Siekis maitintis sveikai gali virsti ortoreksija: ar jūsų neužvaldė plintanti manija? | Diena.lt

SIEKIS MAITINTIS SVEIKAI GALI VIRSTI ORTOREKSIJA: AR JŪSŲ NEUŽVALDĖ PLINTANTI MANIJA?

Nevalgyti mėsos, pieno produktų, miltinių patiekalų, nevartoti cukraus ir druskos, gerti tik vandenį – tai šimtus, tūkstančius kartų girdėti priesakai norintiesiems sveikai gyventi. O kaip elgtis per šventes?

Ne daugiau kaip dvylika

Saugančiųjų save ir besidominčiųjų sveika gyvensena mūsų visuomenėje sparčiai daugėja. Tai sveikintina ir pagirtina. Belieka apgailestauti, kad sergančiųjų kažkodėl nemažėja.

Kad ir kaip būtų, visai čia pat – kaip niekad šiemet ilgos didžiosios metų šventės – Kalėdos. Tuoj po jų ir Naujieji metai. Šventės daug kam asocijuojasi su vaišėmis. Ką dėsime ant stalo, kokius patiekalus valgysime?

Gydytoja, mitybos specialistė Aiva Vaivarienė ramina: svarbu ne tai, ką valgome, o tai, ką suvirškiname.

"Tai, kas skanu, ne visuomet naudinga, o kas gerai vienam žmogui – gali visiškai netikti kitam", – apibendrina gydytoja, ir galime pasidžiaugti, kad ji nedraudžia maisto įvairovės ant šventinio stalo.

Pagal senas tradicijas, Kūčių vakarienei paruošiama dvylika patiekalų. Šiais maisto pertekliaus laikais jų neabejotinai būna daugiau.

Visiems linkiu padėti ant stalo tik dvylika patiekalų, ne 48. Duona, druska, žirniai, obuoliai – jau keturi.

"Visiems linkiu padėti ant stalo tik dvylika patiekalų, ne 48. Duona, druska, žirniai, obuoliai – jau keturi", – skaičiuoja A.Vaivarienė ir taip skaičiuoti pataria visiems.

Dar gydytoja primena, kad žodžio "šventas" kilmė atsispindi jo šaknyje, kuri yra bendra žodžiams "švęsti", "šlovinti", "šventinti", o ne "valgyti".

"Mes, deja, ne švenčiame, o valgome, geriame. Eitume šokti, dainuoti – tai būtų šventimas. Yra taip švenčiančių, bet mažai", – apibendrina gydytoja.

Be riebalų, bet saldžiai

Tačiau tarp mūsų yra nemažai tokių, kurie valgo labai nedaug, renkasi maistą, skaičiuoja kalorijas, lieja prakaitą sporto klubuose ar treniruoklių salėse. Jie nori būti sveiki ir stiprūs, yra įtikėję taisyklėmis, kurias susikuria patys, prisiskaitę internete, prisiklausę tariamų sveikuolių istorijų.

"Labai svarbu domėtis sveika mityba, tik gaila, kai tai veda į kraštutinumus, žalojančius sveikatą", – perspėja gydytoja A.Vaivarienė.

Ir pasakoja istoriją, kai jaunos šeimos tėtis sugalvojo tapti žaliavalgiu. Taip maitintis įkalbėjo ir žmoną, kuri visai neseniai buvo pagimdžiusi kūdikį, jį maitino savo pienu. Dėl žaliavalgystės moteris labai kentėjo, pašlijo jos sveikata.

"Žindant kūdikį negalima radikaliai ir staiga keisti mitybą, juolab neturint žinių, kaip paruošti maistą, kad jis būtų visavertis", – gydytoja A.Vaivarienė konstatavo, kad ir vaikučiui, ir mamai išsivystė mažakraujystė, moteriai nukrito svoris, kūdikis neaugo, jie abu patyrė emocinių traumų.

Kita gydytojos pacientė, 18-metė mergina, jautėsi gerai, bet profilaktiškai pasitikrinus kraują paaiškėjo, kad jos cholesterolio rodikliai pernelyg aukšti. Gydytojai merginai paskyrė cholesterolį mažinančių vaistų, nors ji nevalgė nieko riebaus.

"Tačiau ji maitinosi saldumynais: saldžiais pieno produktais, pyragais, valgė daug vaisių", – gydytoja A.Vaivarienė paaiškino, kad besimaitinantieji liesais maisto produktais nepagalvoja, kad pyraguose yra daug transriebalų, cukrus pavojingas sveikatai.

Dramblys be straublio

Į pastabą, kad mergina vadovavosi visuomenėje pasklidusiomis taisyklėmis, pagal kurias aiškinama, kad riebus maistas yra blogis, gydytoja A.Vaivarienė atsako vaizdingu palyginimu.

"Daug kas nori maitintis sveikai, bet pritrūksta informacijos ir supratimo. Kai žmonės neaprėpia visumos, pavyzdžiui, nematydami dramblio straublio pastebi tik uodegą, sveiki nebus", – apibendrina gydytoja.

Išmokti sveikai maitintis reikia ir žinių, ir laiko. Bet koks mitybos būdas gali būti sveikas: ir žaliavalgystė, ir visavalgystė. Tai priklauso nuo organizmo būklės, virškinimo ypatybių, netgi genetikos. Vadinasi, verta ateiti pas mitybos specialistą? Ar link to suka pacientus, kurių pasirinktas valgiaraštis nepateisina jų lūkesčių, konsultuojanti A.Vaivarienė? Ji patvirtina, kad naudinga pasitarti su mitybos specialistu, juolab turint sveikatos problemų, ir tai daro ne tik poniutės.

"Ateina ir pensininkų, ir paauglių, ir sąmoningo jaunimo, kuris rūpinasi sveikata ir domisi subalansuota mityba. Dauguma – dėl sveikatos problemų, kai jau blogai. Gaila, kai kolegos gydytojai tokiems pacientams sako: valgyk, ką nori, tai sveikatai nesvarbu. Vis dėlto diagnozė labai priklauso nuo to, kaip maitiniesi.

Grėsmė ateities kartoms

Naujos ligos diagnozė – ortoreksija Lietuvoje dar daug kam negirdėta, nors ji atsirado tada, kai masiškai pradėjome domėtis sveika gyvensena ir ėmėme jos laikytis.

Tai, anot amerikiečių mokslininko Steve Bratmano, sveikatos sutrikimas, pastebėtas ir aprašytas jau prieš ketvirtį amžiaus. Prie jo privedė liguistas noras gyventi sveikiau.

Pats S.Bratmanas ir keletas jo bendraminčių subūrė bendruomenę ir valgė tik ekologišką maistą – pačių užaugintas daržoves ir vaisius, grūdines kultūras ir riešutus. Jie visiškai atsisakė mėsos, žuvies ir jautėsi puikiai, buvo kupini energijos ir gyvenimo džiaugsmo. Tai paskatino atsisakyti dar kai kurių produktų, tačiau gana greitai jėgos išseko. Medikai daugumai bendruomenės narių diagnozavo išsekimą ir nervinius sutrikimus.

Jie propaguoja sveiką gyvenseną ne dėl to, kad gyventų ilgai ir laimingai, atvirkščiai – jie gyvena tam, kad galėtų laikytis dietų bei lankytis treniruoklių salėse. Netyčia prarytas konservantas, prieš naktį suvalgytas torto gabalėlis ar prarasta galimybė pasportuoti tampa katastrofa.

Ortoreksiją, nors ji neįtraukta į PSO ligų klasifikaciją, vis dažniau įtaria ir mūsų šalies medikai pacientams, kurie save vadina sveikuoliais.

"Jie propaguoja sveiką gyvenseną ne dėl to, kad gyventų ilgai ir laimingai, atvirkščiai – jie gyvena tam, kad galėtų laikytis dietų bei lankytis treniruoklių salėse. Netyčia prarytas konservantas, prieš naktį suvalgytas torto gabalėlis ar prarasta galimybė pasportuoti tampa katastrofa", – ironizavo kolegė, išgirdusi, apie ką rašau.

Per pastaruosius penkerius metus ortoreksikų skaičius Europoje padidėjo kelis kartus, o jeigu dar turėtumėme omenyje, kad ortoreksija serga dažniausiai jaunos moterys, tampa aišku, kad ši liga grasina ateinančių kartų sveikatai.

Nusikalsti su džiaugsmu

Gydytoja A.Vaivarienė pataiso: daug mūsų šalies gyventojų, kurie turi metabolinį sindromą, irgi galima vadinti ortoreksikais.

"Mūsų valgymo įgūdžiai tikrai nesveiki, jie sukelia ligas, mes jų nekoreguojame ir gyvename sirgdami antrojo tipo diabetu, nutukimu, artrozėmis, o mitybos įpročių nekeičiame", – mitybos specialistė pastebi, kad tai galima pavadinti visuotinai priimta ortoreksijos forma.

Kai gyvename ir maitinamės pagal priimtus standartus, dėl to sergame, bet nieko nekeičiame, yra blogai. Ortoreksija sergantys žmonės stengiasi valgyti tik sveiką, ekologišką ir natūralų maistą, o sveikatos problemos ima ryškėti tada, kai šie ligoniai pasirenka itin ekstremalią dietą. Ortoreksikams neretai išsivysto anemija, širdies ir kraujagyslių ligos, greitai susidėvi sąnariai, o kalcio stoka sukelia osteoporozę.

Neretai ortoreksija transformuojasi į anoreksiją ar žmogus net visiškai atsisako maisto, o tai sergančiajam kelia mirtiną grėsmę. Pastebėjus, kad šeimos narys ar kitas artimasis, draugas elgiasi keistai, jo psichologinė ir fizinė būsena sutrikusi, A.Vaivarienė pataria paskatinti jį apsilankyti pas šeimos gydytoją, dietologą, psichoterapeutą. Dietologas gali įvertinti, ar žmogus gauna pakankamai pagrindinių maistinių medžiagų, sudaryti sklandesnį mitybos planą. Dažnai neigiami mitybos modeliai byloja apie psichikos sveikatos problemas.

Vadinasi, norint išvengti ortoreksijos, svarbu išlaikyti saiką ir aklai nesekti sveiko maitinimosi taisyklėmis, juolab per šventes?

Gydytoja A.Vaivarienė cituoja psichologus, kurie sako, kad sveikatai labai kenkia kaltės jausmas, sąžinės graužatis.

"Jei nusidedame sau, manome, kad elgiamės blogai, tai darykime tai bent džiugiai nusiteikę ir su malonumu. Jei valgome tai, kas, manome, nesveika, kad ir tortą per Kalėdas, tai valgykime su dėkingumu tam, kas gamino, kas vaišina. Jei suvalgę kaltinsite save, bijosite, kad pakenks – geriau nevalgykite, nes bus bloga vien nuo baimės", – apibendrina gydytoja ir mitybos specialistė A.Vaivarienė.

Ortoreksijos simptomai

Kasdienės mintys apie sveiką gyvenseną.

Nuolatinė kūno masės padidėjimo ir ligų – vėžio, aterosklerozės, diabeto bei kitų baimė. Tačiau viskas gali prasidėti nuo noro išsigydyti lėtinę ligą, tapti sveikesniam.

Kruopščiai planuojamas rytdienos valgiaraštis.

Visiškai atsisakoma mėgstamų nesveikų patiekalų, jie pakeičiami nemėgstamais, tačiau sveikais.

Nesugebama valgyti ne namie, galvojama, kad kitur gamintas maistas gali būti nesveikas.

Visiškai atsisakoma vartoti riebalus, angliavandenius, o kai kada net ir druską.

Stengiamasi sporto salėje kasdien sudeginti vis daugiau kalorijų, skaičiuojama kasdien suvartotų kalorijų kiekį.

Ortoreksija sergantys žmonės nemano, kad kenkia savo sveikatai.

Jiems sutrinka virškinimas, dėl netaisyklingos mitybos gali pradėti varginti rėmuo, skrandžio skausmai.

Sergantiesiems būdinga dažna nuotaikų kaita, irzlumas.

Savivertė ima priklausyti nuo to, ar pavyko laikytis sveikos mitybos taisyklių. Jei jie nukrypsta nuo priimtinų produktų sąrašo, jaučia kaltę ir pyksta ant savęs.

Jie gali jausti socialinį pranašumą prieš kitus ir teisti tuos, kurie valgo, jų manymu, nesveiką maistą.

Riba, skirianti normalią sveiką mitybą ir nervinę ortoreksiją, yra labai neryški.

S.Bratmano testas: ar jūs sergate ortoreksija?

Ar per dieną daugiau nei tris valandas skiriate apmąstymams apie savo mitybą?

Ar savo patiekalus planuojate kelioms dienoms į priekį?

Ar jūsų patiekalo maistinė vertė svarbesnė už malonumą, kurį patiriate jį valgydami?

Ar padidėjus jūsų mitybos kokybei sumažėjo jūsų gyvenimo kokybė?

Ar pastaruoju metu sau tapote griežtesni?

Ar sveikas maitinimasis kelia jūsų savivertę?

Ar siekdami valgyti subalansuotą maistą atsisakėte tokių produktų, kurie jums patikdavo?

Ar jūsų mityba trukdo jums valgyti ne namuose, taip atitolindama jus nuo šeimos ir draugų?

Ar jaučiatės kaltas, jeigu nukrypstate nuo savo mitybos plano?

Ar sveikai maitindamasis jaučiate pasitenkinimą ir visiška kontrolę?

Rezultatai: keturi penki teigiamai atsakymai – pats metas atsipalaiduoti dėl mitybos klausimų. Visi teigiami atsakymai – sergate sveikos mitybos manija.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

aha

tas ?maitintis sveikai"-mitas. Priviso visokio plauko sveiko maisto "specialisčių" ir "specialistų", nieko šioje srityje nebaigusių bet prisiskaičiusių interneto. Su saiku ir su protu-viskas valgoma ir sveika.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS