Sėkmingą verslą metęs masažistas: mums reikia keisti mąstymą | Diena.lt

SĖKMINGĄ VERSLĄ METĘS MASAŽISTAS: MUMS REIKIA KEISTI MĄSTYMĄ

Verslininko Deivio Petrušio gyvenimas aukštyn kojomis apsivertė prieš keliolika metų. Kai pramokęs tailandietiško masažo, išgydė po nugaros traumos nuolatinio skausmo kankintą dukterį.

"Per kelias savaites ją pastatęs ant kojų patyriau šoką, nes  medikų prognozės buvo kardinaliai priešingos, tiksliau, beviltiškos, – neslepia 48-erių tailandietiško masažo specialistas.

Paskui D.Petrušis šokiravo artimuosius, draugus, kolegas: palikęs sėkmingą verslą išvyko į Tailandą, kad gerai išmoktų stebuklus darančio masažo subtilybių.

Paskatino dukters nelaimė

"Buvau tradicinis verslininkas, materialistas, Švedijoje turėjome įmonę – statėme karkasinius namus", – pradėjo pasakojimą Deivis.

Prieš 14 m. vienoje sodyboje švenčiant krikštynas dešimtmetė Deivio dukrelė, bėgdama į kiemą, paslydo ant apledėjusių laiptų, trenkėsi į juos nugara ir nugarmėjo žemyn.

"Ligoninėje peršvietė rentgenu ir pasakė, kad dėl pasislinkusio stuburo slankstelio galbūt reikės operuoti. Gydytojai bijojo rizikuoti, todėl patarė palaukti apie dešimt metų", – nerimo akimirkas prisimena D.Petrušis.

Esu tik mažytis šios visumos sraigtelis. Ir ne man žmonės turi būti dėkingi, o visiems tiems, kurie per šimtmečius nešė žinias, kad mes galėtume jomis naudotis.

Šokiruoti žinios, kad siūloma tik operacija ir laukimas, tėvai su dukra apvažiavo bene pusę Lietuvos. Lankėsi pas geriausius kineziterapeutus, mergaitė atliko įvairiausias mankštas, tačiau trokštamo rezultato nebuvo: nugarą nuolat skaudėjo, skausmas neleido bėgioti ar net užmigti, pagelbėdavo tik skausmą malšinantys vaistai. Nuo jų sutriko skrandžio veikla ir prireikė dar kitų vaistų.

Praėjus dvejiems metams ir jau nuleidus rankas, D.Petrušis su šeima išvyko pailsėti į Tailandą, kur apsistojo Patajoje. Pamatę tailandietiško masažo reklamą, nusprendė pabandyti šį metodą dukrai.

"Tėti, man geriau", – po pusantros valandos trukusio masažo nušvitusiomis akimis paskelbė mergaitė ir pirmą naktį išsimiegojo be skausmą malšinančių vaistų.

Natūralu, kad tėvai susidomėjo masažu. Jį atlikusi moteris paaiškino, kad tai buvo ne gydomasis, o tradicinis tajų masažas. Davė kolegės adresą.

"Deja, pas ją eilė buvo beveik pusantro mėnesio į priekį, – netrukus turėję išvykti namo, jie dukrą dar kelis kartus nuvedė pas tą pačią masažistę, ir mergaitei kaskart palengvėdavo. – Po ilgų atostogų grįžęs į darbą buvau apsėstas minties išvažiuoti į Tailandą mokytis tailandietiško masažo."

Išgydė per kelias savaites

Po kelių mėnesių per internetą atradęs tailandietiško masažo mokyklą Čangmajaus mieste Tailando šiaurėje, D.Petrušis šokiravo žmoną: "Išvykstu penkioms savaitėms mokytis masažo."

Vien už mokslą tuomet sumokėjo apie penkis tūkstančius litų (apie 1450 eurų). Įgytas žinias jis pradėjo taikyti masažuodamas dukrą.

