PVM LENGVATA PRATĘSTA PASKUTINĮ KARTĄ?

Seimas nesiryžo nuo kitų metų pradžios atimti iš dalies Lietuvos gyventojų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos centralizuotam šildymui – iki birželio mėnesio lengvata dar galios. Tačiau vėliau su ja teks visam laikui atsisveikinti.

Už ir prieš

Šiuo metu lengvatinis PVM tarifas centriniam šildymui yra 9 proc., o standartinis – 21 proc. Taip bus iki vasaros, o po to tarifas taps 21 proc.

Lengvatos kritikai aiškina, esą ji neatlieka keliamų tikslų – pirma, lengvata šildymui buvo įvesta tada, kai šildymo kainos Lietuvoje buvo labai didelės, o dabar taip nėra. Antra, lengvata naudojasi visi, o ne tik tie, kuriems iš tiesų reikia pagalbos.

"Mes kalbame apie socialinę atskirtį, tačiau būtent socialinė atskirtis ir auga, kai paramą gauna ne tie, kurie gali patys susimokėti, o mes jiems dar primokame", – aiškino Lietuvos socialdemokratų partijos narys Algirdas Sysas, balsavęs prieš lengvatos pratęsimą.

Tėvynės Sąjungos atstovas Mykolas Majauskas, kuris pasisakė už lengvatos pratęsimą, tikino, kad dalis šalies gyventojų – priversti naudotis centriniu šildymu, nes tai yra monopolinė paslauga, teikiama neefektyviai, nekonkurencingai ir brangiai.

"Ši lengvata turėtų galioti iki tol, kol miestuose bus sutvarkytas centrinis šildymas ir miestiečiai iš tikrųjų galės gauti konkurencingą paslaugą", – aiškino M. Majauskas.

Premjeras nepritaria

Lengvatai kategoriškai nepritarė ministras pirmininkas Saulius Skvernelis.

"Lietuva, žinote, yra ne tik miestai ir daugiabučiai, bet ir miesteliai bei kaimai, kur žmonės gyvena individualiuose namuose, šildosi elektra, malkomis ar anglimis. Apie jokias PVM lengvatas jie nėra net girdėję", – piktinosi S.Skvernelis.

Premjeras taip pat pabrėžė, kad PVM lengvata neskatino privačių šilumos ūkio nuomininkų piginti šilumos, dėl to miestuose, kur savivaldybės sugebėjo vėl perimti ūkį, šiluma gerokai atpigo.

"Kas prisiims atsakomybę už perduotus šilumos ūkius privatiems administratoriams? Kaip dėl audito metu nustatytų grobstymų, kai į šilumos kainą buvo įtraukiami baliukai, teniso kortai ar egzotinės kelionės? Tokia visai solidi suma eurų, kurie buvo panaudoti taikant tą pačią PVM lengvatą. Kodėl drąsios ir už žmonių interesus kovojančios savivaldybės turėjo atlaikyti tikrą karą, kol perėmė atgal šilumos ūkius? Ir staiga šiluma ten atpigo 20–40 proc. Tai kam skirta PVM lengvata?" – klausė premjeras.

"Lėšų nėra? Nešvaistykime jų kitoms reikmėms – jų skiriama daugiau nei pakankamai. Socialinės paramos teikimui savivaldybėms kasmet skiriama 228 mln. eurų. Iš šių lėšų 2015 m. liko nepanaudota daugiau kaip 125 mln. eurų, 2016 m., prognozuojama, bus nepanaudota 141 mln. Tikrai trūksta lėšų?" – pridūrė S.Skvernelis.

Jo teigimu, šias lėšas savivaldybės dabar naudoja komunalinėms atliekoms tvarkyti, kapinių priežiūrai, vandens nuotekų tinklams, savoms išlaidoms ir įvairiems kitiems tikslams.

Boikotavo savivaldybės?

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seime vedlys Ramūnas Karbauskis prieš balsavimą pažymėjo, kad frakcija balsuos laisvai. Jis pats balsuojant dėl lengvatos pratęsimo susilaikė.

R.Karbauskis, komentuodamas tai, kas lėmė, kad šildymo lengvata lieka galioti, teigė, kad tam labai priešinosi savivaldybės.

"Savivaldybės aiškiai viešais pareiškimais boikotavo mūsų idėją naikinti lengvatą. Man atrodo, kad jie net pasistengtų padaryti taip, jog žmonės sustotų į eiles pateikti prašymus kompensacijai gauti", – tikino R.Karbauskis.

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė pažymėjo, kad savivaldybės iš principo neprieštarauja PVM lengvatos atsisakymui, tačiau tam pasiruošti reikia laiko.

"Tikrai nesutikčiau su tuo, kad savivaldybės ruošėsi sabotažui. Savivaldybės neprieštarauja, kad PVM lengvata neturėtų būti taikoma visiems gyventojams, tačiau reikia sutikti, kad tos pataisos yra labai skubotos. Mes paruošėme kreipimąsi į Seimo pirmininką, premjerą ir socialinės apsaugos bei darbo ministrą ir išdėstėme pagrindines priežastis, kodėl sistema galėtų neveikti nuo sausio 1 d.", – dėstė R.Žakaitienė.

Paklaustas, iš kur reikės paimti pinigų lengvatos kompensavimui, R.Karbauskis dūrė pirštu į Kelių priežiūros ir plėtros fondą.

"Šita suma, t.y. 32 mln. eurų, kurių dabar trūksta biudžete, paliekant PVM lengvatą, ko gero, bus paimta iš Kelių priežiūros ir plėtros fondo, kadangi kito šaltinio nėra", – kalbėjo R.Karbauskis.

Nauja kompensavimo tvarka

Seimas taip pat nusprendė svarstyti naują kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką, kuri turėtų įsigalioti nuo kitų metų birželio ir sušvelninti PVM lengvatos panaikinimo pasekmes socialiai remtiniems žmonėms.

Kompensacijas siūloma mokėti tiems žmonėms, kurių išlaidos šilumai viršys 10 proc., o ne 20 proc. jų pajamų ir valstybės remiamų pajamų skirtumo.

Vadinasi, jei žmogaus pajamos yra 600 eurų ir jis gyvena vienas, jam už šildymą reikėtų mokėti daugiausia 24,8 euro – jeigu šildymas kainuotų brangiau, jis galėtų gauti kompensaciją. Dabar jo mokėtina maksimali suma yra 49,6 euro (20 proc. skirtumas).

Be to, "valstiečiai" siekia išplėsti ratą asmenų, gaunančių kompensacijas: jas ateityje siūloma mokėti ne tik besinaudojantiems centriniu šildymu, bet ir tiems, kurie šildosi elektra, dujomis, malkomis ar kitais būdais.

Vasarą padės tašką

Dabar kompensacijas už šildymą gauna apie 130 tūkst. šalies gyventojų. Piniginės socialinės paramos įstatymo pataisų rengėjai nurodo, kad pakeitus jų skyrimo tvarką paramą gaunančių gyventojų skaičius gali išaugti iki 257 tūkst.

R.Karbauskis taip pat tvirtino tikintis, kad kitąmet pasiūlymų pratęsti PVM lengvatą centralizuotam šildymui nebebus.

"Tikimės, kad vis dėlto nuo kitų metų birželio 1 d. ta tvarka pasikeis galutinai ir negrįžtamai. Iki to mėnesio Seime jau bus priimtas sprendimas dėl kompensacijų tvarkos pakeitimo, to klausimo iš viso nebebus darbotvarkėje", – pažymėjo jis.

R.Karbauskis pridūrė, kad gyventojai turėtų suprasti, jog "valstiečių" siūlomi pakeitimai jiems yra naudingi.

"Per savaitgalį mes nuvažiavome pas gyventojus ir pabandėme paaiškinti – visi supranta, kad mūsų pasiūlymas yra teisingas ir jis geresnis nei PVM lengvatos pratęsimas. Tik trūko laiko paaiškinti. Mūsų pasiūlymas logiškas, suprantamas, jis labai padės daugeliui žmonių, kuriems iš tiesų reikia pagalbos, ir visiškai nepalies tų, kurie visiškai aiškiai pagalbos nereikalauja, bet ja naudojasi", – kalbėjo "valstiečių" frakcijos Seime vadovas.

Kiek šildymas kainuoja su PVM lengvata ir kiek kainuos be PVM lengvatos?

• Su PVM lengvata, pavyzdžiui, Vilniuje gruodį 1 kWh kainavo 4,31 euro cento, Kaune – 5,49 euro cento, Klaipėdoje – 5,07 euro cento, Šiauliuose – 4,48 euro cento. Pritaikius standartinį PVM tarifą (21 proc.) šios sumos padidėja iki 4,79 euro cento Vilniuje, 6,09 euro cento Kaune, 5,63 euro cento Klaipėdoje ir 4,97 euro cento Šiauliuose.

• 2016 m. sausį 60 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose vidutiniškai išleido 117 eurų. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 1 860 kWh šilumos. Jeigu būtų atsisakyta PVM lengvatos, tokio buto savininkas už šilumą mokėtų maždaug 10 eurų daugiau.