LIETUVOS IR LENKIJOS DUJOTIEKIS IŠBANDYTAS MAKSIMALIU PAJĖGUMU

Šių metų gegužę pradėjęs veikti Lietuvos ir Lenkijos dujotiekis (GIPL) išbandytas veikiant maksimaliu pajėgumu.

Du bandymai buvo atlikti siekiant įsitikinti, kad dujotiekiu sklandžiai gali būti perduodamas visas techninius parametrus atitinkantis dujų srautas. Abiejų šalių operatorių vertinimu, testai įvyko sėkmingai, pranešė Lietuvos dujų perdavimo bendrovė „Amber Grid“.

„Amber Grid“ vadovas Nemunas Biknius sako, kad bandymų metu pasiektas maksimalus dujų srautas tiek į Lietuvą, tiek į  Lenkiją.

„Galimybių patikrinimas parodė, kad infrastruktūra pastatyta taip, kaip buvo numatyta projekte ir dujotiekis gali patikimai dirbti visu pajėgumu“, – sakė N. Biknius.

Bandymai atlikti po to, kai Lenkijoje rugsėjo pabaigoje pradėjo veikti Holovščycų dujų kompresorių stotis, leidusi pasiekti projektinį GIPL pajėgumą. Lietuvoje dujų slėgį dujotiekyje užtikrina Jauniūnų stotis.

Nuo GIPL veiklos pradžios geguž-ės 1-ąją dujų tiekėjai juo transportavo beveik 1 TWh dujų į Lietuvą šalies bei kitų šiaurinių valstybių poreikiams ir 4,2 TWh – į Lenkiją.

Daugiau nei 500 km ilgio maždaug 500 mln. eurų vertės magistraliniu dujotiekiu dabar naudojasi 10 rinkos dalyvių, didžioji jų dauguma į Lietuvos rinką atėjo pradėjus veikti jungčiai.

Šių metų pradžioje Lietuvoje baigtas tiesti dujotiekis sujungė Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos dujų rinkas su Europos Sąjunga. Bendras jo ilgis yra 508 km, iš kurių Lietuvos teritorijoje nutiesta 165 km, o Lenkijoje – 343 km.

GIPL projektą „Amber Grid“ įgyvendino kartu su Lenkijos „Gaz-System“. Plieno vamzdžius dujotiekiui Lietuvoje už 26,4 mln. eurų (be PVM) tiekė Lenkijos bendrovė „Izostal“, o už maždaug 80 mln. eurų jį pastatė bendrovė „Alvora“ kartu su „Šiaulių dujotiekio statyba“.