinimu nugaros plote. Apskritai, perkant kuprinę, pravartu pasitarti su šeimos gydytoju.

Svarbu įvertinti, ar kuprinė turi atšvaitus. Pavyzdžiui, mes gyvename menkai apšviestoje gatvėje ir man visada siaubą kelia, kai netikėtai prieš automobilį išdygsta vaikai. Juk saugumas yra svarbiausia. Jeigu vis dėlto išsirinkote kuprinę be atšvaitų, neišeikite iš parduotuvės, nenupirkę jų prisiuvamų arba prisegamų.

Kai kurie tėvai kuprines nusprendžia pirkti internetu. Ir nebūtinai, kad sutaupytų, – galbūt tiesiog rado jų atžalai patinkantį modelį, kurio kitur nėra. Vis dėlto geriau pirkinį patikrinti, išbandyti, ir tik tada pirkti.

Rašyti komentarą
Komentarai (26)

Šančiokas

Kodėl niekur neskelbiami duomenys vaikų,kurie yra TBC viruso nešiotojai?Vien Žiburio mokykloje žinau trys.O kiek dar nežinau?Manau tikri skaičiai yra pribloškiantys,todėl ir tylima.

blia blia

Tą lytiškumo programą šitiek metų neprakišo. Valanda išmušė kai valdžion įsiropštė valstiečiai su ponia iš teologinio... Niekas nesako, kad su tuo lytiškumu viskas gerai, bet su sveikata tai visai šakės...

Anonimas

LYTIŠKUMO patys išmoks, visi naršo internetą. VALDŽIA, investuokit į vaik sveikatą. Organizuokit sveiką, kokybišką, nemižokamą maitinimą
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS