NEPAGYDOMA BECHTEREVO LIGA – ŽENKLAS KEISTI GYVENIMĄ?

Kad sunkią ligą lėmė kažkas „iš aukščiau“, šventai įsitikinusi Airijos sostinėje Dubline jau 13 metų gyvenanti ir dirbanti išeivė iš Kauno Irena Kazakevičienė. Tačiau keturiasdešimtmetė moteris likimui už tai negrūmoja. Priešingai, yra netgi dėkinga! Nes, tikina, be tokio likimo „spyrio“ vargu ar būtų kada nors susimąsčiusi gyvenanti ne taip, kaip reikėtų, ėmusis kardinalių gyvenimo būdo permainų.

Liga išgąsdino nejuokais

Kaune gimusi ir augusi Irena nuo mažų dienų jautėsi puikiai, buvo, kaip pati sako, geležinės sveikatos. Sukūrusi šeimą ji netrukus susilaukė sūnaus, o, jį kiek paauginusi, grįžo į darbą, ilgus metus dirbo kirpėja.

Prieš trylika metų Irena su šeima emigravo į Airiją. Ten rankų sudėjusi nesėdėjo - veikli moteris įkūrė kirpyklą, kurioje, anot jos pačios, „arė“ nuo ryto iki vakaro. O „arė“ dėl to, kad norėjo kuo daugiau užsidirbti ir negalėjo bei nemokėjo gausiems klientams atsakyti – Irenos darbą vietiniai labai greitai įvertino, klientų pas ją prisirašydavo kelioms savaitėms į priekį... „Aš, kvailė, tada džiaugiausi, kad užkalu didelius pinigus, o apie sveikatą nepagalvojau,“ – dabar svarsto moteris.

Laikui bėgant Irena pradėjo jausti vis stipresnius skausmus kairėje kojoje, vėliau – ir stuburo srityje. Išgerdavo nuskausminamųjų, nusipirkdavo nugaros masažų kursą – po jų skausmas atlėgdavo, o, savijautai pagerėjus, darbšti moteris „arė“ toliau... Prieš kelerius metus Irena dėl ūmaus kojos skausmo suklupo tiesiog darbo vietoje. Šiaip ne taip pasiekė namus, bet čia skausmas surietė dar stipriau. Supratusi, kad su sveikata juokauti negalima, ji, skausmą tramdydama stipriais vaistais, sugrįžo į Lietuvą pasiaiškinti, kokios sveikatos bėdos užpuolė.

Kodėl Irena nesikreipė į gydytojus vietoje, gal airių medikais nepasitiki? „Tikrai ne, airių medicinai neturiu jokių priekaištų, lankiausi ne kartą, nenusivyliau, - suskumba paaiškinti ji. – Grįžau į Kauną tik norėdama sužinoti, ką apie mano sveikatos būklę pasakys Lietuvos gydytojai, kurių kompetencija taip pat neabejoju.“

Tarsi nujausdama mano kitą klausimą, Irena pridūrė, kad čia, Kauno gydymo įstaigose, ji už viską – konsultacijas, tyrimus – susimoka „alei litą“, o kadangi Lietuvoje dar įprasta ir į gydytojo kišenę įdėti, šios tradicijos taip pat nepažeidžianti.

Irena užsiregistravo į mokamą šeimos gydytojo konsultaciją. Buvo paskirti kraujo tyrimai ir pasiūlytas dar vienas – magnetinio rezonanso tyrimas (už visus tyrimus pacientė oficialiai susimokėjo į gydymo įstaigos kasą). Pastarojo tyrimo išvados nenudžiugino – nervų užspaudimas, nervų šaknelių uždegimas. Gydymas – nuskausminamieji vaistai ir kuo daugiau judėjimo, mankštų. Irena grįžo į Airiją, pradėjo reguliariai mankštintis, bet ir toliau, neskaičiuodama darbo valandų, sukosi kirpykloje.

Tačiau kai prieš gerą pusmetį stiprūs skausmai vėl ūmai apribojo moters judesius, Irena ryžosi priimti sunkų, bet neišvengiamą sprendimą. Ji metė pelningą verslą ir vėl susikrovė lagaminą į Kauną. Šįkart – be atgalinio bilieto.

Vėl – vizitas pas gydytoją poliklinikoje, iš čia – siuntimas į klinikas. Tyrimai, specialistų konsultacijos. Kilus įtarimų, kad Irena greičiausiai serganti Bechterevo liga, moteris išgirdo pasiūlymą pasidaryti magnetinį rezonansą. Šio tyrimo atsakymai medikų įtarimus tik patvirtino.

„Nustatė, kodėl mano tokia keista laikysena, kodėl skausmingi judesiai, kodėl taip sunkiai einu, - pasakoja Irena. – Pasirodo, stuburas sustingęs, nejudrus, nes suaugęs į vientisą kaulą. Panašiai, kaip bambuko lazda.“

Irena vylėsi, kad situaciją pakeis chirurgų pagalba, bet paaiškėjo, kad jokios operacijos šios sunkios ligos neįveiktų. Ligonei tik buvo išrašyta nuskausminamųjų vaistų ir pakartota, ką Irena jau buvo girdėjusi – kuo daugiau judėti, mankštintis. Priešingu atveju, ne už kalnų laikas, kai teks atsisėsti į neįgaliesiems skirtą vežimėlį.

Nemylėjo savęs…

Medicininėje literatūroje teigiama, kad Bechterevo ligos atsiradimui yra svarbūs genetiniai veiksniai bei individuali organizmo reakcija į aplinkos dirgiklius. Tačiau Irena Kazakevičienė įsitikinusi, jog ją užklupusi sunki liga – profesinė, susiformavusi dėl specifinio kirpėjos darbo (kai ilgą laiką dirbama stovimoje padėtyje ir tam tikroje pozoje). Dar esą galėjo turėti įtakos prasta, nevisavertė mityba. „Per daug mylėjau pinigus, o nemylėjau savęs,“ – nė nebando gintis kuo greičiau praturtėti siekusi Irena.

Išgirdusi nelinksmas gydytojų prognozes, ji ryžosi kardinalioms gyvenimo būdo permainoms.

„Turbūt nesunku įsivaizduoti, kaip pasijunta keturiasdešimtmetė moteris, išgirdusi apie netolimą perspektyvą tapti invalido vežimėlio įkaite, - šypteli išvaizdi moteris. – Viena sau pagalvojau – viskas priklauso tik nuo manęs. Nuo mano nusiteikimo, pasiryžimo. Tuojau pat reikia imtis permainų, nes rytoj gali būti jau vėlu.“

Tad nors Airijoje likęs vyras ir labai ragina žmoną greičiau grįžti į šeimą, Irena nutarė pirmąjį kompleksinį gydymo kursą praeiti čia, Lietuvoje. Ji užsisakė gydomuosius masažus bei nusipirko abonementą į sporto klubą, kur ne tik mankštinasi, dalyvauja aerobikos treniruotėse, užsiiminėja joga, bet ir plaukioja baseine, lepinasi jakuzzi vonioje. Grįžusi į nuomojamą butą, ji ne priešais televizorių prigula, o, lengvai pasistiprinusi, išeina pasivaikščioti po parką. Rytą ji pradeda lengva mankštele kambaryje arba, jei geras oras, lauke. Ir taip – kasdien!

Be to, informacijos apie ligą ieškodama internete, Irena susirado moterų, kurioms taip pat kadaise ši nepagydoma laikoma liga buvo diagnozuota. Ir sužinojo, jog įmanoma ją nugalėti! Tik esą reikia labai to norėti. Irena įsitikinusi, kad kovoti su „Bechterevu“ jai sėkmingai padeda ir kieta lova (tiksliau – grindys, nes miega ji ant grindų pasitiesusi ploną audeklą), ir pagalvę atstojantis medžiagos skiaute apvyniotas medinis volelis (paprasčiausias kočėlas). Iš pradžių, kaip prisipažįsta Irena, vartytis ant grindų nebuvo labai malonu, bet per porą savaičių organizmas „persilaužė“. Ir, tas visų svarbiausia, ženkliai sumažėjo stuburo ir kojos skausmai - nuskausminamųjų vaistų Irena dabar išgeria tik kas kažkelintą dieną!

Irena įsitikinusi, kad Bechterevo ligą likimas jai atsiuntė tam, kad... pasikeistų. „Jei ne ši liga, aš ir toliau būčiau vergavusi pinigams, gyvenimo džiaugsmą matavusi klientų skaičiumi ir gaunamu pelnu, - prisipažįsta moteris. – Dabar jaučiuosi tarsi naujai praregėjusi, nauju žvilgsniu žiūriu į pasaulį, turiu naują supratimą ir suvokimą apie gyvenimo prasmę, laimę, meilę. Sakoma, yra tik du gyvenimo keliai: į priekį arba atgal. Aš pasirinkau ėjimą pirmyn, ir tvirtai tikiu, kad, žengdama į priekį, nugalėsiu ne tik šį - visus likimo man siųstus išbandymus...“

Irena į Airiją pas vyrą ir sūnų ketina sugrįžti tik rudens pabaigoje. Tikisi, kad iki to laiko jos sveikata bus ženkliai pagerėjusi. „Būtinai nueisiu ir pas airių daktarus, įdomu, ką jie pasakys, ar jų nustatyta diagnozė sutaps su Lietuvos gydytojų išvadomis,“ - užsimena ji.

Tiesa, kirpėjos darbo Irenai greičiausiai teks atsisakyti. Nors jis ir labai mylimas, bet, anot moters, reikia labiau mylėti save -  ne darbą...

Specialisto komentaras:

Gydytoja reumatologė Loreta Adomaitienė:

- Nėra žinoma tiksli Bechterevo ligos etiologija, vis dėlto polinkis šia liga sirgti siejamas su paveldimumu, su HLA-B27 antigeno nešiojimu. Ankilozinis spondiloartritas taip pat siejamas su lėtine žarnyne ar urogenitaliniame trakte esančia infekcija. Kad ligą galėtų sukelti tam tikra darbinė veikla, tokių duomenų neturiu.

Serga 0,5-1,0 proc. baltosios rasės žmonių. Vyrų ligonių – apie 3 kartus daugiau nei moterų, dažniausiai suserga jauni, iki 40 metų vyrai. Ši liga gali prasidėti ir itin jauname amžiuje – vaikams diagnozuojamas juvenilinis artritas.

Bechterevo ligos simptomai gali pasireikšti difuziniu, maudžiančiu sėdmenų, kryžmens, šlaunų skausmu nakties metu. Pamažu atsiranda skausmas kaklo, krūtinės, juosmens srityse, sąstingis, mažėja judrumas. Kartais liga gali prasidėti periferiniu artritu. Maždaug trečdaliui pacientų pasireiškia akių uždegimas. Jei ligonį kamuoja tik stuburo ir sėdmenų skausmai bei sąstingis, pagrindinis gydymas yra gydomoji mankšta, fizioterapinės procedūros, taip pat skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, miorelaksantai. Jei yra periferinis artritas, liga gydoma modifikuojamaisiais vaistais. Nesant pakankamo šių vaistų poveikio rekomenduojamas gydymas biologiniais vaistais.

Yra žmonių, kurie propaguoja netradicinius gydymo būdus, yra tikinčių, kad tokie būdai ligoniui gali padėti. Vis dėlto dažniausiai toks gydymasis padeda sergantiems degeneracinėmis ligomis, o Bechterevo liga yra uždegiminio pobūdžio, todėl nelabai tikiu, kad netradiciniai metodai padėtų. Vienas pagrindinių, tikrai veiksmingų Bechterevo ligos simptomus lengvinančių gydymo metodų yra reguliariai, keliskart per dieną daroma mankšta, nuolatinis fizinis aktyvumas, miegojimas ant kietos, lygios lovos be pagalvės, žemakulnių patogių batų avėjimas. Taip pat būtina atsisakyti darbo, susijusio su netaisyklinga kūno padėtimi, ilgalaikiu nejudrumu. Tik mankštos pagalba įmanoma sąnarius išjudinti, „prikelti“ iš sąstingio.