VASARA – DVIGUBAS IŠŠŪKIS KOJŲ VENOMS

Kaitra keičia įprastą mūsų organizmo veiklą. Stengdamasis atsivėsinti kūnas greičiau cirkuliuoja kraują, tad kraujagyslėms šis metas – itin įtemptas. Ekspertai įspėja, kad ignoruojantiems išsiplėtusias venas gali tekti su šia liga praleisti visą gyvenimą.

Gali atsiverti žaizdos

Medikai tvirtina, kad vasara tiek kojoms, tiek visam organizmui yra įtemptas metas.

"Būtent vasarą dažniausiai išsiplečia kojų venų kraujagyslės. Tai pamačius, reikia greitai imtis veiksmų, nes jos signalizuoja lėtinį venų nepakankamumą, atsirandantį, kai dalis kraujo nebenuteka iki širdies ir kojose sukelia stazę. Ilgainiui šis nemalonumas gali sukelti didžiulį kojų sunkumą, nuovargį, niežtėjimą ir tinimą, o galiausiai gali atsiverti žaizdos", – perspėjo vaistininkė Jolita Skinderskienė.

Lėtinis venų nepakankamumas – tai diagnozė, kai dalis kraujo, turinčio sugrįžti į širdį, lieka venose. Pati liga gali sukelti  kojų skausmus, bet gali reikšti ir gerokai sudėtingesnius sveikatos sutrikimus. Jos simptomai laikomi tokių ligų, kaip paviršinių venų varikozės, pirminio giliųjų venų vožtuvų, venų ir arterijų displazijų, dalimi.

Priežastys – genai ir gyvensena

Išsišokusios venos ir apsunkusios kojos visuomet kankins nemažai žmonių, nes liga gali būti paveldima. Jei ja serga abu tėvai, didžiulė tikimybė, kad atėjus atitinkamam amžiui susirgs ir jų vaikai.

Moterys dažniau serga dėl jų kūno struktūros. Kojų sveikatai ypač pakenkia nėštumas, nes jo metu išsiskiriantys hormonai atpalaiduoja venų sienelėse esančius raumenis, todėl labai pablogėja kraujo tekėjimas.

"Kojų venų problemų dalis žmonių neišvengs, kad ir ką darytų, bet žala tokiam ligoniui  gali būti gerokai mažesnė. Visų pirma, kaip ir visas kraujotakos ligas, veninį nepakankamumą skatina antsvoris, nes jis sukelia viso kūno venoms papildomą krūvį. Kuo organizmas sveikesnis, kuo daugiau geriama vandens, tuo lengviau prateka kraujas", – aiškina vaistininkė.

Įtakos turi ir nejudri gyvensena. Jei grįžęs iš darbo ir prisėdęs ant sofos žmogus jaučia, kad jam maudžia kojas, tai jau labai aiškus perspėjimas apie galimą ligą. Sėdimas darbas, suderintas su nejudriu laisvalaikiu, sukuria puikią aplinką išsivystyti kraujo cirkuliacijos problemoms. Su pastarąja problema reikėtų kovoti dar jai nesukėlus rimtesnių padarinių, o padėti gali ir trumpa mankštelė dienos viduryje.

Gydytis – kuo anksčiau

Vis dėlto su liga įmanoma kovoti. Visų pirma labai svarbu yra profilaktika.

"Kai tik atsiranda menkiausi veninio nepakankamumo požymiai, o atidžiausi žmonės turėtų būti būtent vasarą, paprasčiausios prevencijos priemonės gali užkirsti kelią paviršinių venų tromboflebitui, giliųjų venų trombozei, trofinei opai. Vos supratus, kad kažkas negerai, reikėtų pasitarti su gydytoju, nes anksti pastebėjus simptomus kovos su liga būdai nėra sudėtingi", – teigia J.Skinderskienė.

Stabdant ankstyvųjų stadijų lėtinio venų nepakankamumo progresą gali padėti paprasčiausios higieninės priemonės, reguliarus kojų pakėlimas, raumenų mankšta, profilaktinis elastinių kojinių naudojimas bei sveikesnės dietos pasirinkimas. Populiarus ir heparino tepalų vartojimas, nes jie prasiskverbia pro odą ir pasiekia venas supančius audinius.

Vėlesnių stadijų ligai gydyti taikomi ir sudėtingesni metodai: kompresinė terapija, skleroterapija, venų chirurgija ar trofinių opų gydymas.

"Lėtinį veninį nepakankamumą, kaip ir visas ligas, geriausia gydyti tada, kai jis dar nekelia sveikatai didelio pavojaus. Nuolatinis kojų nuovargis, mėšlungis, sunkumas kojose, matomi kapiliarai bei iššokusios venos signalizuoja, kad galbūt jau laikas pasirūpinti kojomis. Jei įmanoma viso to atsikratyti mankšta, vandens procedūromis ar pavartojant vaistininko rekomenduotą tepalą – tai yra maža kaina sveikesnio gyvenimo link", – pataria  medikė J.Skinderskienė.

Moterys serga dažniau

Skirtingose Europos šalyse nuo lėtinio venų nepakankamumo kenčia maždaug 24–58 proc. moterų ir 12–46 proc. vyrų.

Vokietijoje atlikta epidemiologinė studija parodė, kad kas antras ambulatorijose besilankantis pacientas turi lėtinio venų nepakankamumo požymių.

Dažniausiai pirmieji ligos ženklai pasirodo ketvirtoje dešimtyje, moterys serga keturis kartus dažniau nei vyrai, o beveik 80 proc. sergančiųjų ne vienus metus praleidžia nesuprasdami turintys šį sutrikimą.