PANIKA DĖL KOKSAKI VIRUSO ATSKLEIDĖ SKAUDŽIĄ TIESĄ

Neseniai Lietuvoje kilusi panika dėl koksaki viruso atskleidė skaudžią tiesą: ši infekcinė liga nėra nauja, ja sergame, bet taupant lėšas tyrimai neskiriami. Be jų diagnozė – bet kokia virusinė žarnyno infekcija, nors žmones beria pūslėmis ir galimos sunkios komplikacijos.

Staiga ir netikėtai

Trečius metus bebaigiančio Kasparo mama Jūratė šiandien dėkoja likimui, kad jos sūnus nepasiligojo ir palyginti greitai pasveiko nuo jį užpuolusio koksaki viruso, nors, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, šiemet Lietuvoje nuo jo nesusirgo niekas. Tiksliau, laboratoriniais tyrimais ši infekcija nebuvo patvirtinta nė vienam ligoniui.

Vadinasi, neseniai Lietuvą sukausčiusi baimė, kad turistai parsivežė klastingą virusą iš Turkijos, yra nepagrįsta?

"Antakalnio vaikų ligoninės priimamajame gydytoja pagal simptomus nustatė koksaki virusą", – paaiškino Kasparo mama.

Ji labai sunerimo, kai vaikui pakilo aukšta temperatūra, net iki 39 laipsnių. Tai atsitiko staiga ir netikėtai: nei slogos, nei kosulio, nei jokių kitų negalavimų nebuvo. Kai sūnų išbėrė, iš pradžių plaštakas ir padus, o vėliau ir kitose kūno vietose, moteris pagalvojo, kad tai skarlatina. Šia liga Kasparas jau buvo sirgęs netgi du kartus. Jūratė skarlatinos nebijojo, vadovavosi šeimos gydytojos paaiškinimu, kad kartais organizmas šią ligą linkęs simuliuoti.

Tačiau moteris labai išsigando tada, kai pastebėjo, kad sūnaus rankos ne tik išbertos, bet ir sutinusios. Suprato, kad tai – nebe skarlatina, o kažkokia kita jai nežinoma liga.

"Ant bėrimų ėmė formuotis vandeningos pūslės. Sūnus pradėjo viduriuoti", – pasakojo Jūratė.

Buvo sekmadienis, kai tėvai išbertą vaiką nuvežė į Vilniaus Antakalnio vaikų ligoninės Skubios pagalbos skyrių. Už teisingai nustatytą diagnozę jie dėkingi tuo metu dirbusiai ir Kasparą konsultavusiai gydytojai Ritai Kunigėlienei.

"Mes gydomės šeimos klinikoje "Sveika pradžia". Tuo metu mūsų gydytoja atostogavo, o sesutės rekomendavo į kliniką nevažiuoti, būti namie ir gydytis pagal Antakalnio vaikų ligoninės gydytojų rekomendacijas. Mes taip ir darėme", – pridūrė Jūratė.

Turbūt užsikrėtė darželyje

Įdomu tai, kad šeima nei į Turkiją, nei kur kitur į užsienį išvykusi nebuvo. Tėvai net neatostogavo, todėl sūnus ėjo į darželį.

"Savaitę prieš susergant Kasparas atostogavo pas senelius, maždaug dvi savaitės prieš ligą su tėčiu buvo prie jūros Klaipėdoje. Štai tokios mūsų išvykos", – Jūratės nuomone, jei sūnus būtų užsikrėtęs prie jūros, būtų susirgęs anksčiau.

Antibakterinių vaistų, juolab antibiotikų, užsikrėtus koksaki virusu, nereikia. Literatūroje rašoma, kad ligos simptomai praeina per savaitę ir ligonis pasveiksta.

Dabar moteris žino, kad koksaki virusas, juo užsikrėtus, pasireiškia maždaug per dešimt dienų. Tėvai prieina prie išvados, kad infekcijos židiniu belieka darželis, kuriame, kaip paaiškėjo iš pokalbių su grupės vaikų tėvais, ne vienas darželinukas, jo sesutė ar broliukas šia liga sirgo.

"Nuo mūsų, manau, neapsikrėtė niekas, nes kai tik pastebėjau ligą, niekur nėjome iš namų. Būdamas pas senelius Kasparas bendravo tik su suaugusiaisiais", – pastebėjo Jūratė.

Sužinojusi, kuo sūnus serga, ir prisiskaičiusi apie koksaki viruso padarinius, vaiko mama prisipažįsta labai sunerimusi.

Kankina niežulys, lupasi oda

"Antibakterinių vaistų, juolab antibiotikų, užsikrėtus koksaki virusu, nereikia. Literatūroje rašoma, kad ligos simptomai praeina per savaitę ir ligonis pasveiksta", – teigia ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė.

Kasparas buvo gydomas vaistais nuo aukštos temperatūros ir alergijos, kad mažiau tintų plaštakos. Būtent šie infekcinės ligos simptomai jam sukėlė didžiausią diskomfortą ir skausmą.

"Nuo viduriavimo vartojome gerąsias bakterijas ir gėrėme daug vandens skysčių balansui išlaikyti", – sūnaus gydymo patirtimi dalijasi Jūratė.

Kaip privertė sūnų daug gerti? Juk vaikai to nemėgsta. Moteris džiaugiasi, kad dėl to problemų nekilo – nuo pat mažumės Kasparas įpratęs gerti paprastą vandenį. Paprašytas po truputį jo gurkšnojo ir sirgdamas. Daug didesnė bėda buvo niežulys. Jį slopino liaudiškomis priemonėmis: maudė sūnų vonioje su lakišiumi, medetkų nuoviru, tepė kremais.

"Dabar, praėjus jau dešimt dienų nuo ligos, einame į darželį, plaštakos ir pėdutės gyja – nyksta spuogiukai, bet lupasi oda. Kaip sakė gydytoja, tai vienas iš sveikimo požymių: praėjus ligos apogėjui neriamasi iš senos odos", – dabar jau nusišypso Jūratė.

Kai nestiprus imunitetas

Vaiko mama žino ir tai, kad užsikrėtus koksaki virusu ir susirgus reikia būtinai namie išbūti septynias–dešimt dienų, kad virusas neplistų. Žino ir tai, kad ligai išvengti, kaip ir kitų virusinių infekcijų, labai svarbu asmens higiena – kuo dažniau plauti rankas, nes viruso bakterijos į organizmą patenka per burną su maistu. Galimas infekcijos plitimas per aerozolius, vandenį.

"Gydytoja minėjo, kad ši liga gali pasireikšti ir ūmiau: vemiama, išberiama burna, vaikui taip spauda, kad jis negali nieko valgyti. Ačiū Dievui, mums taip nenutiko, persirgome dar palyginti lengva forma", – randa kuo pasidžiaugti Jūratė.

Tačiau ši netikėta liga paliko pėdsaką jos sąmonėje: vos ne kiekvieną dieną tikrina sūnaus kūno temperatūrą, bijo bet kokių virusų. Juokauja, kad ji pati susirgo paranoja. Atsakomybė už vaiko sveikatą – natūralus kiekvienų tėvų instinktas. Kasparas nėra labai atsparus infekcijoms, nes yra paskubėjęs gimti. Pavasarį pradėjus lankyti darželį, vaiko organizmas dar nespėjo adaptuotis prie gyvensenos pokyčių.

"Dažniausiai koksaki virusu užsikrečia kūdikiai, maži vaikai ir tie, kurių imunitetas silpnas", – ULAC atstovė G.Zagrebnevienė pastebėjo, kad devyni iš dešimties suaugusiųjų nejaučia jokių šio viruso sukeltos ligos požymių ir net ne visiems susirgusiems vaikams ji pasireiškia.

Atsakymo neieško

Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų II skyriaus vedėja gydytoja Estela Tamašauskienė patvirtino, kad koksaki virusinė infekcija nėra labai sunki liga. Specialistė nepamena, kad dėl sunkių jos formų būtų tekę gydyti pacientus stacionare.

"Ambulatoriškai gydomų ligonių, susirgusių dėl koksaki viruso, pasitaiko, tokių buvo ir šiemet. Diagnozė nustatoma pagal klinikinius simptomus. Norint ją patvirtinti laboratoriškai, mėginius ištirti reikėtų siųsti į Vilnių, ULAC. Tai būtų daroma sunkiais ar neaiškiais atvejais", – aiškino gydytoja infektologė E.Tamašauskienė.

ULAC centro duomenimis, užpernai mūsų šalyje viso labo buvo diagnozuoti tik trys susirgimo koksaki infekcija atvejai, pernai – šeši, o šiemet – nė vieno. ULAC Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjos G.Zagrebnevienės teigimu, viruso tipas ir padermė diagnozuojama ilgo, kruopštaus ir brangaus darbo reikalaujančiu  laboratoriniu metodu.

"Dažniausiai rankų, pėdų ir burnos liga, sukelta koksaki viruso, yra diagnozuojama iš klinikinių požymių. Dar dažniau žarnyno virusinės, kitų enterovirusų sukeltos ligos gali būti nepatikslintos ir visos įeina į nepatikslintų virusinių žarnyno infekcijų grupę. Sunku pasakyti, kiek tiksliai vaikų buvo užsikrėtę būtent koksaki virusu", – pripažino G.Zagrebnevienė.

Vadinasi, sergamumo Koksaki virusu statistika plaukioja ore. Laimė, kai jis nėra labai piktas, nes nustatyta, kad gali sukelti daugybę sunkių komplikacijų. Tokių, kaip paralyžius, pankreatitas, diabetas ir kitos.

Koksaki virusinė infekcija

Koksaki (Coxsackie) virusas priklauso enterovirusų grupei. Apie pusę vaikų, užsikrėtusių koksaki virusu, nejaučia jokių ligos simptomų. Kitiems staiga prasideda karščiavimas, galvos, raumenų skausmas. Kai kuriems vaikams infekcija gali pasireikšti gerklės skausmu, pilvo diskomfortu ar pykinimu. Daugumai vaikų karščiavimas trunka apie tris dienas.

Koksaki virusai pirmą kartą buvo išskirti 1948 m. Niujorke (JAV). Jie priklauso Picornaviridae šeimai, Enterovirus genčiai, ir yra skirstomi į dvi grupes A ir B. Yra žinomi 23 koksaki A viruso serotipai ir mažiausiai 6 koksaki B viruso serotipai.

Koksaki virusai paplitę pasauliniu lygiu. Susirgimai dažniau registruojami šiltuoju metų laiku vidutinių platumų klimato šalyse.

Koksaki virusinė infekcija plinta nuo žmogaus žmogui fekaliniu-oraliniu būdu ar sąlyčio metu su infekuoto žmogaus kvėpavimo takų išskyromis. Galimas infekcijos plitimas per aerozolius, vandenį.

Sirgti gali įvairaus amžiaus asmenys, tačiau dažniausiai serga vaikai ir asmenys, kurių nusilpusi imuninė sistema.

Inkubacinis periodas skiriasi priklausomai nuo ligą sukeliančio koksaki viruso tipo, pavyzdžiui, koksaki viruso A9 sukeltos ligos – 2–12 dienų, A21 ir B5 – 3–5 dienos.

Koksaki virusai gali sukelti peršalimo simptomus, bėrimą, rankų-kojų-burnos ligą, herpetinę anginą. Vaikams nuo vienų iki septynerių metų dažnai išsivysto herpetinė angina. Ligai būdingas karščiavimas, gerklės skausmas ryjant, didelis išsiskiriančių seilių kiekis, pūslelės tonzilių srityje, galimas vėmimas, pilvo, galvos, raumenų skausmai, nenoras valgyti, nuovargis. Karščiavimas tęsiasi 1–4 dienas, savijauta pradeda gerėti praėjus 4–5 dienoms, visiškai pasveikstama per savaitę. Retais atvejais liga gali komplikuotis aseptiniu meningitu, parotitu. Koksaki virusas A10 yra siejamas su faringito išsivystymu.

Rankų-kojų-burnos liga dažnai siejama su koksaki A16 ir A5 tipais. Liga prasideda karščiavimu, sumažėjusiu apetitu, gerklės skausmu. Praėjus 1–2 dienoms burnoje išsivysto skausmingos opelės. Odos bėrimas su raudonais spuogeliais, kartais pūslelės gali išsivystyti ant delnų, padų. Bėrimas gali atsirasti alkūnių, kelių, sėdmenų, genitalijų srityje.

Koksaki virusas A24 sukelia ūmų hemoraginį konjunktyvitą. B grupės koksaki virusai siejami su miokarditų, perikarditų ir endokarditų išsivystymu.

Yra nustatytų pavienių vangaus paralyžiaus atvejų, susijusių su koksaki virusine infekcija (dažniausiai B2-6 tipu). Ligos eiga yra lengvesnė nei poliomielito ir paralyžius dažniausiai nėra ilgalaikis.

Koksaki virusai gali sukelti encefalitą, turėti įtakos artritų, artralgijų, Gullain-Barre sindromo, pankreatito, diabeto išsivystymui ir kt.

Specifinio antivirusinio gydymo nėra. Išsivysčius komplikacijoms taikomas individualus gydymas.

Vakcinos nuo koksaki virusinės infekcijos nėra. Viruso plitimui riboti ir užsikrėtimo rizikai sumažinti patariama kuo dažniau ir kruopščiau plauti rankas, ypač prieš valgį, prieš maisto ruošą ir pasinaudojus tualetu, vengti artimo sąlyčio su sergančiais asmenimis, neleisti sergančiam vaikui bendrauti su sveikais vaikais, dažnai valyti ir dezinfekuoti galbūt užterštus namų aplinkos paviršius.