"Dukrą masažavau kiekvieną dieną. Jai labai skaudėjo, verkdavo, bet kentėjome. Tačiau po kelių savaičių patyrėme malonų šoką – dubens kaulai, pasislinkę dėl traumos, grįžo į vietą. Dukra visiškai pagijo", – vis dar džiaugiasi tėvas.

Gydytojai konstatavo faktą, kad dubens kaulai pasislinko į natūralią padėtį natūraliai. Dabar Deivio dukrai – 24 m. Ji gyvena Švedijoje, laukiasi jau antro vaikelio ir, kaskart atvykusi pas tėtį, prašo tailandietiško masažo.

"Išgydyta dukra pastūmėjo eiti toliau. Netrukus pradėjau masažuoti draugus, kaimynus. Tai buvo tarsi hobis ir praktika, – šyptelėjo vyras. – Tačiau netrukus vėl išvykau pusantro mėnesio į Tailandą mokytis masažo."

Ten šio meno daugiausiai mokosi japonai, taip pat amerikiečiai, rusai, australai. Dešimt kartų buvęs Tailande, kur kaskart mokydavosi bent pusantro mėnesio, Deivis sutiko vieną lietuvį, šiuo metu įkūrusį savo mokyklą Anglijoje.

"Dvi dienas vykdavo mokymai, paskui – praktinis testas ir vėl mokslai bei praktika, pasikartojimas, ką išmokai. Pirmosiomis dienomis atrodė, kad nieko neatsimenu ir net kilo mintis viską mesti, – atviravo Deivis. – Paskui reikėjo laikyti egzaminus – surinkau 70 balų iš 100. Vėliau mokytis buvo lengviau."

Grįžus prie statybų vieną ankstyvą rytą geriant kavą ir pro langą žvelgiant į darbininkus Deivį staiga nusmelkė mintis: "Ką aš čia veikiu?!"

"Užsakovams pasakiau, kad darau pusmečio pertrauką, o tada, šokiravęs žmoną, draugus, nusprendžiau uždaryti sėkmingą verslą ir dirbti tai, ko pageidavo širdis", – Prienuose Deivis atidarė masažo kabinetą, o prieš penkerius metus įkūrė tailandietiško masažo mokyklą.

Nuostabūs meistrai

"Man pasisekė sutikti nuostabius mokytojus", – nuoširdžiai dėkoja vyras, prisimindamas kiekvieną apsilankymą šypsenų šalimi vadinamame Tailande, buvusioje Siamo karalystėje.

Pirmasis mokytojas, tėvų pavadintas šventuoju vardu Wat, lietuvį išmokė masažo pagrindų, istorijos ir savo energija iš kasdienės rutinos mokslų sugebėjo surengti šventę.

Matsuaki – žinomas tailandietiško masažo meistras iš Japonijos daug metų gyvena Tailande, turi savo mokyklą, mokėsi pas garsųjį mokytoją Phenkhae ir yra vienintelis jo šeimos masažo tradicijų tęsėjas.

Išgydyta dukra tapo postūmiu. Netrukus pradėjau masažuoti draugus, kaimynus.

"Japonas įvairius mistinius ir dvasinius reikalus šiek tiek nustumia į šoną – taip paprasčiau išmokti masažo technikos. Iš jo išmokau darbo metu koncentruotis į žmogaus problemą. Tai buvo mokytojas, tailandietiško masažo techniką padėjęs suvokti iki pačių gelmių", – pasakojo D.Petrušis.

Dar vienas mokytojas, Suwatas – kineziterapeutas, reabilitologas, turintis daug mokinių ir kasdien dirbantis su pacientais. Jis lietuviui viską paaiškino mediciniškai, detaliai susipažindino su judėjimo anatomija, nurodė ligų, skausmų priežastis ir jų sprendimo būdus.

Deiviui labai daug davė ir Ajarnas Sinchai Sukparsetas – neregys nuo gimimo. Jo pojūčiai daug gilesni, išgryninti, todėl išmokė matyti ir jausti įkaitusiomis rankomis, kai visiškai kitaip suvokiama  žmogaus kūnu tekanti energija.

