Profesorius A. Laiškonis: kalbomis tymų protrūkio nesustabdysi | Diena.lt

PROFESORIUS A. LAIŠKONIS: KALBOMIS TYMŲ PROTRŪKIO NESUSTABDYSI

Sergamumas tymais nepaliauja augti, kasdien užregistruojama nebe po vieną, o dvi tris dešimtis naujų atvejų, praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras. Iš viso Lietuvoje šiemet tymais susirgo 330 gyventojų.

Ketvirtadalis susirgusių – vaikai

Daugiausia susirgimų tymais (156 atvejai) registruota Kauno mieste, 48 atvejai – Kauno rajone ir 47 atvejai – Vilniaus mieste.

Iš viso tymai diagnozuoti 251 suaugusiajam ir 79 vaikams, dauguma mažamečių – neskiepyti.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, mažiausiai vaikus iki dvejų metų skiepija Varėnos, Jonavos, Kretingos, Prienų, Telšių, Kaišiadorių rajonų ir Palangos, Rietavo, Birštono, Klaipėdos, Kauno miestų savivaldybių gyventojai. Šiuose regionuose skiepijimo rodiklis svyruoja nuo 83 iki 89,8 proc. Vaikus iki septynerių metų mažiausiai skiepija Šakių, Varėnos, Kaišiadorių, Širvintų, Prienų, Kauno, Telšių, Panevėžio, Jonavos rajonų, Kalvarijos ir Kauno, Birštono ir Klaipėdos miestų savivaldybių gyventojai. Paskiepijimo rodiklis svyruoja nuo 83,5 iki 89,9 proc.

Pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių vaikai turi būti skiepijami du kartus: 15–16 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus.

Padarinys – didėjantis sergamumas

Pastaruoju metu tymai vis labiau plinta Europoje ir kituose žemynuose, nors Pasaulio sveikatos organizacija buvo iškėlusi tikslą ligą išnaikinti iki 2018 m. Lietuvoje tymų protrūkiai buvo užregistruoti 2013 m., 2015 m. ir 2018 m. pabaigoje.

"Tymai yra skiepais valdoma infekcinė liga. Deja, pasaulyje ir Europoje prieš 5–7 metus ėmė sparčiai plisti judėjimas prieš skiepus, paremtas mokslu nepatvirtintais mitais apie jų sukeliamą pašalinį poveikį, galintį sukelti grėsmę vaikų sveikatai. Padarinys – didėjantis sergamumas: 2016 m. tymais Europoje susirgo 5 773 asmenys, 2017 m. – 23 927, o 2018 m. – beveik 83 000 asmenų", – problemą komentuoja ir skaičius pristato mūsų šalyje žinomas gydytojas infektologas profesorius Alvydas Laiškonis.

Šiais metais vien per sausio mėnesį užregistruota 18 112 užsikrėtusiųjų tymais. Liga sparčiai plinta Ukrainoje, Rumunijoje, Prancūzijoje, Anglijoje, Italijoje, JAV ir kitose šalyse.

Kelias nebuvo užkirstas

Matydami tymų grėsmę, dar prieš kelerius metus Lietuvos infektologai kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, perspėdami apie pavojų ir prašydami įvertinti epidemiologinę situaciją užsienyje. Lietuviai labai daug keliauja, todėl buvo aišku, kad liga greitai gali paplisti ir mūsų šalyje.

"Deja, nei Sveikatos apsaugos ministerija, nei Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras nereagavo į tai, kad reikia visuomenę perspėti ir atitinkamai šviesti. Tai nestebina, nes anksčiau Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas yra pareiškęs ydingą poziciją ir dėl žmogaus imunodeficito plitimo. Neišgirdome atsakingų už visuomenės švietimą visuomenės sveikatos centrų ir biurų dėmesio tymų profilaktikos klausimais", – piktinasi profesorius A.Laiškonis.

Alvydas Laiškonis/Aliaus Koroliovo nuotr.

Padariniai akivaizdūs, Lietuvoje – tymų protrūkis. Dabar pradėti kalbėti apie visuomenės švietimą, anot gydytojo A.Laiškonio, yra tas pats, kaip Intensyviosios terapijos skyriuje gydomam širdies infarktą patyrusiam ligoniui pasakoti apie sveiką gyvenseną. Europa pagaliau suprato, kad kalbomis tymų epidemijos nesustabdysi, reikia ryžtingų veiksmų.

"Teigiami rezultatai pasirodys tik po kelerių metų, kai visuomenė supras kiekvieno asmens atsakomybę už savo ir kitų sveikatą. Manau, kad dabar visose informacinėse institucijose būtina riboti antivakcininio judėjimo propagandą, priimti privalomo skiepijimo programą nuo infekcinių ligų, kaip daroma Vakarų Europos šalyse – Italijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje", – profesorius A.Laiškonis teigiamai vertina Lietuvos policijos, Vilniaus savivaldybės, kai kurių gydymo įstaigų iniciatyvą skatinti savo darbuotojus skiepytis nuo tymų ir padengti išlaidas.

Mitai ir pavojai

Profesorius A.Laiškonis apgailestauja, kad nebuvo priimtas eurokomisaro Vytenio Povilo Andriukaičio, kai jis dirbo sveikatos apsaugos ministru, pasiūlymas apriboti neskiepytų vaikų priėmimą į ugdymo įstaigas.

"Manau, jei būtų įgyvendintas šis pasiūlymas, tymai šiandien nebūtų taip išplitę. Dabar pranešta, kad tymais susirgo vienas Seimo narys ir būtent Seime organizuota antivakcininių šalininkų konferencija. Tai stebina. Nejaugi reikia laukti, kad Seime ar Sveikatos apsaugos ministerijoje susirgtų keliolika asmenų, kad šios institucijos liautųsi bijoti pažeisti nesiskiepijančių asmenų teises? Juk nei maudymasis eketėje, nei bėgiojimas pušyne neapsaugos nuo užkrečiamųjų ligų. Nereikia užmiršti, kad nė vienas jų sukėlėjas, išskyrus raupų virusą, pasaulyje nesuvaldytas. Jeigu ir toliau nesuprasime skiepų reikšmės kaip vienintelės apsaugos priemonės nuo užkrečiamųjų ligų, ateityje ištiks ir difterijos, kiaulytės ar raudonukės protrūkiai", – perspėja profesorius A.Laiškonis ir ragina netikėti pseudosveikuolių skleidžiamais kliedesiais ir mitais, skelbiamais internete.

Nei maudymasis eketėje, nei bėgiojimas pušyne neapsaugos nuo užkrečiamųjų ligų. Nereikia užmiršti, kad nė vienas jų sukėlėjas, išskyrus raupų virusą, pasaulyje nesuvaldytas.

Tymai itin pavojingi suaugusiems žmonėms. Iki 1964 m., kol skiepų nuo tymų dar nebuvo, jais persirgdavo kone visi vaikai. Profesorius A.Laiškonis pasakojo, kad mamos specialiai stengdavosi užkrėsti mažus, dvejų trejų metų vaikus vienus nuo kitų, kad netektų sirgti suaugus. Persirgus įgyjamas imunitetas visam gyvenimui.

Profesorius pritaria draudimui neskiepytus vaikus priimti į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, lankytis masinio susibūrimo vietose. Ir piktinasi sužinojęs, kad vyras, pastebėjęs bėrimų ant kūno, nuėjo į "Žalgirio" areną žiūrėti krepšinio varžybų.

"Toks žmogus gali užkrėsti daugiau kaip dešimt sveikųjų, nes tymų virusas labai lakus ir ilgai laikosi ore", – pabrėžia A.Laiškonis.

Jis primena: valstybei kainuoja tiek ligonių gydymas, tiek  nedarbingumo pašalpų išmokos, kai šia liga serga suaugusieji.

Tymų krizė

2018 m. Europoje tymais susirgo 82 596 (53 218 Ukrainoje) ir nuo šios ligos mirė 72 įvairiaus amžiaus žmonės.

Mozambike 2018 m. nuo tymų protrūkio mirė daugiau kaip 900 vaikų.

Filipinuose 2014 m. buvo paskiepyti 83 proc. vaikų, per ketverius metus dėl antivakcininio judėjimo besiskiepijančių skaičius sumažėjo iki 55 proc. 2017 m. šalyje tymais susirgo 2 400 gyventojų, 2018 m. – 18 000.

Praėjusiais metais šioje Azijos šalyje nuo tymų mirė 70 vaikų, šiemet per pirmą metų mėnesį – 16.

Profesorius Vytautas Kasiulevičius perspėja ir pataria

Saugūs tik po 1988 m. dviem vakcinos dozėmis skiepyti arba tymais jau sirgę asmenys. Jeigu gimėte iki 1988 m., turite tris variantus:

pasitikrinkite savo skiepų pasą ar ligos istoriją – gal jūs vis dėlto paskiepyti 2 MMR vakcinos dozėmis;

atlikite kraujo tyrimą – imunoglobulino G prieš tymus testą;

nieko nelaukę pasiskiepykite "Priorix" (MMR tymų-epideminio parotito-raudonukės) vakcina.

Jeigu yra tikimybė, kad galite sirgti tymais ir ką tik turėjote kontaktą su sergančiuoju, rekomenduojama pasiskiepyti viena tymų vakcinos doze per 72 val.

Tymais nesirgę ir neskiepyti asmenys turėtų vengti kontakto ir nebūti vienoje patalpoje su ligoniu. Praėjus penkioms dienoms po kontakto su tymais sergančiu, netgi jeigu per 72 val. spėjote pasiskiepyti, iki 21 dienos neikite į darbą ir venkite kontaktų su neskiepytais arba tymais nesirgusiais žmonėmis. Taip juos apsaugosite.

Sergantys tymais asmenys turi likti namuose ne trumpiau kaip keturias paras nuo bėrimo pradžios. Nepamirškite, kad susirgę galite užkrėsti net aštuoniolika žmonių. Susirgus tymais ir praėjus trims paroms nuo bėrimo atsiradimo, ligonio kraujyje jau gali būti nustatytas imunoglobulinas M prieš tymus, kuris išlieka kraujyje iki 30 dienų. Po septynių dienų nuo bėrimo pradžios kraujyje jau galima aptikti ir imunoglobuliną G, kuris piką pasiekia po keturiolikos dienų ir dažniausiai išlieka visą gyvenimą.

Įtariant, kad į gydymo įstaigą atvykęs žmogus serga tymais, jis privalo būti izoliuotas atskiroje (idealiu atveju neigiamo slėgio) patalpoje. Medicinos personalas turi dėvėti kaukes arba respiratorius. Virusas išlieka patalpoje iki 2 val. net po ligonio  pasišalinimo iš patalpos.

Susirgus tymais svarbu adekvačiai skirti skysčius ir karščiavimą mažinančius vaistus, laiku pastebėti ir antibiotikais gydyti bakterines infekcijas – ausų ir plaučių uždegimą. Dažniausios mirčių priežastys – neefektyvus plaučių uždegimo ir viduriavimo gydymas.

Sveiki kūdikiai Lietuvoje pirmąja vakcinos doze skiepijami 15 mėnesių amžiaus, o antrąja – 6–7 metų. Kitos šalys taiko trumpesnius intervalus tarp dozių.

Negalima skiepyti, jeigu buvo alergija (anafilaksija) pirmai vakcinos dozei, yra nustatyta imunosupresinė organizmo būklė arba nėštumas. Visais kitais neaiškiais atvejais sprendžiama individualiai.

