PENSIJOS ŠVEDIJOJE – 10 KARTŲ DIDESNĖS NEI LIETUVOJE
- diena.lt inf. 1
Pensijos Švedijoje vidutiniškai dešimt kartų didesnės negu Lietuvoje. Tai lemia kelios priežastys: stabili kaupimo sistema, pensijos kaupimo paslaugų kokybė, aktyvus įvairių suinteresuotų šalių dalyvavimas kaupiant. Solidariai kaupia ir darbuotojai, ir valstybė, ir darbdaviai.
„Šiandien Švedijoje išėjus į pensiją asmens gaunamos pajamos vidutiniškai sumažėja 25 proc., o Lietuvoje – 60 procentų. Tai skatina mus atidžiau panagrinėti Švedijos atvejį ir paanalizuoti, ką Lietuvoje galėtume daryti geriau“, – sako Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, „SEB gyvybės draudimo“ generalinė direktorė.
Per pastaruosius dvylika metų Lietuvoje su pensijų fondais susiję teisės aktai buvo keisti 24 kartus. Švedijoje paskutinė pensijų reforma vyko 2000 metais, o priimtus sprendimus įgyvendinti buvo ruošiamasi kelerius metus – dirbo suburta darbo grupė, o priimti sprendimai įsigaliojo tik po poros metų nuo jų priėmimo datos.
Švedijoje pasiekta, kad per 90 proc. darbuotojų turi pensijų kaupimo planus, pagal kuriuos darbdaviai prisideda kaupiant darbuotojų pensijai, nors valstybė jų neįpareigoja to daryti. Lietuvoje taip daro tik apie 10 proc. juridinių asmenų. „Darbdaviai, padedantys savo darbuotojams kaupti pensijai, yra socialiai atsakingi ir rūpinasi oria savo darbuotojų senatve. Jie gali tikėtis didesnio darbuotojų lojalumo, o tai ypač svarbu šiandien, kai darbuotojų kaita tikrai didelė“, – sako S. Gutauskaitė-Bubnelienė. „SEB gyvybės draudimo“ užsakymu atliktos apklausos duomenys rodo, kad net 88 proc. darbuotojų būtų lojalesni bendrovei, jei darbdavys padėtų kaupti pensijai.
Pasak S. Gutauskaitės-Bubnelienės, nors vis dar smarkiai atsiliekame nuo Švedijos, Lietuvoje darbuotojų naudai kaupiančių darbdavių skaičius sparčiai didėja. Per pastaruosius metus vien „SEB gyvybės draudime“ kaupiančių padaugėjo 40 proc., kai prieš dvejus metus jų daugėjo tik 13 procentų. „Net ir nedidelis darbdavio indėlis į darbuotojo pensiją yra labai svarbus, nes gali padėti gana smarkiai pakeisti asmens finansinę padėtį senatvėje“, – sako S. Gutauskaitė-Bubnelienė. „SEB gyvybės draudimo“ duomenimis, 2017 metais darbdaviai darbuotojų pensijai kaupti kas mėnesį skyrė vidutiniškai po 68 eurus.
Pensijų kaupimo paslaugų kokybė Švedijoje taip pat padėjo užtikrinti 75 proc. dirbančiųjų buvusio darbo užmokesčio pensijas. „Labai svarbu, kad pensijai kaupiantys fondai galėtų investuoti ilgam laikotarpiui ir galėtų subalansuoti riziką“, – sako S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Šiuo metu Lietuvoje per 1,27 mln. asmenų kaupia antros pakopos pensijų fonduose, o 118,4 tūkst. dirbančiųjų planuoja gauti tik „Sodros“ mokamą pensiją. Tik 354 tūkst. žmonių Lietuvoje papildomai kaupia patys savarankiškai trečios pakopos pensijų fonduose, naudodamiesi gyvybės draudimo paslaugomis arba jiems kaupia darbdaviai.
„Lietuvoje galime kaip Švedijoje pasiekti, kad žmogui išėjus į pensiją jo pajamos išliktų panašios arba sumažėtų nedaug. Taip atsitiks, jei išlaikysime pensijų sistemos stabilumą, dirbantieji savarankiškai prisidės kaupdami savo ateities pensijai ir tą patį darys jų darbdaviai“, – sako S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
ELTOS inf.3 komentarai -
18 komentarai -
ELTOS inf.1 komentarai
...