PRAKALBO APIE KAINŲ POKYTĮ: GERIAU Į RESTORANUS NEITI IR GAMINTI NAMIE?

Naujausia statistika rodo, kad šio mėnesio infliacija, palyginti su gruodžiu, siekė dešimtadalį procento. Kad kainos ne tik nebekyla, bet net kai kurios ir krenta, sako ir ekonomistai. Pirmas metų mėnuo džiugino sumažėjusiomis kainomis, pigo šildymas, elektra, net maisto produktai. Tačiau pavalgyti restorane tapo brangiau. Apie tai LNK žurnalistė kalbėjosi su ekonomistu Žygimantu Mauricu.

– Po Naujųjų metų tikrai brango maistas restorane, ar ne?

– Tikrai taip. Pakankamai ženkliai pabrango. Ir netgi kilstelėjo visa mėnesinė infliacija į teigiamą teritoriją. Jeigu ne restoranų ir kavinių kainų padidėjimas, tai mes turėtume dar vieną mėnesį, kuomet kainos truputį sumažėja. Bet dabar turėjom šiokį tokį kylimą. Na, tiesiog supyko, kad grąžino PVM į prieš tai buvusį. Įdomu tai, kad kai mažino PVM, kainos tada nesumažėjo.

– O kai PVM grįžo į lygį, kuris buvo prieš tai, kainos padidėjo. Ar kainos tiek ir padidėjo, kiek ir PVM paaugo, ar vis tiek restoranai dar pliuso užsidėjo?

– Na, šiek tiek mažiau padidėjo tuo pirminiu momentu, bet, kadangi, nesumažėjo tada visai, kai buvo sumažintas PVM, tai, žinot, mokestis yra mažinamas, kainos nekrenta, o kai mokestis padidinamas, kainos padidėja.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kur yra gerų žinių ir kur kainos mažėjo? Maisto produktų?

– Taip, jeigu pažvelgtume į metinius pokyčius, didžiausias kritimas yra energetinių prekių kainos t. y. šildymo, elektros kainos, kietojo kuro, gamtinių dujų, degalų kainos. Kas svarbiau gyventojams, matome maisto kainų tolygų mažėjimą. Aišku, jis nėra didelis, galėtų būt didesnis. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl ūkininkai protestuoja – nes supirkimų kainos iš ūkininkų yra kritusios žymiai labiau negu vartotojams parduotuvių kainos. Na, bet bent jau tikrai nedidėja tos kainos ir šiek tiek matome mažėjimą. Ir taip pat matome kitų prekių kainas. Gal žmonės ne tiek pastebi, bet jos tikrai nebedidėja ir yra netgi šioks toks metinis mažėjimas. Tai pradedant nuo automobilių, baigiant baldais, kita buitine technika. Labiau Lietuvoj tos lentynos kainos gal nemažėja, bet atsiranda daugiau realių nuolaidų. Tai iš tiesų galima pasižiūrėjus, investavus laiko susidėlioti tą krepšelį pakankamai mažesne kaina negu, tarkim, prieš metus.

– O kalbant apie paslaugas, kokia čia situacija? Ar didėja tos paslaugų kainos?

– Paslaugų kainos didėja, nes darbo užmokesčio augimas yra didžiulis, jis sudaro didelę dalį paslaugų kainos sudedamojoje. Ir, deja, tos paslaugų kainos auga. Bet jos auga ne taip sparčiai kaip pastaruosius keletą metų. Pastaruosius du metus paslaugų kainos augo dviženkliu skaičiumi, dabar jau mes matome, kad tas augimas artėja prie 5 proc.

– Ką galime ateičiai prognozuoti? Ar kainos maždaug taip ir išliks – paslaugų kainos šiek tiek pakilo, restorane pavalgyti brangiau, bet maistas šiek tiek pigesnis?

– Na, erdvės kainų sumažėjimui tikrai yra. Ypatingai matom, kad šilta antra žiemos pusė, energetinių išteklių kainos, tikėtina, kris. Pasaulinės maisto žaliavų kainos taip pat krenta. Gamintojų kainų indeksai taip pat yra minus 5-7 proc. Tai to potencialo kritimui yra. Ir vienintelės paslaugos augs. Tai bendras paveikslas, matyt, bus artimas nuliui ar netgi, drįsčiau teigti, kad mes turėsime defliaciją. Tai pakankamai toks neįprastas reiškinys bus ir gali būt, kad jau vasario arba kovo mėnesį turėsime metinį neigiamą kainų pokytį. Tai nebegalėsime skųstis, kad kainos auga.