Santaros klinikų laboratorinės medicinos centro laboratorijoje per metus atliekama beveik 3,5 mln. įvairiausių tyrimų. 80 proc. iš jų sudaro kraujo tyrimai.

Apie kraujo tyrimus LNK reportaže pasakojo Santaros klinikų  laboratorinės medicinos centro vadovas doc. dr. Dalius Vitkus.

– Ar galima drąsiai sakyti, kad kraujo tyrimai parodo viską, kas vyksta žmogaus organizme?

–  Sakyti, kad parodoma viskas, būtų per drąsu, bet parodoma labai daug. Ypač, jei tyrimų rezultatai suderinami su klinikiniu kontekstu, dėl kurio tie tyrimai yra atliekami. Tikriausiai niekad dar neatrado tokio tyrimo, kuris atspindėtų nuotaiką, su kuria mes šiandien atsikėlėme ir atėjome į darbus. Tačiau patologines būkles iš tikrųjų, absoliučia dauguma tyrimų, vienaip ar kitaip jų atspindį galime matyti tyrimų rezultatuose. Nuo paprasčiausių, visiems geriausiai suprantamų tyrimų kaip selektyvaus baltymo, kuris parodo uždegimą arba ūminę fazę, iki cholesterolio tyrimų, kuriuos daugelis žmonių turbūt supranta, sklerozes rizikos veiksnį, ar gliukozės koncentraciją kraujyje cukrinio diabeto rizikai vertinti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek kraujo tyrimas, jo rezultatai tikslūs, priklausomai nuo to, koks pacientas buvo duodamas kraują?

– Palietėte labai svarbų ir labai aktualų klausimą. Įvairūs procesų prieš tyrimą veiksniai gali turėti labai daug įtakos tyrimų rezultatui. Žinoma, jei tai yra ligos ar patologijos atspindys, viskas gerai, tačiau tai, ką mes valgome, ką mes darome, kokius žalingus įpročius turime, visą tai vienaip ar kitaip atsispindi mūsų tyrimų rezultatuose. Todėl tikrai nepatartina tirtis, jei iš vakaro stipriai šventėte, jei gausiai valgėte, o galbūt net ir vartojate maisto papildus. Apie vartojamus papildus reikėtų informuoti tyrimą atliekančius specialistus, tiek savo gydytoją, kai su rezultatais kreipėtės dėl konsultacijos.

– Kaip dažnai reikia daryti kraujo tyrimą?

– Priklauso nuo situacijos. Iš tikrųjų kaip aš sakiau, geriausia, kai tyrimo rezultatai derinami su klinikine situacija, su kontekstu, dėl kurio buvo tie tyrimai atliekami.  Be abejo, profilaktiniai tyrimai taip pat yra svarbūs, tiesiog bent kartą per metus pasižiūrėti svarbiausius rodiklius, kurie atspindi pagrindines organizmo funkcijas. Širdies kraujagyslių sistemos, inkstų funkcijos veiklą, elektrolitų balansų sutrikimus. Visa tai tikrai pravartu, kaip ir daugeliui žinomas bendras kraujo tyrimas. Bent kartą per metus.

– Šiais laikais, kai medikus nėra paprasta pasiekti, yra platus privačių laboratorijų tinklas. Medikai pastebi, kad žmonės ateina, susimoka, atlieka tyrimus privačiai ir be jokių konsultacijų. Ar žmogus geba savarankiškai perskaityti, ką rodo kraujo tyrimas?

– Ir taip, ir ne. Tai  priklauso nuo tyrimų – koks rezultatas gaunamas, ar tikrai visi veiksniai buvo įvertinti apžvelgiant tyrimų rezultatus, ar atsižvelgiama į tai, ką pacientas veikė, valgė ar gėrė, gal intensyvus sportas buvo, daug įvairių veiksnių. Tai gali nebūtinai klaidinti, bet parodyti tą ne visiškai, žmogus gali įsivaizduoti, kad jam yra patologija, kurios iš tiesų nėra. Geriausia, kai tyrimus skiria specialistas, kai žmogus juos atlieka gydytojo siuntimu, bet tai tikrai nereiškia, kad negalima tirtis pačiam. Tačiau rezultatus irgi reikia mokėti skaityti.

– Ar įmanoma sumaišyti  mėginius?

– Sudėtinga. Šiandien visi mėginiai yra ženklinami brūkšniniais kodais, tai kaip ir parduotuvėje, tikimybė yra, bet ji artėja prie nulio.