Viskas – iš vidaus

Iš oficialų Tailando nacionalinės vertybės vardą turinčio Pichesto Boonthumme prieniškis išmoko dar gilesnių dvasinių dalykų bei kitokio požiūrio į masažą.

Šis mokytojas padeda sunkiai sergantiems ligoniams, o vienu iš jo klientų yra net ir šios šalies karalius. P.Boonthumme juokauja, kad karaliams taip pat skauda nugarą. Jis pats labai paprastas, kuklus, nuolat mūvintis kareiviškus šortus, vilkintis išblukusius marškinėlius ir iš burnos nepaleidžiantis cigaretės, prieš keliolika metų buvo patyręs insultą. Paralyžiuotą meistrą medikai nurašė, tačiau savo vidinių išteklių, meditacijos, kvėpavimo technikų ir nematomų jėgų padedamas jis atsistojo ant kojų.

P.Boonthumme padėkojo, bet atsisakė vykti į apdovanojimo ceremoniją sostinėje Bankoke, kai jam suteikė nacionalinės Tailando vertybės vardą ir ten jo laukė karalius. Vis dėlto karalius atvyko pas jį.

"Jis pats renkasi tuos, kuriuos mokys. Ateini, įdėmiai pažvelgia į akis, apčiupinėja, kai kuriems duoda atlikti vieną ar kitą pratimą. Jei galėsi jį atlikti ir nori mokytis ne dėl materialios naudos, apsilankysi po kelių savaičių", – pasakojo D.Petrušis.

Jis neslepia, kad daug patirties įgijęs, technikų, anatomijos išmokęs, suvokęs energijos tėkmę kūne jautė, kad dar kažko trūksta. Viskas buvo tarsi atskiros dalys ir jų niekas nesiejo į visumą.

"O tu rytais pasimeldi, skaitai mantrą? Ne? Tai ko tuomet nori? Viskas ateina iš vidaus, o ne iš išorės, – aiškino P.Boonthumme. – Tu niekada netapsi manimi ar dar kažkuo, bet visada būsi savimi, todėl ir tavo masažas bus išskirtinis. O visi dvasiniai dalykai ir yra tai, kas mus ir visumą jungia. Nevalia to pamiršti."

Įsimintinas pamokymas

D.Petrušį šokiravo viena istorija.

Rytą P.Boonthumme pradėdavo pusvalandžiu maldos bei mantros. Paskui meistras ką nors pasakodavo. Deiviui tai atrodė nesąmonė, nerišlūs dalykai, tačiau kai kas iš greta sėdinčių mokinių graudžiai pravirkdavo. Paaiškėdavo, kad mokytojo pasakojimas buvo tarsi apie jo gyvenimą.

Tačiau kartą lietuvis, tada Tailande lankęsis jau su savo mokiniu, nusprendė nesimelsti svetimiems dievams.

"Atėjo kažkoks vidinis suvokimas, kad to nereikia daryti", – nusijuokė Deivis.

Iki to laiko dvi savaites beveik visiškai nekreipęs dėmesio į lietuvius, šįkart po maldos mokytojas užsidegė cigaretę ir įdėmiai pažvelgęs Deiviui į akis paklausė: "Dėl ko tu atsivežei tuos žmones?"

D.Petrušis nustebo: juk jis atvyko tik su vienu mokiniu. Bet tajus mostelėjo ranka į mokyklą juosiančios tvoros pusę.

"Jūs dar akli, nieko nematote, bet tu ne vienas, su jumis atvyko daug žmonių. Jūs negirdite savo protėvių, neklausote tėvų ir senelių, o jie yra su jumis. Ir šiaip, važiuokite jūs namo. Jums nereikia nieko ieškoti, neįsivaizduojate, kokį lobį turite, prisiminkite savo protėvius ir jų darbus. Ateis laikas, ir mes važiuosime pas jus mokytis", – garsus meistras pirštu visiems parodė į be amo sėdinčius lietuvius ir nuo tos dienos jiems skyrė ypač daug dėmesio.

