Lietuviška kova su skurdu: pirmiau atima, po to duoda | Diena.lt

LIETUVIŠKA KOVA SU SKURDU: PIRMIAU ATIMA, PO TO DUODA

"Eurostat" duomenimis, 2016 m. Lietuva pagal skurdą ES buvo 5-oje vietoje nuo galo. Milžiniškos pajamų nelygybės ir nepritekliaus skaičiai nesikeičia jau metų metus, o valdžia, panašu, iki šiol nelabai galvojo, kaip kovoti su skurdu Lietuvoje.

Nepriteklius skaičiuose

30,1 proc. Lietuvos gyventojų 2016 m. gyveno ties skurdo riba, o žemiau skurdo rizikos ribos – daugiau žmonių nei Vilniaus miestas turi gyventojų, – 630 tūkst. (21,9 proc.). 2017 m. kas aštuntas gyventojas susidūrė su dideliu nepritekliumi. Skurdo rizikos riba 2017 m. buvo 302 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui. Palyginti su 2016 m., dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba padidėjo 7 proc.

Statistikos departamento duomenimis, tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8,5 proc., tarp bedarbių – 60,5 proc., tarp senatvės pensininkų – 30,6 proc. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2015 m., sumažėjo 1,4 proc., bedarbių asmenų – 1,8 proc., o senatvės pensininkų padidėjo 3 proc.

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, senatvės pensininkų skurdo rizikos lygio padidėjimą nulėmė išaugusių darbo pajamų nulemtas skurdo rizikos ribos padidėjimas ir santykinai mažas senatvės pensijų augimas. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2015 m.) buvo 244,5 euro ir sudarė 86,7 proc. skurdo rizikos ribos. Tai reiškia, kad vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar netgi šiek tiek didesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsidūrė žemiau skurdo rizikos ribos.

Parama – tik apgaulė?

Statistikos departamentas skelbia, kad namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2016 m. siekė 21 proc. ir, palyginti su 2015 m., sumažėjo 2,3 proc. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus padidėjo 1,6 proc. ir 2016 m. sudarė 22,9 proc. Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 41,9 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (42,7 proc.).

Anot Socialinės apsaugos ir darbo viceministro Eitvydo Bingelio, kovai su skurdu šeimose nuo 2017 m. sausio 1 d. ir 2018 m. sausio 1 d. buvo įvesti pakeitimai asmenims, auginantiems vaikus. Pasak jo, vaikų skurdas namų ūkiuose, kuriuose auga daugiau vaikų, o juos išlaiko tik vienas asmuo, yra ypač didelis, o tai rodo, kad parama šioms asmenų grupėms nėra adekvati.

Kol kas neturime aplink Seimą ištiesusių rankas ar iš bado mirusių žmonių vien todėl, kad jie sugeba verstis kažkaip kitaip.

Buvo įteisinti šie išmokų vaikui pakeitimai: skiriama universali parama 30,02 euro kiekvienam vaikui ir dar 15,2 arba 28,5 euro skiriama papildomai gausioms šeimoms, sudarytoms iš trijų ir daugiau vaikų, nevertinant pajamų, bei nepasiturinčioms šeimoms, auginančioms vieną du vaikus, ir įvertinus jų pajamas. Naujovės palietė apie 530,8 tūkst. vaikų iki 18 metų ir iki 21 metų, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą.

Tokia forma, kokia buvo įvesti vadinamieji vaiko pinigai, sukėlė įvairių reakcijų visuomenėje, juos kritikavo ir ekonomistas Romas Lazutka, teigdamas, kad didelė dalis žmonių buvo kone apgauti, nes jų pačių pinigai, atimti iš mokesčių lengvatos, buvo atiduoti mokant vaiko pinigus. Tačiau E.Bingelis to nesureikšmino, o džiaugėsi vaikų skaičiumi, kuriuos pasiekia parama.

"Mes esame prikalti prie kryžiaus, kad kažką keitėme, darėme ne visai atitinkančius stereotipus pakeitimus. Girdėjome: palaukite, jūs sumažinote mano darbines pajamas ir panaikinote man lengvatą. Taip, tai nebuvo tobuliausias sprendimas, bet dabar turime rezultatą: 450 tūkst. vaikų, kurie gauna bent po 30 eurų. Nuo vaiko pinigų sistemos anksčiau buvo atriboti beveik 300 tūkst. vaikų. Jų tėvai galbūt gyvena šešėlyje, dalis emigravusių, bet tai nėra kažkokių alkoholikų tėvų vaikai, kuriuos reikėtų kitaip globoti. Tai yra 300 tūkst. – toks skaičius labai didelis tokiai mažai šaliai", – tikino E.Bingelis.

R.Lazutka sukritikavo ir valdžios pučiamą burbulą, kad socialinė parama mažina skurdą, esą ši parama pasiekia vos mažą dalį skurstančiųjų.

"Kalbėti, kad mūsų socialinė parama kaip nors sumažina skurdą, yra ne visai į temą todėl, kad skurstančiųjų yra 34 proc., o paramą gauna 22 proc. Be to, kai ta parama yra mokama, jos vidutinis lygis yra 65 eurai, o skurdo riba yra 323 eurai. Taigi, galima sakyti, kad mes tiesiog duodame skurstantiems žmonėms šiek tiek daugiau maisto ir kitų elementarių būtiniausių dalykų, o visa kita jie susiranda šešėlinėje ekonomikoje. Kol kas neturime aplink Seimą ištiesusių rankas ar iš bado mirusių žmonių vien todėl, kad jie sugeba verstis kažkaip kitaip", – teigė R.Lazutka.

