KIBERNETINIAI NUSIKALTĖLIAI VIS DAŽNIAU PUOLA BANKUS: AR MŪSŲ PINIGAI – SAUGŪS?

Kibernetinės atakos prieš bankus pernai padažnėjo penkis kartus. Lietuviai bankuose laiko daugiau nei 21 milijardą eurų, o tokie pinigai – tikras masalas kibernetiniams nusikaltimams, praneša LNK.

„Incidentų skaičius auga. Lyginant su 2021 m., kibernetinių incidentų skaičius išaugo penkis kartus“, – teigė Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

Nepaisant to, kad bankai bene daugiausiai investuoja į kibernetinė saugumą, atakų neišvengiama.

„Finansų sektorius jau daugelį metų lyderiauja ir yra labiausiai atsparus kibernetinėms atakoms ir grėsmėms“, – sakė Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius Liudas Ališauskas.

„Kartais sutrinka, sulėtėja banko puslapiai ir tos pasekmės nėra tokios baisios. Tačiau praėjusiais metais turėjome atvejų mokėjimo įstaigų sektoriuje, kuomet buvo įsibrauta į vidų, tada sutriko veikla ilgesniam laikui. Kai kurios įstaigos netgi patyrė finansinių nuostolių“, – kalbėjo S. Krėpšta.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tikslinės atakos atliekamos didelių, gerai finansuojamų komandų“, – teigė L. Ališauskas.

Pernai Lietuvos bankui buvo pranešta apie 23 kibernetinius incidentus, dalis jų siejama su prorusiškomis grupuotėmis. Lietuvos bankai susitarė tarpusavyje keistis informacija apie kibernetines grėsmes. Kol kas aštuoni bankai ketina tai daryti.

„Galėsime turėti daugiau informacijos apie tai, kokios kibernetinės atakos, kokie jų tipai vyksta mūsų finansų rinkoje“, – kalbėjo Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.

Tikslinės atakos atliekamos didelių, gerai finansuojamų komandų.

Jei pasiteisins, tokius susitarimus planuoja plėsti ir kituose sektoriuose, pavyzdžiui – draudimo.

„NATO viršūnių susitikimo metu buvo fiksuota koordinuota ataka, buvo nusitaikyta ne į vieną, bet į visą eilę bankų“, – sakė S. Krėpšta.

Su šia ataka komerciniams bankams pavyko susitvarkyti. Tiesa, ne taip gerai sekėsi kitoms institucijoms. Per NATO viršūnių susitikimą rusų programišiai pasigyrė nutekinę informaciją apie delegacijų maršrutus, viešbučius, kuriuose apsistojo.

Tą kartą krašto apsaugos ministras aiškino, kad nutekėjusi informacija nei slapta, nei reikšminga. Tačiau, akivaizdu, kad iniciatyvų dėl kibernetinių atakų reikėtų imtis ne tik bankų, bet ir valstybiniame sektoriuje.

Europos Centrinis Bankas kitąmet planuoja bendrą kibernetinio saugumo testą, kurio metu patikrins, kaip bankai yra pasiruošę atlaikyti didelio masto atakas.