PATIRIATE STRESĄ IR NERIMĄ DARBE? IŠBANDYKITE METODĄ „333“

Naujausia apklausa parodė, kad stresą ir nerimą darbe patiria 79 proc.lietuvių. Dėl to dažnas susiduria su nemiga, galvos ir širdies skausmu, panikos atakomis. Dažniausios streso ir nerimo darbe priežastys – dideli krūviai, nesutarimai su kolegomis ar vadovo palaikymo stoka, nemėgstamas darbas ar įvairūs asmeninio gyvenimo įvykiai. Stresas ir nerimas turi didžiulės įtakos žmonių fizinei ir emocinei savijautai, bet nebūtinai neigiamos. 

Apie tai kiek ir kokį stresą bei nerimą žmonės patiria darbe pasakojo „Adform“ produkto operacijų vadovė atstovė Justina Andrijauskaitė-Karpovičė.

– Kokie yra rezultatai?

– Tyrimas parodė, kad stresą ir nerimą darbe patiria 79 proc. lietuvių. 22 proc. patiria aukštą arba labai aukštą nerimą ir stresą, o dar 22 proc. – vidutinį stresą.

– Kodėl jiems kyla tas stresas?

– Pagrindinės priežastys: 42 proc. – dėl didelio darbo krūvio darbe, 38 proc. –dėl asmeninių įvykių ir situacijų. Tai parodo, kad tas stresas, kurį mes patiriame darbe, nėra vien dėl to, kas vyksta darbe. Įtakos turi ir namų aplinka, asmeniniai įvykiai, pasaulyje ir Lietuvoje vykstantys įvykiai. 

– Kaip jiems pasireiškia stresas?

– Didžioji dalis respondentų, 40 proc., nurodė, kad stresas jiems pasireiškia nemigos, miego sutrikimais. Kita dalis, penktadalis nurodė, kad jaučia padažnėjusį širdies plakimą ir jaučia skausmus širdies srityje ir vienas iš dešimties nurodė, kad patiria panikos atakas, pykinimą, sutrikusį kvėpavimą.

– Jūs taip pat išgyvenate šias emocijas. Kaip su jomis tvarkotės?

– Su nerimu gyvenu jau daug metų. Dažniausiai jaučiu tokį pakankamai valdomą lygį, bet kartais dėl įvairių darbinių situacijų, asmeninių aplinkybių stresas padidėja iki tikrai aukšto lygio. Svarbiausia, stebėti savo nerimą, susidraugauti ir jį valdyti. Jeigu ištiko didelis priepuolis, bandyti lėtinti širdies plakimą per kvėpavimo pratimus. Bandyti nukreipti mintis. Geras metodas –„333“. Jeigu taip nutiko, įvardinti sau tris daiktus, kuriuos matau aplinkoje, įvardinti tris pojūčius, kuriuos jaučiu savo kūne ir tris kvapus, kuriuos jaučiu aplink. Taip pabandyti valdyti savo greitai lekiančias mintis. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Neuromokslininkė Urtė Neniškytė papasakojo apie streso ir nerimo pasekmes bei nerimo valdymo būdus.

– Ar stresas ir nerimas turi tik neigiamas pasekmes?

– Jeigu mes neturėtume visiškai jokio streso, tai mes nieko nepadarytume. Bet tas stresas, kurį mokslininkai vadina „eu“ stresu, geruoju stresu – ženkliai mažesnis nei tas stresas, kurį mes patiriame kiekvieną dieną. Lietuvoje mes gana dažnai padarome per mažai, kad mūsų darbuotojai jaustų to streso mažiau. Nerimas – evoliuciškai svarbi emocija, kuri padėjo mums išlikti. Mes jos neišvengsime. Svarbu atskirti, kada nerimas jau tampa patologiniu. Nerimo sutrikimai – vieni dažniausių neuropsichiatrinių sutrikimų, kurių pasireiškimas per visą gyvenimą gali siekti iki 30 proc. Tai reiškia, kad trečdalis žmonių gyvena tokiame nerimo lygyje, kuriam jau reikia pagalbos. Tai tikrai nereikia bijoti kreiptis į specialistus, galima pradėti nuo šeimos gydytojo, jeigu manote, kad tas nerimas jums jau trukdo funkcionuoti. O visas kitas nerimas, su kuriuo mes gyvename, jeigu mes reflektuojame iš kur jis kyla, mes galime patys padėti sau atskirti tas situacijas ir pakeisti savo reakcijas į jas.

Labai svarbi mūsų genetika. Nerimo lygis – paveldimas dalykas. Jis priklauso ir nuo to, kokie mūsų tėvai. Aišku, sunku atskirti, kur yra paveldėtas nerimas, o kur ne. Žmonės, kurie patiria nerimą, žymiai rečiau patenka į nelaimingus nutikimus, nes jie – atsargesni. Jų vaikai rečiau patenka į nelaimingus atsitikimus, nes jie juos saugo.

Vienas iš treniravimo būdų – kognityvinė elgesio terapija. Mes pastebime, kad šios terapijos taikymas keičia smegenų aktyvumą. Ji gali priartinti žmogų prie to įprasto žmonių smegenų aktyvumo, kurie nepatiria per daug nerimo.