D.Petrušis įsitikino, kad P.Boonthumme žino daugiau ir mato giliau, ne tik tai, kas regima akimis. Šis keistas meistras išmokė jį pagarbos dievams, protėviams, meistrams.

"Tai, ką išmokau, – ne asmeninis pasiekimas, o šimtmečių triūsas, tūkstančių žmonių energija, kažkieno aukos ir mirtys. Todėl, kalbėdamas apie masažą bei gydymą, dažniausiai sakau "mes", bet ne "aš", – apibendrino Deivis.

Būk laimingas

Tailande su vienuoliais daug bendravęs D.Petrušis suvokė, kad laimės išorėje neįmanoma rasti, nes aplink pernelyg daug nelaimingų žmonių. Dėl to negali būti laimingas tarp nelaimingųjų. Gali užsidaryti nuo viso pasaulio ir tiesiog "nematyti" viso, kas yra aplink, arba pasiraitoti rankoves ir daryti ką nors gero dėl žmonių, nes kuo daugiau aplink laimingų, besišypsančių, tuo geriau jautiesi ir pats.

"Buda gyveno, pasikeitė ir keitė kitus. Puikus pavyzdys išminčius Laodzi. Jo žmonės klausinėjo, kaip tapti laimingiems. Jis sakydavo: tai būkite laimingi. O jie: duok mums techniką, kaip būti laimingiems. Tiesiog būkite laimingi, atsakydavo Laodzi, kol vieną dieną neapsikentęs žmonių kvailumo išėjo į kalnus, o šie nuo to laiko jį kaltina išsinešus laimės paslaptį", – šyptelėjo lietuvis.

Nuo tos dienos Deivis rytus pradeda malda, mantra. Jam labai svarbu išlaikyti darbo patalpoje ypatingą atmosferą ir energinę švarą, nes čia apsilanko daug žmonių. Tam įrengtas nedidelis altorius, skirtas visiems Dievams, mokytojams, protėviams bei tailandietiško masažo pradininkui – Shivago Komarpaj (Jivaka Kumar Bhaccha).

"Dauguma mūsų ne taip suprantame maldą. Mes prašome, o išties turime dėkoti ir taip keisti mąstymą. Puikybė budizme – viena didžiausių nuodėmių. Nuo jos prasideda konfliktai, nesutarimai, įsiliepsnoja karai."

Deivis nustemba, paklaustas apie jam įstrigusias dėkingumo istorijas. Ilgai galvojęs prisimena žmones, kurie pas jį palieka lazdeles, ramentus, nes jų nebereikia, ir dėkodami priveža obuolių, sulčių, lašinių, kitų gėrybių.

"Esu tik mažytis šios visumos sraigtelis. Ir ne man žmonės turi būti dėkingi, o visiems tiems, kurie per šimtmečius skleidė žinias, kad mes galėtume jomis naudotis. Mums, europiečiams, reikia keisti mąstymą. Ir ne imti, o duoti, ne prašyti, bet dėkoti, – atsidusęs sako tailandietiško masažo specialistas. – Kai tai suvokiame, viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Ir tuomet esi laimingas, kai gali padėti kitam žmogui."

Pradžia – Indijoje

Tailandietiškas masažas atsirado prieš maždaug 2500 metų. Jo įkūrėjas indas Shivago Komarpaj (Jivaka Komarabhacca) buvo ajurvedos, masažo meistras, asmeninis Indijos karaliaus Bimbisaro gydytojas.

Pasakojama, kad jis masažuodavo, gydydavo ir paprastus, žemiausių Indijos kastų žmones. Tai nepatiko aukštuomenei ir kitiems ajurvedos gydytojams, kurie parašė skundą. Shivago buvo nuteistas mirties bausme.

Sh.Komarpaj pavyko pabėgti į draugišką Tailandą, tuometinę Siamo karalystę. Tuo metu ten plito budizmas, į kurį buvo įsitraukęs ir pats Sh.Komarpaj, artimai bendravęs su Buda. Tai nulėmė jo norą likti Tailande. Apsistojęs viename iš vienuolynų jis tobulino masažą ir jį dovanojo budistinei ir jį draugiškai priėmusiai šaliai. Taip indo gydomasis menas buvo pavadintas tailandietišku masažu.

