ATLYGINIMŲ VIDURKIS DAR ŠOKTELĖJO: KAS LĖMĖ AUGIMĄ?

Statistikos departamentas paskelbė, kad vidutinis mėnesinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius Lietuvos ūkyje, išskyrus individualias įmones, per metus padidėjo 9,1 proc., ir jau siekia 728 eurus.

Lėmė viešasis sektorius

Viešajame sektoriuje jis šoktelėjo 10,3 proc., privačiame – 8,5 proc. Realusis darbo užmokestis 2018 m. trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2017 m., padidėjo 6,6 proc.: viešajame sektoriuje – 7,8 proc., privačiajame – 6,1 proc.

Pasak Statistikos departamento specialistų, tam įtakos turėjo nuo šių metų sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga (MMA) ir valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis. Praėjusių metų paskutinįjį ketvirtį vidutinis atlyginimas atskaičiavus mokesčius siekė 690,5 euro per mėnesį, o šių metų pirmąjį ketvirtį – 700,2 euro. Nuo gegužės 1-osios padidinus darbo užmokestį sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams (gydytojams ir slaugytojams), vidurkis dar šoktelėjo iki 721,8 euro per mėnesį. O trečiąjį ketvirtį jis didėjo vos 6,2 euro.

Viešajame sektoriuje jis šoktelėjo 10,3 proc., privačiame – 8,5 proc.

Per ketvirtį (palyginti su 2018 m. balandžio–birželio mėnesiais) vidutinis apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis atitinkamai padidėjo 1 proc. ir 0,9 proc. Realusis darbo užmokestis, anot statistikos specialistų, per ketvirtį padidėjo 1,1 proc., o per metus išaugo 6,6 proc.

Trečiąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius valstybės sektoriuje siekė 736,5 euro (per ketvirtį išaugo 1,4 proc.), privačiajame sektoriuje – 724 eurus (0,6 proc. padidėjo). Per metus išmokėtas darbo užmokestis valstybės ir privačiame sektoriuje padidėjo atitinkamai 10,3 proc. ir 8,5 proc.

Moterys uždirba mažiau

Šiemet liepos–rugpjūčio mėnesiais vyrai vidutiniškai uždirbdavo 772,7 euro, o moterys – 683 eurus. Viešajame sektoriuje stiprioji lytis uždirbdavo 813,9 euro, privačiajame – 761,5 euro, silpnoji – atitinkamai 967 eurus ir 673,1 euro.

Per metus vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje išaugo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuo 4,6 proc. (finansinės ir draudimo veiklos) iki 18 proc. (žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veiklos).

Mažesnį atlyginimą nei šalies vidurkis trečiąjį metų ketvirtį gaudavo apgyvendinimo ir maitinimo sferos darbuotojai, pramogų organizavimo atstovai, pedagogai, statybininkai, miškininkai, žemdirbiai ir žvejai. Didesnį nei vidutinį atlygį gaudavo informacinių technologijų specialistai, finansininkai ir draudikai, viešojo valdymo, gynybos ir socialinio draudimo darbuotojai, karjerų bei kasybos specialistai, medikai.

Vidutinis darbo užmokestis per ketvirtį labiausiai padidėjo žmonėms, kurie dirba sveikatos priežiūros ir socialinio darbo ekonominėse srityse, – 5,3 proc., kitose išaugo nuo 0,6 iki 3,9 proc. Labiausiai sumažėjo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo įmonėse – 6,8 proc., kitose mažėjo nuo 0,1 iki 5,4 proc.

Trūksta darbuotojų

Pasak Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresniojo ekonomisto Tomo Šiaudvyčio, vidutinio darbo užmokesčio augimą lėmė didėjantis darbuotojų trūkumas. Mažėjant bedarbių, įmonės turi vis mažesnį pasirinkimą samdyti naujus darbuotojus: "Dabar juos dažnai tenka tiesiog perpirkti iš kitų įmonių. Visa tai nemažai kainuoja, nes ketindamos pritraukti darbuotojų įmonės turi siūlyti vis didesnį darbo užmokestį. Tačiau tai bendras šalies vaizdas. Jei vertintume padėtį didžiųjų ir mažesniųjų miestų apskrityse, matytume nemažai darbo rinkos raidos skirtumų."

Statistikos departamento duomenimis, nedarbo lygis šalyje siekia apie 6 proc., Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje pernai buvo 3,8 proc., o kituose miestuose – 9 proc.

"Didesnio nedarbo priežasčių gali būti keletas, – situaciją komentavo T.Šiaudvytis. – Mažesniųjų miestų apskritys ilgą laiką susidūrė su sparčiu darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimu. Visa tai reiškė ir pirkėjų bei klientų skaičiaus mažėjimą, prislopusį ekonominį aktyvumą ir galiausiai menkesnį naujų darbuotojų poreikį. Kita priežastis – darbo neturinčių gyventojų žinios ir įgūdžiai. Jie ne visada tenkina darbdavių poreikius, pavyzdžiui, nemaža dalis bedarbių kaimo vietovėse yra vyresnio amžiaus, mažiau jų moka anglų kalbą, yra prasčiau įvaldę moderniąsias technologijas ir pan."

Anot jo, regionų įmonės dėl savo darbuotojų turi konkuruoti ne tik su kitomis įmonėmis, bet ir su didžiaisiais šalies miestais bei Vakarų Europos šalimis, ir tai skatina regionus neatsilikti nuo miestų keliant darbo užmokestį. Kitas paaiškinimas – pastaraisiais metais sparčiai didėjusi MMA.

"Kadangi regionuose atlyginimai yra mažesni, jos didinimas darbo užmokesčio augimą spartina labiau. Be to, prisideda ir kiti valdžios sprendimai: be MMA, kuri mokama tik už nekvalifikuotą darbą, pradėta taikyti socialinio draudimo įmokų apatinė riba", – mano T.Šiaudvytis.