Retais atvejais paskiepyti dviejomis tymų (kombinuotos MMR tymų–epideminio parotito–raudonukės) vakcinos dozėmis žmonės gali susirgti, tačiau jų ligos eiga bus daug lengvesnė, o komplikacijų rizika mažesnė.

Kitų ligų grėsmė

Vilniaus Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėjas Linas Svetikas tikisi, kad tymų protrūkis taps postūmiu visuomenei suvokti, kad nuo infekcijų patikimai apsaugo tik vakcinacija.

"Su vakcinacija panašiai kaip su krašto gynyba – kol viskas saugu ir ramu, visiems atrodo, kad nieko daryti nereikia. Kai prasidėjo netvarka Ukrainoje, ir Lietuvoj prasidėjo bruzdėjimas, kas būtų, jei viskas vyktų pas mus. Galbūt šis tymų protrūkis taps postūmiu, kad visuomenė pradėtų galvoti, jog mes nesame saugūs, infekcijos niekur nedingsta. Visuomenė buvo saugi, nes buvo saugi vakcinacija", – per spaudos konferenciją Seime sakė L.Svetikas.

Jis perspėjo, kad tymai yra tik ledkalnio viršūnė, nes tai laki ir labai lengvai užkrečiama infekcija.

"Kai grįš poliomielitas, difterija ir kiti siaubai, tada bus per vėlu galvoti", – pažymėjo medikas.

Seime anksčiau svarstant rezoliuciją dėl tymų protrūkio D.Kepenis pareiškė, kad "skiepuose yra ne tik moterų abortuotų kūdikių ląstelių, ne tik beždžionių ląstelių".

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja profesorė Aurelija Žvirblienė sakė iš pradžių netikėjusi, kad tokie pareiškimai galėjo skambėti Seimo salėje.

"Aš manau, kad yra didžiulė atsakomybė Seimo narių transliuoti tokias žinias, nes jos labai plačiai pasklinda ir kenkia Seimo reputacijai, mūsų mokslininkų bendruomenė tiesiog yra apstulbusi, išgirdusi tokius teiginius. Didžiausias melas,  pakartotas keis kartus, gali virsti tiesa, ir tai labai liūdna", – pažymėjo mokslininkė.

Ji sutiko, kad itin retais atvejais vakcinos gali sukelti komplikacijas, tačiau rizika nepalyginti mažesnė, nei susirgus infekcine liga.

"Niekas nesako, kad vakcina – tas pats, kas praryti vitamino žirnelį, bet rizika nepalyginti mažesnė. Tie labai labai reti komplikacijų atvejai gali būti, bet jei palygintume su pavojais, kuriuos kelia infekcinės ligos, tai nepalyginti didelis rizikos laipsnis. Kas geriau: persirgti tokia liga kaip poliomielitas ir likti neįgaliam visą gyvenimą ar vis dėlto apsisaugoti, pasiskiepyti, prisiimant kažkokią labai minimalią riziką?" – kalbėjo A.Žvirblienė.

Rašyti komentarą
Komentarai (4)

ai nedaskaičiau

Kompresoriau žiedoni, mokslas ir niekada nepagrįs, ir nepatvirtins skiepų žalingo poveikio, nes tai jų pinigai. Tai butų šaudymas sau į kojas. Nematau jokio protrūkio, visada žmonės serga vienokiom, ar kitokiom ligom. Ir dar, aš ne prieš skiepus, aš už skaidrią informaciją apie juos. Kodėl belen kokio šūdarino pakuotėje, ir visame internete pilna informacijos apie visas medžiagas, teigiamus, ir neigiamus poveikius, ir etc, o apie skiepus neradau.

Anonimas

Tikrinkite daugiau visokius atvaziuojancius babajus ukrainiecius baltariusius jie i Lietuva dar ne tokiu ligu prives:-)

...

Kol nebuvo tų GMO produktų, tai ir tie tymai grėsmės nekeldavo...
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS