Patentų gavimas dažnai tampa nemenku iššūkiu net ir protingiausiems mokslininkams. Kaip gauti patentą ir su kokiomis problemomis šioje srityje susiduria Lietuvos mokslininkai, papasakojo dr. Jacekas Antulis, "Metidos" asocijuotas partneris, patentų grupės vadovas.

Patentų gavimas dažnai tampa nemenku iššūkiu net ir protingiausiems mokslininkams. Kaip gauti patentą ir su kokiomis problemomis šioje srityje susiduria Lietuvos mokslininkai, papasakojo dr. Jacekas Antulis, "Metidos" asocijuotas partneris, patentų grupės vadovas.

– Ar Lietuvoje dažnai patentuojami moksliniai išradimai?

– Jų nėra daug (apytikriai 15 proc. visų paraiškų), tačiau skirtingų mokslo institucijų politika skiriasi.  2012 m. savo išradimus labiausiai patentavo Vilniaus universitetas, tačiau 2011 m. Vilniaus universitetas padavė tik vieną patento paraišką. Kauno technologijos universitetas labiau orientuotas į verslo projektus, o ne į patentavimą. Vilniaus Gedimino technikos universitetas anksčiau buvo patentavimo lyderis, dabar paraiškų skaičius iš VGTU mažėja. Todėl, apskritai paėmus, mokslo institucijų patentavimo pobūdis nėra aiškus ir nuolat kinta.

– Kai kurie mokslininkai tvirtina, kad patentuoti mokslinį išradimą nėra labai būtina, nes tai stabdo tolesnį išradimo progresą, kurio galėtų pasiekti kiti mokslininkai. Ką garantuoja patentas išradimo autoriui?

– Patentas suteikia monopolį, todėl komercializuojant išradimą ir organizuojant verslą tai labai svarbu. Bet mokslininkai dažnai nenori organizuoti komercializvimo proceso arba tarp mokslo ir verslo vyksta "sunkus pokalbis". Tai – problema. Ir tokiu atveju, kai mokslas daromas dėl mokslo, patentas nieko nesuteikia.

– Kokie pagrindiniai naujo išradimo reikalavimai?

– Išradimas turi atitikti tris pagrindinius kriterijus: naujumo, tam tikro išradimo lygio ir būti pritaikomas pramonėje.

– Ar išradimo sudėtingumas lemia patento įsigijimo kainą?

– Bendruoju atveju – nelabai, t. y. tiesioginio ryšio tarp patentavimo kainos ir išradimo sudėtingumo techniškai nėra. Sudėtingumas yra santykinė sąvoka. Patentavimo kaina labiau priklauso ne nuo paties išradimo sudėtingumo (techniniu požiūriu), bet nuo darbų, kurie atliekami patentuojant išradimą, – patentinė paieška, aprašymo parengimas, atsakymai į ekspertų klausimus ir panašiai.

– Ką patento gavėjui reiškia patento galiojimo terminas? Kas gali nutikti jam pasibaigus?

– Paprastai patentas galioja 20 metų nuo paraiškos padavimo. Per tą laikotarpį patentas suteikia pareiškėjui išskirtines teises (monopolį) tose šalyse, kuriose gautas patentas. Kai patento galiojimo laikas pasibaigia, išradimas priklauso visuomenei, juo gali naudotis visi.

– Lietuvos valstybinis patentų biuras nurodo, kad kiekvienais metais galiojantis patentas vis brangsta. Pavyzdžiui, trečiaisiais metais jo kaina – 280 litų, o dvidešimtaisiais – jau 1200 litų. Kas tai lemia?

– Tai tiesiog bendra pasaulinė politika. Jokios tiesioginės logikos čia nėra.

– Ar naudinga mokslinį išradimą patentuoti tik vienoje šalyje, pavyzdžiui, Lietuvoje?

– Viskas priklauso nuo išradimo komercinio realizavimo. Kadangi Lietuva yra maža šalis, o išradimai dažnai orientuoti į kitas rinkas, todėl dažniausiai rekomenduojama pradėti nuo Lietuvos – pigu, greita, saugu. Tačiau toliau reikia eiti į užsienį paduodant tarptautinę, Europos arba kitas nacionalines ir regionines patentų paraiškas.

– Kokių galimybių gauna patento gavėjas, kai patentuoja išradimą vienoje šalyje? Kuo jos skiriasi nuo tų, kurias patento gavėjas įgytų patentavęs išradimą visame pasaulyje?

– Esmė ta, kad tose šalyse, kur pareiškėjas gavo patentą, jis ir gali naudoti jį išimtinėmis teisėmis. Patentas negali galioti visame pasaulyje (nebent patentuota visose šalyse), jis gali galioti tik atskirose šalyse. Tose šalyse, kur patento nėra, konkurentai gali naudotis patento informacija ir gaminti, parduoti įrenginius be jokios kontrolės.