Liepos 10 dieną įsigaliojo naujos sankcijos Rusijai – per Lietuvą ir kitas Europos Sąjungos šalis nebegalima vežti rusiško cemento ir alkoholio, kvotas viršijančių trąšų. Maskva iki dabar į tai reagavo piktai, bet Lietuva pabrėžia, kad apie sankcijas Rusija žinojo iš anksto. Ar Europos Komisija sušvelnins draudimus ir ar Lietuvos poziciją remia kitos Europos šalys, LNK reportaže buvo kalbamasi su Europos Parlamento nariu Andriumi Kubiliumi.

– ES koridoriuose pasidarė aišku, jog norint ką nors pakeisti tvarkoje, kuri buvo nustatyta reglamentu, reikia keisti patį reglamentą, o ne ieškoti kokių nors papildomų komisijos išaiškinimų. Matyt, patys komisijos teisininkai suprato, kad tas išaiškinimas, kurį jie davė dar balandžio mėnesį dėl ketvirto paketo įgyvendinimo, kad Lietuva turi jį įgyvendinti, atitinka galiojančias teises normas, galiojantį ES reglamentą. Prieš savaitę ar pusantros savaitės yra aprašiusi „Bloomberg“ žinių tarnyba, jog komisija nebesiruošia ieškoti kokio nors papildoma išaiškinimo, o yra galvojama apie ketvirtąjį sankcijų paketą, kuriame dėl tranzito gali būti sudaryta kitaip sudėliota, negu dabar galioja. Bet dabar, kas galioja, turi būti įgyvendinta ir Lietuva tai daro. Tai daro ir Latvija bei Lenkija, per kurias tranzitas į Kaliningrado sritį taip pat vyksta.

Vis pasigirsta grasinimų, kad Lietuvą atjungs nuo energetikos BRELL sistemos, tačiau, sakyčiau, kad tai Lietuvai būtų net naudinga.

Sankcijų įgyvendinimas, kokį numato reglamentas, yra prievolė Lietuvai bei kitoms šalims. Jeigu Rusijai tokios sankcijos nepatinka, ji problemas gali spręsti labai greitai. Reikia Rusijos kariuomenę išvesti iš Ukrainos ir didžioji dalis sankcijų bus panaikinta. Tai yra vienas sprendimo būdas. Kitas – jeigu jie tokio žingsnio nenori žengti, tada jie turi kitas galimybes, tame tarpe ir jūrų transportu pristatyti visas prekes, kokias jie tik sugalvotų tiekti į Kaliningradą. Čia nėra Lietuvos problema, tai – Rusijos problema dėl pradėto karo bei dėl to, kad nesusitvarko su kažkokiomis savo logistikos problemomis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokia gali būti tikėtina Rusijos reakcija?

– Manau, kad tie grasinimai buvo labiau skirti ne Lietuvai, o ES institucijoms tikintis, kad jos išsigąs. Gal iš pradžių jos ir rodė nerimo ženklų. Kremliaus pats didžiausias siekis – kad grasinimai paveiktų ES. Tai būtų labai pavojinga Lietuvai, nes, žinant Kremliaus elgesį, galima būtų tikėtis, jog tokių grasinimų bangos tik kartotųsi, o tie grasinimai būtų vis žiauresni. Vis pasigirsta grasinimų, kad Lietuvą atjungs nuo energetikos BRELL sistemos, tačiau, sakyčiau, kad tai Lietuvai būtų net naudinga, nes Lietuva siekia persijungti prie europinės elektros sistemos. Jeigu Rusija nuspręstu Lietuvą atjungti, mūsų šalis tam yra pasiruošusi, yra išbandžiusi veikimą ir be BRELL sistemos. Klausimas tik vienas – kaip tokiu atveju išgyventų Kaliningrado sritis, kuri priklauso tai pačiai BRELL sistemai? Bet čia jau Rusijos problema.

– Ar Lietuva ES turėtų užtarimą šiuo klausimu, jeigu Rusija atjungtų įvairių ES valstybių dujas per „Nord Stream“ dujotiekį?

– Matosi, jog Kremlius grasina atjungti dujas. Rusija uždarė „Nord Stream 1“ vamzdį, kuriuo tekėjo pagrindinis tiekimas į Vokietiją. Vokietijos priklausomybė nuo Rusijos dujų yra galvos skausmas ne tik Vokietijai, bet ir visai ES. Deja, bet reikia pripažinti, kad Vokietija elgiasi neapdairiai tapdama taip stipriai priklausoma nuo Rusijos dujų. Lietuva šias problemas išsprendė dar 2010–2014 metais, kai pastatėme suskystintų dujų terminalą. Dabar galime visiškai nebijoti kokių nors dujų tiekimo iš Maskvos sutrikimų. ES valstybės turi labai skubiai pasiruošti tokiam scenarijui, jeigu tiekimą nutrauks pats Kremlius, tačiau tai nieko neturi bendro su Kaliningrado tranzitu. Visi Europoje supranta, kad bandymai sieti šiuos reikalus galbūt ir gali būti Kremliaus propagandos naudojami, tačiau juose racionalumo nėra jokio.