NVI nuotr.

PRIEŠINĖS LIAUKOS VĖŽĮ GYDO RADIOAKTYVIOSIOMIS SĖKLOMIS

2023-02-26 10:15
diena.lt inf.

Mažyčiai radioaktyvūs implantai, vadinamosios sėklos, įstumiami į prostatą ir juose esantis radioaktyvusis jodas spinduliuoja kelis mėnesius naikindamas vėžines ląsteles. Tai brachiterapija – spindulinės terapijos metodas, vienas iš prostatos vėžio gydymo būdų.

Diagnozavo prostatos vėžį

„Brachiterapijos procedūrą, kaip vieną iš galimų gydymo būdų, pasirinkau, kai man 2012 m. buvo diagnozuotas prostatos vėžys. Chirurginė operacija tada man, šešiasdešimtmečiui, nepasirodė geresnis pasirinkimas“, – prisimena vilnietis Adomas T.

„Kadangi mano PSA rodiklis nebuvo didelis, o iš aštuonių biopsijos stulpelių tik keturiuose buvo rasta pakitusių ląstelių, patvirtinančių vėžį, nusprendžiau rinktis brachiterapiją. Žinoma, pasidomėjau kitais galimais gydymo būdais, pasigilinau į visus jų pranašumus ir trūkumus“, – pasakoja Adomas.

Pasak vyro, sutikusio pasidalyti savo ligos istorija, jam dar neteko sutikti žmogaus, kuriam patiktų gulėti ligoninėje, tad patraukliai atrodė trys dienos, kurias reikia praleisti ligoninėje brachiterapijos procedūrai atlikti. „Iš vakaro atsiguliau į skyrių, kitą dieną iš ryto dar kartą konsultavo gydytojai, po pietų jaunų daktariukų komanda atliko procedūrą. Žymesnių komplikacijų nebuvo, nedidelis diskomfortas gana greitai praėjo. Dabar man jau 70 metų ir negaliu tiksliai pasakyti, ar šiokių tokių šalutinių reiškinių yra dėl amžiaus, ar dėl buvusios procedūros“, – pasakoja vilnietis.

Nerimo vyrui sukėlė po dešimties metų dėl stuburo skausmų atliktas magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas, kurį vertinęs radiologas nė nedvejodamas užrašė – metastazės. „Nedelsdamas kreipiausi į Nacionalinio vėžio instituto (NVI) Konsultacinės poliklinikos urologą Saulių Žilį, kuris nusiuntė atlikti kaulų scintigrafijos tyrimo. Jį atlikę branduolinės medicinos specialistai paneigė ankstesnę radiologo nuomonę. Suprantu, kad visiškai ramus negaliu likti, apsilankau periodiškai pas gydytoją S. Žilį, bet panikuoti dėl atsiradusių tarpinių vertinimų taip pat nereikėtų“, – ramiai pasakoja Adomas T.

Tinka įvairaus amžiaus žmonėms

„Žemos dozės galios spindulinės terapijos metodas brachiterapija naudojamas gana seniai. Dažnai žmonės nepasitiki, išsigąsta seno gydymo metodo, galvoja, kad gal yra kažkas naujesnio. Tačiau šiuo atveju yra kaip tik priešingai: gydymo metodas ir procedūrą atliekantys specialistai turi ilgametės patirties, žinome, ko galime tikėtis, ko gali tikėtis pacientas, su kokiomis problemomis jis gali susidurti“, – pasakoja NVI medicinos gydytojas Justinas Jonušas.

Nors pacientas kelis mėnesius kūne nešiojasi radioaktyvius implantus, aplinkiniams jis grėsmės nekelia.

Jis priminė neseniai publikuoto mokslinio tyrimo rezultatus. Į tyrimą buvo įtraukti 706 radioktyviomis jodo sėklomis gydyti pacientai, stebėti daugiau nei dešimt metų. Šio stebėjimo rezultatai parodė, kad pacientų, sergančių žemos rizikos prostatos vėžiu, dešimties metų išgyvenamumas be biocheminio ligos progresavimo (laikotarpis, per kurį PSA rodiklis išlieka nepadidėjęs) siekia 92,7 proc. „Vadinasi, 93 iš 100 pacientų vidutiniškai dešimt metų gyvena kokybišką gyvenimą be ligos progresavimo. Gyvenimo kokybė yra labai svarbus aspektas kalbant apie žmones, sergančius prostatos vėžiu. To paties tyrimo rezultatai parodė, kad jame dalyvavę pacientai patyrė labai mažai sunkių šalutinių reakcijų. Gydyti pacientai išsaugojo šlapinimosi funkciją, jiems beveik nekilo virškinimo trakto komplikacijų. Tokia informacija patvirtina brachiterapijos naudą ir leidžia pacientams, sergantiems žemos rizikos prostatos vėžiu, pasirinkti šį metodą, kuris jiems paprastai ir siūlomas“, – apie brachiterapijos pranašumus pasakoja J. Jonušas.

Išsaugo lytinę funkciją

Kai 2006 m. Lietuvoje pradėjo veikti Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, nustatoma daugiau šio vėžio atvejų ir vis dažniau diagnozuojama ankstyvų stadijų liga. Tokiems pacientams itin svarbi gyvenimo kokybė po gydymo – jaunesni pacientai yra labiau suinteresuoti išsaugoti lytinę funkciją. Mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad būtent prostatos brachiterapija pasižymi mažiausiu poveikiu lytinei funkcijai.

„Pacientus, kuriems diagnozuotas žemos rizikos prostatos vėžys, galime operuoti, jiems taikyti išorinį spindulinį gydymą, brachiterapiją, aktyviai stebėti. Labai svarbu ligonius įtraukti į gydymo procesą, todėl mes, gydytojai, privalome pacientą supažindinti su galimais gydymo metodais ir leisti jam pačiam apsispręsti, kokio gydymo jis nori. Pacientą supažindiname su kiekvieno gydymo galimu šalutiniu poveikiu. Pasaulinė patirtis rodo, kad, kai pacientas pats dalyvauja gydymo procese, rezultatai būna žymiai geresni“, – pastebi J. Jonušas.

Kaip gydoma?

„Radioaktyviosiomis sėklomis vadiname implantus su radioaktyviuoju jodu 125. Vykstant radioktyviam skilimui jodo sėklos išspinduliuoja gamą fotonus, kurie ir atlieka konkretaus organo – prostatos – gydymo funkciją. Implanto ilgis – iki 0,5 cm, diametras – iki 1 mm. Maži radioaktyvūs šaltiniai per palyginti trumpą laiką atlieka gydymo ciklą ir galiausiai nustoja spinduliuoti. Praėjus trims mėnesiams, baigiasi jų veikimo laikas ir jie lieka organizme kaip metalinis implantas, panašiai kaip metaliniai žymekliai, kurie naudojami krūties navikui pažymėti prieš chirurginę operaciją“, – apie gydymo metodą pasakoja NVI vadovas gydytojas onkologas radioterapeutas dr. Ernestas Janulionis.

Pasak jo, radioaktyviosios sėklos NVI, taip pat ir Kauno klinikose, pradėtos taikyti 2008 m. „Tuo metu jos buvo implantuojamos laisvos – nesujungtos į grandinėlę. Dabar pradėjome naudoti sujungtas sėklas – tai paprastesnė procedūra, kai sėklos implantuojamos sujungtos į grandinėlę viena po kitos. Laisvas sėklas dedame po vieną, jos gali migruoti ne tik organe, bet kartu su kraujotaka gali patekti į kitus organus. Atsiranda rizika, kad iškris, o sujungus sėklas į grandinėlę, migracijos rizikos praktiškai nebelieka“, – aiškina gydytojas onkologas radioterapeutas.

Nors paciento kūne kelis mėnesius yra radioaktyvūs implantai, aplinkiniams jis grėsmės nekelia. Jis gali su kitais žmonėmis būti bendroje patalpoje, naudotis viešuoju transportu. Didesnio saugumo privaloma laikytis bendraujant su mažais vaikais – negalima vaikų sodinti ant kelių, su nėščiosiomis – negalima miegoti vienoje lovoje. Šis didelės rizikos laikas – du mėnesiai.

„Žemos dozės galios brachiterapija – vienkartinė procedūra, ji negali būti kartojama. Jeigu liga progresuoja, pacientą gydome kitais metodais. Gydymą brachiterapija visiškai kompensuoja Valstybinė ligonių kasa. Kiek sunaudosime radioaktyviųjų sėklų konkrečiam pacientui, priklauso nuo prostatos dydžio. Todėl ruošiantis brachiterapijos procedūrai labai svarbus medicinos fizikų darbas – jie išmatuoja prostatos dydį, atlieka vadinamąjį priešplanavimą, kad žinotume, kiek radioaktyviųjų šaltinių reikia užsakyti, kad nebūtų nei per daug, nei per mažai“, – kalba E. Janulionis.

Gydytojas pabrėžia, kad gydymas radioaktyviosiomis sėklomis turi ne vieną pranašumą. „Šio metodo pranašumai – viena procedūra, viena anestezija, trumpa hospitalizacija – iš vakaro pacientas atvyksta, kitą dieną – procedūra, trečią dieną važiuoja namo. Tai alternatyva chirurgijai, dviem kitiems spindulinės terapijos metodams. Reikia pabrėžti, kad, ligai progresuojant, žmogus gali rinktis bet kurį iš mano išvardytų metodų. Kiekvienas metodas turi ir trūkumų, ir pranašumų. Pacientui stengiamės visa tai išaiškinti, o jis pasirenka“, – sako E. Janulionis.

Gairės: Priešinės liaukos vėžys, radioaktyvios sėklos, brachiterapija, radioaktyvūs implantai, prostatos vėžys

Rašyti komentarą

Komentarai (1)