Metodai ir paslaptys

Tailandietiškas masažas, visų pirma, siejamas su gydomuoju, bet ne atpalaiduojamuoju masažu.

Auksinė tailandietiško masažo taisyklė – plius 20. Meistro komforto zona – plius 20 kg. Pacientams, sveriantiems už masažistą daugiau nei 20 kg, pastarasis labai eikvos savo jėgas.

Tailandietiškas masažas atliekamas ant žemės dėl patogumo: taip meistras gali patogiai panaudoti ne tik savo rankas. Spaudžiamieji masažo judesiai atliekami dilbiais, pirštais, delnais, alkūnėmis, taip pat kojomis. Atliekant masažinį judesį į vieną kūno tašką perkeliama net apie 70 proc. masažą atliekančio žmogaus kūno svorio.

Kraujas teka per raumenis, todėl jei jie įsitempę, susitraukę, kraujotaka, apykaita stringa. Dėl to raumenį reikia ištempti, išgniaužyti, kartais tiesiog sutrumpinti arba kitaip paveikti. Kai kraujas teka per raumenį ir šis normaliai funkcionuoja – jo neskaudės.

Kodėl Tailando masažas mums skausmingas? Europiečių ir azijiečių kūnai – skirtingi. Mūsų raumenų masė didesnė ir kietesnė, todėl mūsų regionui netinka tiesioginės tailandietiškos technikos – jas reikia asimiliuoti.

Skausmas – tarsi automobilio daviklis, reaguojantis, kad baigiasi benzinas. Tai – ženklas, kad reikia spręsti problemą, kažkas negerai, todėl jo nereikia ignoruoti, juolab slopinti vaistais.

Žmogaus kūnas pats save gydo, todėl reaguojant į skausmą jis pradeda gydyti skaudamą vietą. Tačiau dažniausiai problema yra ne skaudančioje vietoje, o kitur. Kūnas visada reaguoja į skausmą ir puola skaudamą vietą gydyti, bet nieko neranda, tad problema lieka.

Jei skauda stuburą, problema gali būti žarnynas, pečiai, pėdos, kojos, bet labai retai nugara. Rytuose sakoma, reikia spręsti priežasties priežastį. Ir ieškoti visumos, šaknies, bet negydyti tik tą vietą, kur skauda.

Tailandietiško masažo meistras, išmanydamas anatomijos, raumenų sandarą, visus niuansus ir gilesnius dalykus, sukelia probleminės vietos skausmą. Tuomet kūnas jau gydo skaudamą ir probleminę vietą.

Labai svarbu atrasti vadinamąjį raumenį generolą, kuris atsakingas už dar dešimt kitų raumenų ir veikti jį, o ne kitus.

Specialistas stengiasi pramušti kraujotaką, kad kraujas laisvai tekėtų raumenyse. Kai raumuo įsitempia, jis prisipildo kraujo, kai atsipalaiduoja – kraujas išteka. Bet būna, kad šis mechanizmas užstringa ir raumuo lieka susitraukęs, o kadangi tokios būsenos jis nedirba, jo darbą perima ir pradeda vargti kiti raumenys. Pervargus prasideda skausmai ir byra visa sistema.

Gydymo metu veikiama ne tik kraujotaka, energija, bet giluminiai procesai molekuliniu lygmeniu – organizmas į tą vietą tartum nukreipia savigydos komandą.

Tailandietiškas masažas skirstomas į keturias dalis: gulint ant nugaros, pilvo, šono ir sėdint. Pirmiausiai masažuojamos kojos – jų raumenys stipriausi, paskui – priekinė dalis, nugara ir galiausiai – galva.

Gydytojai bijojo rizikuoti, todėl patarė palaukti apie dešimt metų.

Tailandietiškas masažas skatina medžiagų apykaitą, gerina kapiliarų kraujotaką ir į organus, raumenis, odos paviršių priplūsta apie 10–20 kartų daugiau kraujo nei atliekant tradicinį masažą arba sportuojant.

Iki XX a. tailandietiško masažo galėjo mokytis ir jį atlikti tik vienuoliai, tačiau ilgainiui, kopijuodami juos, masažo pramoko ir kiti žmonės.

Šis masažas skirstomas į tris pagrindines rūšis: vieną neoficialią ir dvi – oficialias. Pietų ir Šiaurės Tailandas turi savo sistemas. Šiaurės Tailande dominuoja griežtas, stiprus, skausmingas Shivago metodas, panaudojant daug jogos judesių. Pietinėje šalyje tajų masažas dar vadinamas karališkuoju, jam įtakos turėjo kinų akupresūros. Jame daugiau švelnių judesių – spaudžiami akupresūros taškai. Tai šiek tiek ilgesnis metodas, skirtas karališkai šeimai, labiau pasiturintiems didikams, kurie turėjo daugiau laiko, o jų negalima buvo bet kaip čiupinėti ir vartyti. Trečioji rūšis – neoficiali, vadinama liaudies tajų masažu, kurio išmoko paprasti žmonės, nekreipdami dėmesio į mediciną, anatomiją ar dvasinius dalykus. Jiems buvo svarbu tik praktika.

Tailando masažo poveikis grįstas energinėmis linijomis: iš saulės rezginio išeina energiniai kanalai per mūsų rankas, kojas. Iš viso yra septynios pagrindinės energetinės linijos, o smegenys ir stuburas yra savotiška energinė antena.

Labai svarbu pusiausvyra. Jei dirbate sėdimą darbą, reikia skirti laiko mankštai, judėti, bent jau pavaikščioti. Jei dirbate daug fizinio darbo, skirkite laiko poilsiui.

GALERIJA

  • Sėkmingą verslą metęs masažistas: mums reikia keisti mąstymą
  • Sėkmingą verslą metęs masažistas: mums reikia keisti mąstymą
  • Sėkmingą verslą metęs masažistas: mums reikia keisti mąstymą
  • Sėkmingą verslą metęs masažistas: mums reikia keisti mąstymą
  • Sėkmingą verslą metęs masažistas: mums reikia keisti mąstymą
  • Sėkmingą verslą metęs masažistas: mums reikia keisti mąstymą
  • Sėkmingą verslą metęs masažistas: mums reikia keisti mąstymą
  • Sėkmingą verslą metęs masažistas: mums reikia keisti mąstymą
  • Sėkmingą verslą metęs masažistas: mums reikia keisti mąstymą
  • Sėkmingą verslą metęs masažistas: mums reikia keisti mąstymą
  • Sėkmingą verslą metęs masažistas: mums reikia keisti mąstymą
  • Sėkmingą verslą metęs masažistas: mums reikia keisti mąstymą
  • Sėkmingą verslą metęs masažistas: mums reikia keisti mąstymą
  • Sėkmingą verslą metęs masažistas: mums reikia keisti mąstymą
  • Sėkmingą verslą metęs masažistas: mums reikia keisti mąstymą
  • Sėkmingą verslą metęs masažistas: mums reikia keisti mąstymą
  • Sėkmingą verslą metęs masažistas: mums reikia keisti mąstymą
  • Sėkmingą verslą metęs masažistas: mums reikia keisti mąstymą
  • Sėkmingą verslą metęs masažistas: mums reikia keisti mąstymą
Rašyti komentarą
Komentarai (17)

Agnei

Jeigu nėra priesagos - istas, kaip gali būti specialistas?

Agnė

Rašytojau, lietuvių kalboje priesagos -istas nėra. Žmogus, kuris atlieka masažą yra masažuotojas/masažo specialistas.

Mokinė

Visų pirma tai nuostabus žmogus. O dar puikiai išmano savo darbą ir nori perteikti kitiems savo žinias. Mokytojau, jūs pats didžiausias pavyzdys man. Ačiū
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS