MAISTO KAINOS: KOKIUS ŽAIDIMUS ŽAIDŽIA PREKYBOS TINKLAI?

Apie maisto kainas šiais metais LNK žurnalistai kalbėjosi su „Pricer.lt“ maisto krypties vadovu Petru Čepkausku.

– Ką parodė jūsų tyrimas?

– Parodė ir gero, ir nelabai. Tai, kad bendrai mūsų tyriami krepšeliai, palyginus su praeitų metų analogišku laikotarpiu, pinga. Pinga pigiausių prekių krepšelis 14 proc., žinomų prekių ženklų krepšelis – 4 proc. Mes atsimenam tai, kas buvo prieš Naujus. Po Naujų metų mes matom, kad prekybininkai kartu su gamybininkais nori šiek tiek kainas pakelti. Tai porą procentų brangsta pigiausių prekių krepšelis ir 4 proc. brangsta žinomų prekių ženklų krepšelis.

– Tai kas dabar išlaikė pusiausvyrą? Nes matome ir tokias prekes, kurios pigo beveik 60 proc.

– Pinga aliejus stipriai, pigiausia – kava. Bet čia yra viena iš priežasčių, kad praeitais metais ne visi prekybininkai turėjo pačias pigiausias alternatyvas. Dabar kadangi vartojimas keičiasi, visi stengiasi susirasti kiek įmanoma pigesnį gaminį. Tas pats liečia ir pigiausią jogurtą, kuris pigo 42 proc.

– Kaip keitėsi vartojimas, žmonių pirkimas, jeigu kiekvienas prekybininkas nori turėti pačią pigiausią alternatyvą, nežiūrint į prekės kokybę?

– Žmonės yra labai jautrūs kainai, todėl ieško kiek įmanoma pigesnių. Ir daug kas perėjo prie pigesnių prekių ženklų. Ten visada labai bloga kokybė, kai kada visiškai analogiškos prekės. Nes mūsų gamintojai irgi taikėsi prie naujų realijų, koregavo savo produktus. Nes, tarkim, pigiausi prekybos tinklo agurkėliai bus vos ne dvigubai pigesni, neva lietuviško gamintojo, nors abu tie agurkėliai iš Turkijos. Daug įdomių dalykų vyksta lentynose, šiek tiek mažėja asortimentai. Visi bando koreguot žaliavas, pasiūlyti kažką pigiau, nes iš vartotojo yra poreikis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ekonomistai prognozuoja, kad maisto kainos turėtų kristi. Kaip galvojate, ar tai realu ir kiek galėtų kristi?

– O mes prognozuojam, kad neturėtų kirsti, nes visa rinka nusiteikus kainas kelti. Jeigu žiūrėt į prekybininkų apyvartas lapkričio-gruodžio mėnesiais, jos augo vos 3 proc. O sausį dauguma prekybininkų net suprekiavo mažiau nei pernai. Ir, taip, mes matysim, kad statistiškai kainos mažėja, palyginus su praeitais metais kažkur iki balandžio mėnesio, bet jeigu mėnesis prie mėnesio, bus kainų augimas garantuotas.

– Čia prekybininkų toks triukas, kad mes geriau parduosim mažiau, bet brangiau?

– Taip. Nors tai ir prieštarauja ekonomikos dėsniams. Bet pas mums ne visiškai laisva konkurencija ir ne visai tie ekonomikos dėsniai veikia. Nes kainas pakelia beveik visi tinklai.

Vienas dalykas, rinka nedidelė, kitas dalykas, rinkoj mažai žaidėjų.

– Bet visi tinklai visada sako, kad Lietuvoje yra maža rinka, todėl negalime tikėtis kainų, kokias, pavyzdžiui, turi kaimynai lenkai. Koks gi fenomenas vyksta su mūsų pieno produktų kainomis?

– Vienas dalykas, rinka nedidelė, kitas dalykas, rinkoj mažai žaidėjų.

– Bet tokio fenomeno, kai perkamiausios prekės buvo pieno produktai, nes jų kainos buvo labai didelės ir tinklai vedė tokią statistiką, kad žmonės dažniausiai vagia du produktus – sviestą ir kavą. Šiais metais, atrodo, kainos yra tokios, kad sviesto nebereikės niekam vogti.

– Na, lyginant su praeitais metais, taip. Bet ateityje tos kainos iš lėto augs. Pas mus supirkimo kainos yra kritusios. Jeigu pernai mūsų augintojai džiaugėsi, kad jiems moka už pieną daugiau negu Europos Sąjungos (ES) vidurkį, dabar vėl jie gauna mažiau negu ES vidurkis. O Lenkijoj supirkimo kainos 10 proc. didesnės. Tai patys pigiausi produktai, kurie daugiausiai yra iš Lenkijos, jau pabrango ir dar pabrangs. Nes, tarkim, varškė ketvirčio kilogramo visada buvo 0,99 euro, dabar jau 1,05 euro. Aišku, tai ne 2 eurai, kaip lietuviškos, bet tiems žmonėms, kurie tikrai taupė ir ieškojo pigiausio produkto, šitas kainų augimas atbėgs nori nenori.