Finansų ministerija mažina ekonomikos augimo prognozes | Diena.lt

FINANSŲ MINISTERIJA MAŽINA EKONOMIKOS AUGIMO PROGNOZES

Finansų ministerija ketvirtadienį pristatė Lietuvos ekonominės raidos scenarijų, kuriame atsispindi lėtesnis nei anksčiau prognozuotas ekonomikos augimas.

Finansų ministerijos duomenimis, Lietuvos ekonomika pernai išaugo 3,4 proc. - beveik dvigubai daugiau nei ES vidurkis. Pastebimai pagerėję tarptautinės migracijos rodikliai mažino įtampą darbo rinkoje, sparčiau nei kainos augęs darbo užmokestis bei palankios kreditavimo sąlygos užtikrino stiprią vidaus paklausą.

„Situacija darbo rinkoje gerėjo, lėtėjo infliacijos augimas, metai (praėję. - ELTA) buvo tikrai geri, nuo jų atsispirdami žvelgiame į ateitį“, - sakė finansų viceministrė Miglė Tuskienė.

Įvertinus pasikeitusią išorės aplinką, Finansų ministerija numato, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet galėtų padidėti 2,6 proc. Tai 0,2 procentinio punkto mažiau, nei buvo numatyta pernai rudenį. Nors ir nuosaikiau, bet vėlesniais vidutinio laikotarpio metais ekonomika turėtų augti ir toliau: 2020 m. BVP turėtų augti 2,4 proc., 2021 m. - 2,3 proc., 2022 m. - 2,3 proc.

„Nors ir sumažinta BVP prognozė, bet augome sparčiau nei euro zonoje ir ES. 2018 m. augome beveik dvigubai sparčiau. Jei tas sulėtėjimas ir yra, mūsų ekonomikos augimas vis dar yra didesnis nei vidutiniškai Europoje. (...) Prognozuojama, kad ekonomikos sulėtėjimas yra laikinas ir ekonomikos augimas ilguoju ir vidutiniu laikotarpiu bus 2,3-2,4 proc.“, - teigė M. Tuskienė.

Nors ir sumažinta BVP prognozė, bet augome sparčiau nei euro zonoje ir ES.

Stabilizavęsi maisto kainos mažins infliaciją, todėl šiemet ją Finansų ministerija prognozuoja mažesnę, nei buvo numatyta 2018 m. rudenį. Taip pat vėlesniais vidutinio laikotarpio metais spaudimą infliacijai mažins žemos naftos kainos ir lėčiau augsiantys atlyginimai. Prognozuojama, kad vidutinė metinė infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, sumažės nuo 2,5 proc. pernai iki 2,2 proc. 2019 m. ir 2020 m., 2021 m. - 2,1 proc., 2022 m. - 2 proc.

Finansų ministerijos prognozėmis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalyje šiemet augs 8 proc. - tai 0,5 p. p. daugiau nei buvo numatyta pernai rudenį. Vėlesniais vidutinio laikotarpio metais darbo užmokestis šalyje turėtų augti vidutiniškai apie 5,9 proc. per metus. Vis dėlto Finansų ministerija projektuoja, kad dėl natūralios gyventojų kaitos darbingo amžiaus gyventojų skaičius šalyje mažės visą vidutinį laikotarpį, todėl darbdavių konkurencija dėl kvalifikuotų darbuotojų turėtų išlikti.

Vasarį paskelbtose Europos Komisijos žiemos prognozėse numatoma, kad kai kurių Lietuvai svarbių užsienio prekybos partnerių ekonomikos raida 2019 m. sulėtės nuo 0,2 procentinio punkto iki 0,8 p. p., palyginti su techninėmis prielaidomis, naudotomis sudarant 2018 m. rudens ekonominės raidos scenarijų. Lėčiau auganti išorės paklausa neigiamai veiks Lietuvos užsienio prekybą.

Finansų ministerijos duomenimis, eksporto sumažėjimui įtakos turėjo sumažėjęs javų (53,6 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, jų dalių (13,8 proc.) eksportas. Importo padidėjimą lėmė išaugęs organinių chemijos produktų (41,5 proc.), žalios naftos (3,8 proc.) importas. Prekių, išskyrus mineralinius produktus, eksportas sumažėjo 1,6 proc., importas - padidėjo 0,5 proc. Lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 3,5 proc., be mineralinių produktų - 3,1 proc.

„Eksportuotojams reikės šiek tiek suklusti, pagalvoti apie diversifikavimą, investicijas į technologinį atsinaujinimą, tai neišvengiamai lėtėjanti mūsų kaimynų ekonomika mus kaip mažą atvirą ekonomiką veiks ir eksportas augs mažiau nei prognozavome (pernai. - ELTA)“, - sakė M. Tuskienė.

Pasak ministerijos, optimizmo dėl eksporto perspektyvų suteikia išliekanti stipri prekių eksporto diversifikacija ir ilgametė Lietuvos eksportuotojų patirtis dirbti sparčiai besikeičiančioje aplinkoje - numatoma, kad šiemet realus prekių ir paslaugų eksportas augs 4,1 proc., 2020 m. - 4,4 proc., 2021-2022 m. - po 4,3 proc., o vidaus paklausa vidutiniu laikotarpiu turėtų išlikti stipri ir bus esminis Lietuvos ekonomikos variklis.

Po 2018 m. Finansų ministerijos rudens ekonominės raidos scenarijaus paskelbimo tarptautinės institucijos jau kelis kartus mažino tiek pasaulio ekonomikos, tiek pagrindinės Lietuvos užsienio prekybos rinkos - ES ekonomikos - perspektyvas.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

Pilietis

Koks durnius gali patikėti kad ekonomika auga.Neauga ji ir neaugs kol nebus sumažintas kiekis biurokratų,seimo narių,jų padėjėjų skaičius.Ar matete ir girdėjote kaip per Rūtos laidą kalbėjo,kad negalima mažinti seimo narių skaičių.Blefas.Jie turi taio kalbėti dėl save,ką tie veltėdžiai darys atleisti,geresnio darbo nėra,nieko neveikti ir algas dideles gauti,kur tu rasi tokį darbą? Mažinti iki 101 ir kuo greičiau,kitaip Lietuvai krachas.Kalbėk tu man ter TV laidą kad sumažinus seimo narių ,jų patarėjų iki 101 nebus naudos,nusišnekėjimas buvo to nesveiko žmogaus.Kaio nenori nukirsti šakos ant kurios sėdi,baisu.Euro parlamentarų skaičių iš Lietuvos taip pat reikia sumažinti,jų tiek nereikia tenai.Atlyginimus juk moka jiems Lietuva o Briuselis.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS