ES saugos kastinį, prieš „Liliputą“ protestuoja lenkai | Diena.lt

ES SAUGOS KASTINĮ, PRIEŠ "LILIPUTĄ" PROTESTUOJA LENKAI

Žemaitiškas kastinys nuo penktadienio tapo penktuoju lietuvišku saugomu produktu ES. Šalia rikiuojasi lietuviškas varškės sūris, midus, skilandis bei Seinų ir Lazdijų medus. Kiti Lietuvos gamintojai, siekiantys platesnio produkto žinomumo, susiduria su kaimynų protestais.

Plečia žinomumą

Lapkritį po trejų metų laukimo į registrą buvo įtrauktas "Stakliškių" midus. Jį gaminančio "Lietuviško midaus" direktorius Egidijus Valiukevičius sakė, kad siekė gauti tokį statusą dėl didesnio žinomumo. Jo teigimu, standartinis kokybės ženklas, kuriuo dabar galės pažymėti gaminį, padės eksporto ir vidaus rinkose. Gaminio žinomumas auga nuo pat paraiškos pateikimo dienos, kai apie prašymą įtraukti į saugumų produktų sąrašą sužino kiti ES šalių narių gamintojai.

"Įvertinimas įpareigoja saugoti šį produktą, gaminti pagal receptūrą, autentiškai, kol turėsime šį ženklą. Tai buvo prestižo ir įvaizdžio reikalas. Apie pagalbą saugant gaminį kalbėti dar anksti, tačiau numatyta valstybinių institucijų parama produktui", – kalbėjo E.Valiukevičius.

Jis sakė, kad, teikiant paraišką, reikėjo įrodyti produkto unikalumą, gamybos ištakas ir reikšmę Stakliškių regionui. Laukdamas įvertinimo "Lietuviškas midus" gavo pastabų ir buvo paprašytas tiksliau įrodyti geografinės nuorodos reikšmę, kaip "Stakliškių" midus susijęs su vietove. E.Valiukevičius paaiškino, kad, atsakius į papildomus klausimus, visą medžiagą reikia siųsti dar kartą, todėl procedūra užtruko trejus metus.

"Paaiškinome, kad daugiau kaip 50 metų šis produktas gaminamas būtent Stakliškėse. "Stakliškių" midus atspindi ne tik visą mūsų ar Lietuvos gaminamą midaus produkciją, bet ir viso regiono, nes Latvija ir Estija midaus negamina", – paaiškino "Lietuviško midaus" vadovas.

Lenkai gviešiasi "Liliputo"

Kitų šalių gamintojų klausimai kliudo Lukšių pieninei, kuri prašė į saugomų produktų sąrašą įtraukti sūrį "Liliputas". Jei Lukšių pieninei pavyks įtraukti gaminį į saugomų produktų sąrašą, tokiu įvertinimu kiti "Liliputo" gamintojai puikuotis negalės, nes Lukšių pieninės sūrio receptūra ir gamybos technologija unikali.

"Lenkijos gamintojai užprotestavo mūsų prašymą, nes jie gamina "Liliputą". Tačiau tai visiškai skirtingi produktai. Mes vieninteliai brandiname sūrį pelėsyje", – aiškino Lukšių pieninės gamybos, kokybės, žaliavos  technologė Jūratė Dobrovolskienė.

Pasvalio rajono Daujėnų kepyklos "Saimeta" vadovė Vitalija Stankevičienė pernai pateikė paraišką į sąrašą įtraukti jos kepamą "Daujėnų" duoną. Pašnekovė skaičiavo, kad procedūra gali užtrukti dvejus metus.

"Lietuvoje nebuvo tokios duonos, todėl sugalvojau, kad ji turėtų būti įtraukta į saugomų produktų sąrašą. Be to, išsiaiškinti "Daujėnų" duonos istoriją ir kilmę – didelis darbas, archyvuose ieškojau informacijos, kas tuo metu gyveno šiose vietovėse, kaip dažnai ją kepdavo", – pasakojo V.Stankevičienė.

 

Rodo ES virtuvės turtus

Nors "Daujėnų" duona saugomo produkto statusą galėtų pelnyti dėl geografinės nuorodos – gaminio ryšio su Daujėnų apylinkėmis, pašnekovė sakė, kad ir kepinio receptūra ypatinga. "Daujėnų" duona kepama tik iš ruginių miltų, o rauginama mediniame kubile, kurio viena lentelė turi būti ąžuolinė. Anot jos, ši duona skanesnė senstelėjusi.

"Kai prekybos centrų etiketėse nurodoma, kad duona yra naminė, ji tik taip vadinama. Naminę duoną reikia raugti mediniame kubile. Kai pradėjau ją gaminti, atkūriau receptą, gavau didelį užsakymą, o turėjau tik vieną kubilą, todėl išbandžiau duoną raugti ir emaliuotame puode. Skonis nepalyginamai skyrėsi", – pasakojo ji.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Spaudos ir informacijos skyriaus vadovas Giedrius Sudikas paaiškino, kad į saugomų produktų sąrašą gaminiai gali būti įtraukti pagal tris kriterijus: garantuoto tradicinio gaminio, saugomos geografinės nuorodos arba saugomos kilmės vietovės nuorodos. Toks pagrindas įtraukti juos į saugomų produktų sąrašą numato ir tolesnę gamybą. Pavyzdžiui, jei "Daujėnų" duona gautų įvertinimą už geografinę nuorodą, kokybės ženklu galėtų puoštis tik Daujėnų apylinkėse iškepta duona, žinoma, ji privalėtų atitikti ir kitus specifinius dalykus, nurodytus paraiškoje.

"Toks įvertinimas reiškia prestižą, kai oficialiai pripažįstamas produktų unikalumas. Gamintojo produkcija gauna daugiau galimybių tapti žinoma, o tokių produktų sąrašas rodo tradicinių ES gaminių įvairovę ir turtingumą", – naudą priklausyti ES saugomų produktų krepšeliui apibendrino G.Sudikas.

Rašyti komentarą
Komentarai (5)

belgas

jau nemazai metu kaip cerelinus yra uzpatentave lenkai.negi nezinot?

aha

o nuotrauka kodel surio.. ar net nezinote kaip kastinys atrodo

Nop

Uzbaikit su tais lenkais, jau greit pasijusiu lyg Lenkijoj gyvendamas. Nera kitos temos tik lenkai, lenkai...
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS