Nuo kitų metų visi naujai statomi namai turės būti A energinės klasės. Statybininkai sako, kad yra pasiruošę šiam etapui, viskas priklausys nuo to, kaip bus paruošti pastatų projektai.

Tiesa, neaiškumų vis dar kyla. Pasak Pasyvių namų asociacijos, tenka griauti gyventojų sukurtus mitus ir mokyti juos, kad gyvenimas taupiame name skiriasi nuo įprasto namo.

Pastoliai vieną Vilniuje esantį daugiabutį dengė visą vasarą. Tai buvo pirmasis renovuojamas daugiabutis Lietuvoje, kurio gyventojai nusprendė siekti ne minimalaus, o didžiausio taupymo – pasiekti A energinę klasę. Dabar pastolių jau nebėra, renovacijos darbai eina pabaigos link. Prognozuojama, kad šis namas naudos per 90 proc. mažiau energijos. Tai reiškia, kad gyventojams, net ir mokant įmoką už renovaciją, finansinė našta kas mėnesį bus gerokai mažesnė už ankstesnes šildymo sąskaitas.

Panašių namų gyventojai ir toliau galės savanoriškai spręsti, ar siekti aukščiausios klasės, bet visi naujai statomi pastatai nuo kitų metų turės būti A ar aukštesnės energinės klasės.

Statybininkai sako esantys pasiruošę įgyvendinti tokius reikalavimus, svarbiausia bus kokybiškai parengti projektus. Būtent projektai tokiems statiniams gali pabrangti, bet jie sudaro tik nedidelę dalį bendrų sąnaudų, todėl galutinei kainai tai neturėtų daryti įtakos.

„A klasės statinį kokybiškai pastatyti yra įmanoma, turint tik labai kokybiškai paruoštą projektą, tai, jei statybininkai gaus tokius projektus, tikrai galės pastatyti tokius statinius. Kiek pakils statybos sąnaudos, jeigu yra ekonomiškas projektas? Aš, sakyčiau, nepabrangs, o atpigs statybos proceso darbai, nereiks kalti sienų, nereiks mušti angų, kadangi viskas buvo kokybiškai išspręsta projekte“, – sako Statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas.

„Bus tų, kurie leidimus bus išsiėmę, pavyzdžiui, 2015 m., jiems negalios didesni reikalavimai. Ir aš manau, kad tai teisinga, negalime iš karto uždėti brūkšnio ir sakyti, kad bet kuriuo atveju turi būti A klasė, bet sąmoningumas, mokymas, komunikacija bus prioritetiniai darbai“, – tikina aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.

Būtent komunikacija šiuo metu ir yra svarbiausia, nes nekilnojamojo turto vystytojai esą jau kelerius metus pratinasi prie ES direktyvos taikymo statybose, o gyventojams aukštos energinės klasės namai dar nėra įprasta, juose gyvenimas skiriasi.

„Mes važinėjame visi su mašinomis ir žinome, kad po tam tikro laiko reikia tepalus pasikeisti, pasižiūrėti, ar sustabdysi laiku. Tai čia labai panašu – reikia žinoti, kokį aptarnavimą reikia tokiam butui atlikti. Ir įpratimas, psichologiniai dalykai veikia: kad reikia neatidaryti lango, jeigu vėdinimo sistema veikia. Pastatai jau tampa inžineriniais įrenginiais, norime gyventi efektyviai – turime tuos inžinerinius įrenginius prižiūrėti“, – tvirtina Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis.

Nuo 2018 m. tų metų kiekvienas naujai statomas namas privalės atitikti A plius klasę, o nuo 2021 m. nauji statiniai nenaudos jokios šiluminės energijos, nes privalės atitikti A plius plius klasę – juos šildys tik saulės energija, dirvožemio ar žmogaus kūno skleidžiama šiluma, patalpų apšvietimas ar buitiniai prietaisai.