LB TIKISI, KAD BANKAI GERIAU INFORMUOS KLIENTUS APIE BŪTINIAUSIŲ PASLAUGŲ KREPŠELĮ
Seimui ketinant įpareigoti bankus informuoti jų klientus apie valstybės reguliuojamo būtiniausių paslaugų krepšelio privalumus, komercinių bankų atstovė sako, kad mažai žmonių naudojasi tokia paslauga, nes ji neatitinka jų poreikių.
Lietuvos banko valdybos narė sako, kad pagrindine mokėjimo sąskaita naudojasi tik apie 63 tūkst. šalies gyventojų, todėl iš bankų tikisi didesnio gyventojų informavimo.
„Kol kas tas skaičius nedidėja, sudaro apie 62–63 tūkst., todėl, tas informuotumas turėtų būti didesnis, mūsų nuomone, iš bankų pusės“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete svarstant Mokėjimų bei kelių lydinčiųjų įstatymų pataisas teigė centrinio banko valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi (Kunijoši).
Finansų viceministrė Vaida Markevičienė taip pat pripažįsta, kad būtiniausių paslaugų krepšeliu naudojasi labai mažai žmonių. Ji mano, kad jo populiarumas augtų, jeigu didėtų žinomumas apie tokią paslaugą.
„Manome, kad tam yra daugiau potencialo, jeigu būtų daugiau informuotumo“, – komitete teigė viceministrė.
Todėl kredito įstaigas ketinama įpareigoti aiškiai informuoti klientus apie pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą.
Kredito įstaigas ketinama įpareigoti aiškiai informuoti klientus apie pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą.
Tuo metu Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė įsitikinusi, kad mažai žmonių naudojasi tokia paslauga, nes ji neatitinka klientų poreikių.
„Tas valstybinis, vadinkime, krepšelis ne taip gerai atitinka klientų poreikius, o bankai gali pasiūlyti patrauklesnius, segmentuodami klientus pagal jų elgseną, todėl jie ir renkasi kitus krepšelius“, – kabėjo LBA vadovė.
Įstatymų pakeitimais taip pat siūloma krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA) ją perskaičiuojant kas trejus metus.
E. Čipkutė kritikuoja tokį siūlymą: „Kas metus nustatyti krepšelio kainą yra geras laikas, o kas trejus metus situacija gali keistis“.
Jeigu pataisas Seimas priimtų, krepšelis nuo 2025-ųjų sausio atpigtų nuo 1,47 iki 1 euro, o socialiai remtiniems asmenims – nuo 0,73 iki 0,5 euro per mėnesį.
E. Čipkutė mano, kad 1 euro mokestis yra per mažas ir tai gali būti viena priežasčių, kodėl į Lietuvos bankų rinką gali neateiti nauji investuotojai.
„Už tą vieną eurą reikia pasiūlyti didelį paslaugų paketą, tai reiškia, kad rinkos žaidėjas iš kliento per metus gali uždirbti 12 eurų, o investicijų, kad tą paketą pasiūlytų, reikia dešimčių milijonų. Tai koks žaidėjas gali norėti ateiti į rinką? Tai sukuriamas barjeras, užšaldoma rinka“ – svarstė ji.
Pasak jos, tokiais apribojimais mažinama konkurencija.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus anksčiau teigė, kad priėmus pakeitimus krepšelio naudotojai per mėnesį galėtų atlikti apie 15 pavedimų, nemokamai išsigryninti 500 eurų bei naudotis mokėjimų kortele.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
0 komentarai -
1 komentarai -
BNS inf.5 komentarai
:)))