Lietuvos pramonės gamyba, įskaitant medienos, baldų bei chemijos įmonių, rugpjūtį rodė stabilumą, nors buvo mažesnė nei pernai, tačiau kai kurie sektoriai, pavyzdžiui, metalo apdirbimas, viršijo lūkesčius, sako ekonomistai. Visgi realaus pramonės atsigavimo prognozės kol kas atsargios.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad rugpjūtį pramonės rezultatai buvo tokie, kaip ir tikėtasi.

„Tai buvo maždaug tai, ko ir buvo laukta. Yra iš skaičių duomenų jausmas, kad yra tam tikras stabilizavimasis. Aišku, žiūrint su praėjusiais metais, yra nuosmukis, bet žiūrint pamėnesiui, duomenys rodo stabilizavimąsi“, – BNS sakė T. Povilauskas.

„Žiūrint pagal sektorius, apie ką kalbame nuo praėjusių metų rudens, pirmieji, kurie krito, buvo baldininkai, medienos gaminiai ir chemijos produktai. Žiūrint pastarųjų dviejų trijų mėnesių duomenis, šie labiausiai kritę sektoriai tame žemesname lygyje ir stabilizavosi“, – sakė jis.

Pasak T. Povilausko, rugpjūtį kiek padidėjo chemijos produktų gamyba: „Šiame sektoriuje labiausiai dominuoja trąšininkai, galima įtarti, kad gal „Achemos“ gamyba kiek atsigavo“.

Anot analitiko, išlieka elektros įrangos, transporto priemonių, kompiuterių, optinių prietaisų gamybos augimas.

„Iš stebinančių sektorių, kas viršijo lūkesčius pastaruosius tris–keturis mėnesius, – metalo apdirbimo pramonė“, – sakė T. Povilauskas.

„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad apdirbamoji gamyba be naftos produktų rugpjūtį traukėsi 2,7 proc. ir tai buvo mažiausias kritimas nuo šių metų pradžios. Tą nemaža dalimi lėmė tai, kad stabilizuojasi medienos ir baldų pramonės padėtis. Vis dėl to, pasak jo, situacija pramonėje lieka trapi.

Kol kas neskubėčiau stipriai džiaugtis tuo, kad rugpjūtį pramonė pademonstravo gana gerą rodiklį.

 

„Rezultatai atrodo geri imant bendrą rodiklį, bet jei žiūrėsime į detales, tai situacija pramonėje lieka trapi. Kas labiausiai neramina, naujausios euro zonos pramonės įmonių apklausos, kurios šiandien pristatytos. Euro zonos pramonės lūkesčiai nuvylė, jie rodo tolesnį kritimą pramonėje ir rezultatas yra prastesnis nei tikėjosi ekspertai“, – BNS sakė A. Izgorodinas.

„Kol kas neskubėčiau stipriai džiaugtis tuo, kad rugpjūtį pramonė pademonstravo gana gerą rodiklį“, – teigė jis.

Vertinant ateitį T. Povilauskas sako, jog rugsėjį ir spalį pramonė, tikėtina, liks panašaus lygio, kaip dabar, o kitąmet daug kas priklausys nuo pagrindinių eksporto rinkų.

„Nesame dideli optimistai, bet žiūrėsime. Vienas iš optimistiškesnių dalykų yra, jei infliacija pagrindinėse eksporto rinkose taps mažesnė nei pajamų augimas, tai gal kitais metais vartojimas turėtų pastiprėti. Pozityvių ženklų yra, bet reikia palaukti, užtikrintumo kol kas nėra“, – sakė T. Povilauskas.

A. Izgorodino vertinimu, paskutinį šių metų ketvirtį bazės efektas bus naudingas pramonės statistikai, nes pernai tuo metu stojo trąšų gamyba, energetikai imlių įmonių gamyba. Tačiau ateities perspektyvas, anot jo, reikia vertinti atsargiai.

„Euro zonos ekonomika, pramonė šių metų ketvirtąjį ir kitų metų pirmąjį ketvirtį įeis į maksimaliai neapibrėžtumo ir sunkumų laikotarpį, dėl to nelabai tikėčiau prognozėmis, kad pramonės rodikliai staiga pradės gerėti“, – BNS sakė A. Izgorodinas.

„Jei žiūrėtume į realią situaciją, mūsų pramonės atsigavimas prasidės kitų metų pirmojo ketvirčio pabaigoje. Tuomet euro zonos ir Vokietijos pramonė ištuštins savo sandėlius, todėl tik nuo kitų metų pirmo ketvirčio pabaigos būtų galima tikėtis ne matematiško, o realaus atsigavimo, kai įmonės pradės didinti gamybos apimtis, samdyti naujus darbuotojus“, – teigė jis.

Šiemet sausį-rugpjūtį visa pramonės produkcija siekė 23,2 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2022 metais, sumažėjo 6,6 proc. (palyginamosiomis kainomis). Vien rugpjūtį jos vertė siekė 3 mlrd. eurų – 3,8 proc. daugiau nei liepą, bet 6,7 proc. mažiau nei pernai rugpjūtį.