2024-ŲJŲ PROGNOZĖS: BŪSTAI PIGS AR BRANGS?

Nekilnojamojo turto ir statybų rinkos dalyviai į artimiausią ateitį žiūri optimistiškai, praneša LNK.

Plačiau apie tai papasakojo nekilnojamojo turto analitikas, „RealData“ vadovas Arnoldas Antanavičius.

– Kokie bus ateinantys metai?

– Kolapso tikrai nesimato. Artimiausias kolapsas buvo 2009 m., kai kraujavo ir rinka, ir ekonomika. Galbūt kažkas laukia panašių scenarijų, bet nieko panašaus nevyksta ir neįvyks. Dabar kitokia situacija – rinka daug stabilesnė, daug tvaresnė. Galbūt sandorių apimtys gana žemos, tačiau jie vis tiek vyksta. 25 proc. gyventojų tikisi pigimo. Tai nėra mažai. Paprastai istoriškai būna 12-15 proc. Tas procentas padidėjo, bet jis nėra kažkoks kritinis. Kita dalis mano, kad pinigų kiekis, infliacija lemia pinigų nuvertėjimą ir kainų kilimą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek dar bus tos infliacijos kitais metais? Ar būstai jau turėtų pigti, nes pasikeitė visa aplinka ir ekonominė situacija, ar kaina turėtų išlikti tokia pat?

– Lūkesčiai persimeta ir į rinką. Jei didelė dalis gyventojų tikisi, kad kainos mažės ir sustabdo sprendimus pirkti, tada pardavėjams užsitęsęs laikotarpis be pardavimų irgi kelia įtampas. Paskutiniu metu tas sandorių sulėtėjimas duoda tam tikrą efektą. Galima sakyti, kad vyksta tam tikros korekcijos. Pirkėjai dažniausiai susidera 3-5 proc. nuolaidas. Pirkėjai iš naujos statybos pardavėjo gauna parkavimo vietą, buitinę techniką. Gal mes dar nematome tų korekcijų statistikoje, nes dažniausiai matome tik metinį pokytį. Tačiau, jei žiūrėtume pamėnesiui, matytume, kad garas jau šiek tiek išeina. Kai algos didėja, infliacija teigiama, galima sakyti, kad tos realios kainos mažėja nekilnojamojo turto rinkoje.

– Ar vis dar yra naujų būstų trūkumas Vilniuje?

– Nesakyčiau, kad yra trūkumas. Yra apie 4 tūkst. neparduotų būstų. Galbūt trūksta būstų, kurį žmonės galėtų įpirkti. Kainos, kurias reikia sumokėti už tuos būstus, dažnu atveju viršija dalies pirkėjų galimybes. Pabrangus palūkanoms, išbrangsta įmoka bankui. Tai stabdo nuo pirkimo. Tos kainos bus laikomos, kol pirkėjų algos padidės arba palūkanos pradės mažėti.

– Kas bus, jei būstų yra, tačiau jų pirks vis mažiau? Ar tai reiškia, kad ir statybų įmonėms tie metai nebus tokie laimingi? Nebebus poreikio statyti naujų, kol nepardavė senų.

– Nežadėčiau optimistiškų metų vystytojams. Jie kaip ir teigia, kad tas tempas, kuris yra dabar, pakankamas, kad nebankrutuotų. Vystytojai skelbia, kad nesiveržia labai skatinti naują pasiūlą, stabdo kai kuriuos projektus, lėtina naujų butų atsiradimą. Laukimo nuotaikos mūsų laukia artimiausius metus, kol Centrinis Europos Bankas nepradės koreguoti palūkanų normų. Jei pradės mažinti, matysime atsigavimą. O iki tol jausime stagnaciją.

– Statytojai statytojams nelygūs. Vieni yra maži, kiti – gigantai. Kas laukia gigantų?

– Tikėtina, kad mažesnės įmonės išsipardavinėja ir išeis atostogų, pasitrauks iš rinkos. Didieji neturi tokios prabangos nedirbti. Jie turi užkurtus didelius mechanizmus, turi pakankamai didelį personalo kiekį. Dažnu atveju jie pasiskirstę per skirtingus sektorius. Jie generuoja dalį pajamų ir iš nuomos, ne tik iš pardavimų. Jie turi sukaupę kažkiek riebalų iš gerų laikų, todėl turi kantrybės laukti. Didieji turi tam tikrų patirčių, kurios leidžia jiems valdyti rizikas ir laukti geresnių laikų.

– Jei jūs turėtumėte pinigų naujam būstui, pirktumėte dabar ar palauktumėte?

– Aš manau, kad dabar yra pelningesnių alternatyvų nei pirkti būstą. Galima gauti dviženklę grąža iš obligacijų, akcijų rinkos. Pagalvočiau apie nekilnojamąjį turtą, palaukčiau bent pavasario, palūkanų kritimo.