Romas Lazutka M. Ambrazo / ELTOS nuotr.

Kaip mažinti skurdą?

"Lietuva remia tik pačius skurdžiausius, maždaug vieną iš vienuolikos skurstančiųjų, bet paremiame per savo socialinės paramos tinklą. Tai reiškia, kad mums plėstis yra kur. Lietuva išleidžia labai nedaug, jeigu skaičiuosime išlaidas socialiniam paramos tinklui, skaičiuojamas vienam gyventojui. Tokios išlaidos – menkutės, kitos šalys, kurios tikrai yra neturtingos, išleidžia tam daug daugiau", – pastebėjo R.Lazutka.

Siekiant, kad socialinės paramos tobulinimai būtų tvarūs, nevienadieniai, o dėsningi, įvestas minimalių vartojimo poreikių dydis (MVPD), t.y. kiekvienais metais apskaičiuojama lėšų suma, reikalinga minimaliesiems asmens (šeimos) maisto ir ne maisto poreikiams patenkinti. 2017 m. jis buvo 238 eurai, 2018 m. – 245 eurai. Vadinasi, tokios sumos žmogui turėtų užtekti save bent jau minimaliai apsirūpinti būtiniausiais gyvenimui reikalingais dalykais. Vis dėlto už tokią pinigų sumą veikiau pavyktų tik egzistuoti, bet ne gyventi.

2018 m. MVPD siekia 245 eurus, todėl 2019 m. bus indeksuojama šalpos pensijų bazė iki 132 eurų, o tikslinių kompensacijų bazė bus didinama nuo 112 iki 114 eurų. Preliminariais skaičiavimais, papildomai iš valstybės biudžeto 2019 m. reikės 5,8 mln. eurų, iš jų: šalpos pensijų bazės dydžio pagrindu apskaičiuotoms šalpos išmokoms papildomai reikės 1,73 mln. eurų; tikslinių kompensacijų bazės dydžio pagrindu apskaičiuotoms slaugos ir priežiūros (pagalbos) tikslinėms kompensacijoms – 3,35 mln. eurų.

Finansų viceministrė Miglė Tuskienė pripažįsta, kad struktūrinės reformos yra ta sritis, į kurią reikėtų kreipti daug dėmesio siekiant gerinti turtinės nelygybės situaciją Lietuvoje ir siekiant įvykdyti ES bei įvairių kitų institucijų keliamus tikslus.

"Struktūrinės reformos yra neabejotinai reikalingos: tai yra pažanga ir produktyvus ekonomikos augimas, kurį galima panaudoti visiems. Pajamų nelygybė Lietuvoje žymi. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija mums rekomenduoja kreipti dėmesį būtent į skurdo mažinimą, pajamų netolygumą. Pagal GINI koeficientą (gyventojų pajamų pasiskirstymo statistinis rodiklis) socialinių išmokų sistema nevienodai prisideda prie pajamų nelygybės mažinimo. Pavyzdžiui, Belgijoje ši sistema GINI koeficientą sumažina 27,5 proc., o Bulgarijoje vos 14 proc. Lietuvoje – 16,8 proc. ir tai nėra labai didelis poveikis pajamų pasiskirstymo nelygybei sumažinti", – teigė finansų viceministrė.

M.Tuskienė pridūrė, kad kitų šalių patirtis rodo, jog mokesčiai prie nelygybės mažinimo prisideda ne tiek jau ir daug, tačiau prisidėti mokesčiais prie socialinių procesų būtų galima mažiau apmokestinant menkiau uždirbančius ir mažiau turto sukaupusius gyventojus (nuosekliai didinant progresyvų NPD, papildomą neapmokestinamą pajamų dydį (PNPD) pakeičiant tiesioginėmis išmokomis, neapmokestinant nekilnojamojo turto iki tam tikros ribos, taikant papildomus įrankius savivaldybių rankose – lengvatas, tarifus) ir didesnes pajamas gaunančiųjų bei daugiau turto sukaupusiųjų didesnis įtraukimas į viešųjų gėrybių finansavimą (darbo užmokesčiui pasiekus tam tikrą ribą netaikant NPD, apmokestinant brangų nekilnojamąjį turtą, susiaurinant lengvatas pajamoms iš kapitalo, padarant didesnį paveldimo turto mokestį).

"Šiurkščiai skaičiuojant, kad neliktų skurdo, mes turėtume skirti 600 mln. eurų spragai užpildyti. Tai yra maždaug 1,5 proc. BVP. Paėmus metinę infliaciją, ekonomika augo 5–6 proc., vadinasi, tų išteklių yra ir jie pasipildo, bet klausimas, kaip tai skirti žmonėms, kokiomis formomis, kad nesukeltume kitų problemų", – pridūrė R.Lazutka.

Rašyti komentarą
Komentarai (15)

Simona

Baisu dabar pajutau kad žmones vieniši buna kaip aš šiauliuose Skaudu aš esu geras žmogus norečiau istorijomis pasidalinti

Anonimas

Jie atima o atiduoti net negalvoja,apie ką kalba Tai gerai apgalvotas mafijos valdžios planas.Nesitikėkim kad ta šutvė seimo padarys dėl žmonių ką nors gero.Buvo mafijos klanas taip ir liks,tik afišuojasi savo milijonais,savo kelionėmis.Tokie neturi nei kiek gėdos,nei sažinės.Jiems ant visų nusispjauti.

grybas

mes uzdirbame sunkiai ta BVP prakaitodami belekaip musu kresluose , apseis ubagai ir taip , pragyvens ant bulviu ir popieriniu desreliu.. p.s. valdzia valdo
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS