Lietuva planuoja nutraukti tas dvišales sutartis su Rusija ir Baltarusija, kurias galėtų pakeisti daugiašaliai susitarimai.

Trečiadienį Vyriausybė spręs dėl keturių sutarčių denonsavimo, kiti siūlymai dar derinami.

Siūloma nutraukti Lietuvos susitarimus su Rusijos ir Baltarusijos vyriausybėmis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos, taip pat – dėl prekybinių ir ekonominių santykių.

Teisingumo ministerija yra parengusi siūlymą denonsuoti susitarimą su Rusija dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, Finansų ministerija – dėl pajamų ir kapitalo dvigubo apmokestinimo bei fiskalinių pažeidimų išvengimo.

Praėjusių metų pabaigoje Vidaus reikalų ministerija nutraukė ir 1993 metais pasirašytą susitarimą su Baltarusija dėl bendradarbiavimo ministerijų valdymo srityse.

Taip pat jau denonsuotas 2006 metais Vilniuje pasirašytas Lietuvos ir Baltarusijos vyriausybių susitarimas dėl pagrindinių bendradarbiavimo per sieną principų.

„Prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą Užsienio reikalų ministerija kreipėsi į visas institucijas, prašydama įvertinti tarptautinio teisinio bendradarbiavimo su Rusija apimtis ir poreikį“, – BNS sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą Užsienio reikalų ministerija kreipėsi į visas institucijas, prašydama įvertinti tarptautinio teisinio bendradarbiavimo su Rusija apimtis ir poreikį.

 

Anot jo, siūlyta įvertinti, ar konkretaus dvišalio susitarimo veikimo negalima pakeisti daugiašale sutartimi ar tarptautiniu teisės aktu.

G. Landsbergio teigimu, nepaisant to, kad bus denonsuoti dvišaliai susitarimai, juos pakeisti galinčios daugiašalės sutartys leis išlaikyti formalius bendravimo su Rusija ir Baltarusija instrumentus, nors realiai jokio bendradarbiavimo iš šių valstybių nesitikima.

„Turi būti politinė nuovoka, kad bendradarbiavimo su Rusija nesitikime, nes jo jau kurį laiko nebebuvo“, – tvirtino ministras.

Anot jo, realiai neveikiančių sutarčių reikia atsisakyti, kad Lietuva nebūtų įpareigota vienašališkai jų laikytis.

„Kai tarp dviejų partnerių vienas partneris vadovaujasi teisės viršenybės principu, o kitas nesivadovauja, tai reiškia, kad sutarties nuostatos Lietuvai yra privalomos, mes jas privalome vykdyti. Vadinasi, Rusijos prašymai pagal šią sutartį mums gali tapti privalomi“, – sakė G. Landsbergis.

Teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos teigimu, teisinio bendradarbiavimo sutartį su Rusija siūloma nutraukti, nes „yra kitos tarptautinės sutartys, kuriomis remiantis esant poreikiui taip pat galėtų vykti institucijų bendradarbiavimas“.

Tačiau du susitarimus Teisingumo ministerija siūlo palikti.

„Įvertinus Lietuvos piliečių poreikius, galimybes ir teisėtus interesus, matome, kad teisinio bendradarbiavimo sutartis su Baltarusija negalėtų būti nutraukta, jos nerekomenduojama nutraukti, nes nėra tarptautinių dokumentų, kuriais grindžiant galėtume užtikrinti bendradarbiavimą“, – BNS sakė E. Dobrowolska.

Anot jos, tokia pati situacija ir dėl sutarties su Rusija dėl apsikeitimo nuteistaisiais, todėl ją taip pat norima palikti galioti.

Daliai sutarčių denonsuoti reikia Seimo sprendimo, daliai užtenka Vyriausybės nutarimo.